Kauno apygardos teismo nutartis

2019-05-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-336-634/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-13
Bylos Nr.
1S-336-634/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-336-634/2019Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 4 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą - 14 metų ir 6 mėn. laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2007 m. spalio 6 d., pabaiga – 2022 m. balandžio 6 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną yra 3 metai 1 mėnesis ir 8 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2019 m. kovo 4 d. nutarimu nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. V. pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė, motyvuojant tuo, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, kad A. V. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, pažymėdamas, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartį, tenkinti skundą dėl Komisijos nutarimo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

3.1. Nuteistasis skunde nurodo, jog bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, pataisos namų administracijos vertinamas nepriekaištingai, per bausmės atlikimo laiką nustatytą tvarką pažeidė tik kartą, nuobauda nebegalioja, už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje veikloje 22 kartus skatintas. Skunde pažymima, kad A. V. laivės atėmimo bausmės atlikimo metu pasižymi teigiama darbine motyvacija, palaiko artimus ryšius su artimaisiais, po galimo lygtinio paleidimo turėtų gyvenamąją vietą. Nuteistasis skundu pabrėžia, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pakeitė mąstymą ir nutraukė ryšius su asocialios grupės draugais bei suprato padarytas klaidas. Skunde nurodoma, jog išėjęs iš pataisos namų planuoja susirasti geriau apmokamą darbą, jog galėtų greičiau atlyginti priteistą civilinį ieškinį. Nuteistojo nuomone Kauno apylinkės teismas tinkamai neįvertino šių pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių. A. V. nurodė, jog supranta, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo toliau atlieka jam skirtą bausmę, o lygtinio paleidimo sąlygų nesilaikymas sąlygoja sprendimą lygtinės bausmės dalies neįskaityti, tą bausmės dalį atlikti pakartotinai sugrąžinus asmenį į įkalinimo įstaigą. Nuteistasis skundu akcentuoja, kad vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas, manytina, kad svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals.

3.2. Skundo autorius atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir pavojingumas pakarotinai negali būti vertinamas sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo.

3.3. Nuteistojo skunde pabrėžiama, kad teismas nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Rec (2003) įtvirtintais principais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniu, draudžiančiu diskriminaciją, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintu precedentų privalomumu, nevertino bausmės vykdymo paskirties ir lygtinio paleidimo tikslų, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikos. Tokiu būdu teismas pažeidė teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principus.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo A. V. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. A. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priklauso žemos rizikos grupei (19 balų). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad A. V. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas gautas bausmės atlikimo pradžioje, sumažėjo 12 balų. Pažymėtina, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau toks kitimas yra pakankamai dinamiškas, tai leidžia manyti, kad nusikalstamo elgesio rizikos balas dar gali būti mažintinas. Šiuo atveju, toks dinaminių balų skaičiaus egzistavimas, sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas.

7. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors A. V. ir atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš įstaigos taikymui, todėl nėra pagrindo manyti, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

8. Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja pataisos procese, yra skatinamas, mokėsi, dirba, tokiu būdu didindamas galimybes sėkmingai integracijai laisvėje, taip pat teigiamai vertintina tai, kad jis stengiasi sumažinti padaryto nusikaltimo pasekmes – bent minimaliai atlygina iš jo pagal civilinį ieškinį priteistą sumą, taip pat aktyviai palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais. Tačiau pažymėtina, jog tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Todėl sprendžiama, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog įvertinus nuteistojo asmenybę, jo padaryto nusikaltimo pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės dydį, A. V. negali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, kadangi nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmos instancijos teismas, nuteistasis bausmę atlieka lengvojoje grupėje atvirosios kolonijos sąlygomis, kur laisvės atėmimo bausmės sąlygos yra maksimaliai artimos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygoms, už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XVII skyriuje padarymą. Be to, A. V. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nesielgė tinkamai ir padarė vieną režimo reikalavimų pažeidimą ir vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka t. y. už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų, psichotropinių medžiagų vartojimą. Nors nuobaudos nebegalioja, tačiau nustatytos tvarkos pažeidimas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi.

9. Pagal BPK įtvirtintą reglamentavimą būtent apylinkės teismui yra suteikta teisė priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas, įvertinęs ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Komisijos sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo neįpareigoja teismo visais atvejais tokį nutarimą besąlygiškai patvirtinti. Apylinkės teismas komisijos nutarimą patikrino laikydamasis minėtų reikalavimų, savo išvadas dėl atsisakymo jį tvirtinti argumentavo ir pagrindė.

10. Priimdamas skundžiamą nutartį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę, jo padarytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors tiek padaryta nusikalstama veika, jos pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimą, ir nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai turintys įtakos teismo sprendimui taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje įstatymo yra nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į nuteistojo padarytą teisės pažeidimą atsižvelgiama tik tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistąjį bei įvertinti jo elgesio korekciją, atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad esamų teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu daugiau nenusikals, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Svarbu pabrėžti ir tai, jog vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių išlieka A. V. pakartotinio nusikalstamumo rizika, yra jo mąstymas, elgesys. Nuteistasis neigia turįs kokių nors problemų, su kuriomis negalėtų susitvarkyti pats, tačiau ne visada pasirenka konstruktyvų būdą problemoms spręsti. Pripažįsta, jog stengiasi apgalvoti savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.

11. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, net ir atitinkant formaliuosius BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, nėra imperatyvus. Įvertinus aptartus nuteistąjį charakterizuojančius aspektus, kolegija sprendžia, jog nuteistojo atlikta bausmės dalis šiuo metu dar nebuvo pakankama jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad dar nėra pagrindo teigti, jog A. V. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 12 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisNerijus Meilutis