- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-22
- Bylos Nr.
- 2S-929-567/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Dalia Višinskienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- R. Z.
- Ieškovas
- L. Z.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-159-127/2008 pagal ieškovės L. Z. ieškinį atsakovui R. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, neturtinės žalos priteisimo ir atsakovo R. Z. priešieškinį ieškovei L. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. Z. 2007-09-13 pateikė ieškinį ir 2008-05-07 patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
- areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias Lietuvos bankuose;
- uždrausti atsakovui sudaryti bet kokius varžančius nekilnojamąjį turtą sandorius;
- uždrausti atsakovui valdyti, disponuoti ir perleisti UAB „ROVASTA“ ir UAB „ROVITA“ turimas akcijas;
- įpareigoti atsakovą nesikišti į UAB „ROVASTA“ ir UAB „ROVITA“ valdymą ir uždrausti disponuoti įmonių turtu bei piniginėmis lėšomis, įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti, sudarinėti sandorius, susijusius tiek su kilnojamu, tiek su nekilnojamu turtu (įkeitimas, hipoteka, paskolos, vekseliai, nuoma), kurių vertė yra didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, skaičiuojant bendrą sandorių sumą, kol bus išspręsta skyrybų byla. Nurodė, kad atsakovas, sužinojęs apie pareikštą ieškinį dėl santuokos nutraukimo, pradės švaistyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise esamą turtą arba priiminės nepalankius sprendimus dėl turto realizavimo (CK 3.65 str., CPK 144 str., 145 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007-09-17 nutartimi nutarė ieškovės L. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies ir areštuoti atsakovo R. Z. pinigines lėšas, esančias Lietuvos bankuose, nekilnojamąjį turtą, įregistruotą atsakovo vardu, atsakovui priklausančias UAB „ROVASTA“ ir UAB „ROVITA“ akcijas, kol bus priimtas sprendimas santuokos nutraukimo byloje. Teismas konstatavo, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, nes atsakovas galėtų bandyti santuokoje įgytą turtą perleisti tretiesiems asmenims. Teismas, pažymėjęs, jog nėra žinoma, kiek piniginių lėšų ir kokiuose bankuose turi atsakovas, ieškinyje konkrečiai neįvardinti nekilnojamieji daiktai, nepateikti duomenys apie atsakovo turimų akcijų skaičių ir jų dabartinę vertę, pavedė antstoliui surasti ir aprašyti areštuojamą turtą. Teismas konstatavo, jog negali įpareigoti atsakovą atlikti ieškovės nurodytus veiksmus (neveikimą) UAB „ROVASTA“ ir UAB „ROVITA“ atžvilgiu, nes tai galėtų sutrukdyti normaliai įmonių ūkinei – komercinei, finansinei veiklai. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie atsakovo keliamą grėsmę ar patį žalos atsiradimo faktą dėl atsakovo veikos (neveikimo) (CK 3.65 str., CPK 144 str., 145 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas R. Z. 2007-10-23 pateikė atsiliepimą į ieškinį, o 2008-07-02 priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-07-02 nutartimi paskyrė sutuoktiniams L. Z. ir R. Z. 3 mėnesių terminą susitaikyti ir civilinę bylą Nr. 2-159-127/2008 sustabdė.
Šalies argumentai
Ieškovė L. Z. 2008-08-29 pateikė prašymą atsakovui nepranešant papildomai taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti atsakovui reorganizuoti UAB „ROVASTA“ ir UAB „ROVITA“, uždrausti didinti ar mažinti įmonių įstatinį kapitalą, kol teisme bus išspręsta skyrybų byla. Nurodė, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, kad atsakovas ėmėsi realių veiksmų, siekdamas iššvaistyti santuokoje įgytą ir sukauptą turtą, konkrečiai UAB „ROVASTA“ ir UAB „ROVITA“. 2008-08-28 ieškovei nuvykus į UAB „Rovasta“ pas atsakovą ir pasiteiravus dėl jo inicijuojamos minėtų bendrovių reorganizacijos, pastarasis patvirtino, jog siekia reorganizacijos ir atsisakė pateikti ieškovei bet kokią informaciją šiuo klausimu. Dėl šios priežasties teismas turėtų uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti, t.y. uždrausti atsakovui reorganizuoti minėtas įmones, didinti ar mažinti jų įstatinį kapitalą ir atlikinėti bet kokius įmonėms nenaudingus sandorius (CPK 144 str. 1 d., 145 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-09-02 nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nutarė uždrausti atsakovui reorganizuoti įmones UAB „ROVITA“ ir UAB „ROVASTA, didinti arba mažinti šių įmonių įstatinį kapitalą iki bus išspręstas šių įmonių akcijų priklausomybės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių klausimas. Teismas konstatavo, jog ieškovė pateikė įrodymus, kad yra grėsmė, jog atsakovas gali bandyti reorganizuoti minėtas įmones, didinti arba mažinti šių įmonių įstatinį kapitalą, Teismas konstatavo, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, nes atsakovas galėtų bandyti reorganizuoti minėtas įmones, išskaidant jas į atskirus ūkinius vienetus, padidinti arba sumažinti šių įmonių įstatinį kapitalą. Teismas, siekdamas apginti ieškovės turtinius interesus, nutarė uždrausti atsakovui reorganizuoti įmones UAB „ROVITA“ ir UAB „ROVASTA“, didinti arba mažinti šių įmonių įstatinį kapitalą iki bus išspręstas šių įmonių akcijų priklausomybės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių klausimas (CPK 144 str., 145 str. 1 d. 6 p.).
Šalies argumentai
Atsakovas R. Z. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-09-02 nutartį. Teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, kadangi teismas netinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, nepilnai išnagrinėjo bylos aplinkybes. Atskirojo skundo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
1) Pirmosios instancijos teismas 2007-09-17 nutartimi yra areštavęs atsakovui priklausančias UAB „Rovasta“ ir UAB „Rovita“ akcijas, kol bus priimtas sprendimas santuokos nutraukimo byloje, t.y. teismas jau yra apribojęs atsakovo turtines teises į akcijas, kaip tai numato CPK 145 str. 3 d. Minėta teismo nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė užtikrina ieškovei realų sprendimo, jei jis bus palankus ieškovei, įvykdymą. Skundžiama nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – draudimas įmonėms reorganizuotis, didinti ar mažinti įstatinį kapitalą, yra įmonių dalyvių teisių pažeidimas, t.y. teismas nepagrįstai ir neteisėtai apribojo įmonių dalyvių neturtines teises ir pažeidė CK 2.96 str., LR Akcinių bendrovių įstatymo 16 str., 20 str. Be to, įmonių dalyvių neturtinių teisių apribojimas neturi įtakos turtinėms įmonės dalyvio teisėms, nesukelia grėsmės realiam sprendimo įvykdymui. Ieškovė nepateikė motyvų ir įrodymų, patvirtinančių reikalavimo pagrįstumą.
Šalies argumentai
2) Ieškovė, pateikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatskleidė tikrųjų tikslų bei faktinių aplinkybių, kurios yra svarbios priimant procesinį sprendimą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pagal LR Akcinių bendrovių įstatymo 18 str. ieškovei nėra suteikta teisė gauti informaciją apie bendrovės veiklą, kadangi ji nėra bendrovių dalyvė, be to, ieškovė niekada nei žodžiu, nei raštu neteikė bendrovės administracijai ar atsakovui prašymo pateikti tokią informaciją. Prašymus dėl informacijos pateikimo bendrovių administracijos vadovams buvo pateikęs tik šalių sūnus V. Z. , kuris yra abiejų įmonių akcininkas. Atsakovas pateikė V. Z. pasiūlymą dėl bendrovių reorganizavimo, kadangi faktiškai nuo 2006 m. pabaigos V. Z. veikia priešingai bendrovių interesams ir tikslams. Nuo 2006 m. pabaigos UAB „Rovita“ akcininkai negali priimti jokio sprendimo, kuris priskirtas visuotinio akcininkų susirinkimų kompetencijai, kadangi V. Z. , nepateikdamas nei motyvų, nei savo sprendimų projektų, visais klausimais balsuoja priešingai nei atsakovas. Atsakovas, matydamas, kad nėra galimybių bendru sutarimu priimti jokių sprendimų UAB „Rovita“ veiklos klausimais, siekdamas bendrovės stabilumo ir augimo, 2008-05-30 V. Z. pateikė siūlymą reorganizuoti bendrovę išskaidymo būdu, kad įmonė galėtų maksimaliai efektyviai funkcionuoti, o V. Z. savo komercinę veiklą toliau organizuotų savarankiškai. 2008-06-03 atsakovas papildomai V. Z. pateikė visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtą pranešimą dėl UAB „Rovasta“ reorganizavimo, kuriame nurodė susidariusią nepalankią situaciją bendros komercinės veiklos tęstinumui bei įtarimus dėl V. Z. vykdomos nesąžiningos konkurencijos. Dėl V. Z. galimai neteisėtų veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, nustatytos LR BK 84 str. 2 d., t.y. dėl galimo didelės vertės UAB „Rovasta“ turto iššvaistymo. Ieškovės prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pateiktas vadovaujantis ne CPK 144 str. nustatytais tikslais, o V. Z. interesais, t.y. paralyžiuoti abiejų įmonių veiklą.
3) Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, neatsižvelgė į ekonomiškumo principą, laikinųjų apsaugos priemonių sukeliamas pasekmes įmonėms, jų dalyviams bei pačiai ieškovei. Akcininkų neturtinių teisių suvaržymas sąlygoja bendrovės veiklos sulėtėjimą ar net nutraukimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo procesas gali tęstis ilgą laiko tarpą, neturtinių teisių apribojimas sukuria aiškią teisių disproporciją tarp ieškovės ir atsakovo, t.y. užtikrinant ieškovės reikalavimą nutartimi neadekvačiai apribotos atsakovo teisės.
Atsiliepimas
Ieškovė L. Z. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, nustato ir šių priemonių taikymo sąlygą bei esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones galima bet kurioje proceso stadijoje.
Tai, kad byloje yra pritaikomos laikinosios apsaugos priemonės, nereiškia bylos išsprendimo iš esmės ieškovės naudai. Teismas laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui reorganizuoti įmones UAB „ROVITA“ ir UAB „ROVASTA, didinti arba mažinti šių įmonių įstatinį kapitalą iki bus išspręstas šių įmonių akcijų priklausomybės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių klausimas – taikė tik atsakovo atžvilgiu, kol bus priimtas sprendimas santuokos nutraukimo byloje. Kolegija pažymi, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ieškinio reikalavimams, nepažeidžia atsakovo teisių ir teisėtų interesų, ekonomiškumo, teisingumo ir protingumo principų.
Apelianto argumentai, kad nebuvo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nepagrįsti tuo požiūriu, kad pagal susiformavusią Lietuvos teismų praktiką, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nėra nagrinėjamas ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir teisėtumas. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tik užtikrina galimą teismo sprendimą. Pažymėtina, kad pats apeliantas pripažįsta, kad siekia minėtų įmonių reorganizacijos, tuo patvirtindamas papildomų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą ir reikalingumą.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, nes atsakovas siekia reorganizuoti minėtas įmones, išskaidant jas į atskirus ūkinius vienetus, padidinti arba sumažinti šių įmonių įstatinį kapitalą.
Tai, kad vienas iš ieškovės ieškinio reikalavimų yra pripažinti jai asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį UAB „ROVASTA“ ir ½ dalį UAB „ROVITA“ santuokos metu įgytų akcijų, sudarė teisinį pagrindą daryti išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimas teismo sprendimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams, t.y. atitinka ieškovės pareikšto reikalavimo esmę ir yra susijusi su galimo teismo sprendimo įvykdymo šioje byloje užtikrinimu.
Tai, kad byloje dalyvaujantys asmenys, ir UAB „ROVASTA“, ir UAB „ROVITA“ akcininkai gali patirti neigiamų pasekmių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, nes atskirų akcininkų noras operatyviai atlikti minėtų įmonių reorganizaciją, padidinti ar mažinti jų įstatinį kapitalą, nesuteikia jokių teisinių privilegijų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Pirmosios instancijos teismo pritaikytas draudimas atsakovui reorganizuoti UAB „ROVASTA“ ir UAB „ROVITA“, padidinti ar mažinti jų įstatinį kapitalą yra proporcingas ieškinio reikalavimams ir siekiamam tikslui – teisingumo vykdymui šalyje, neapsunkinant galimo teismo sprendimo įvykdymo.
Tai, kad pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, nepranešęs atsakovui, nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, nes įstatymų leidėjas draudžia naikinti vien formaliais pagrindais iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nepranešus atsakovui, neužkirto kelio atsakovui pasinaudoti apeliacijos teise ir apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teisėjų kolegija nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su įmonių UAB „ROVASTA“ ir UAB „ROVITA“ akcininkų tarpusavio santykiais ir priežastimis, dėl kurių atsakovas teikė pasiūlymą reorganizuoti minėtas bendroves, kaip teisiškai nereikšmingus, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (LR CK 1.5 str., CPK 144 str. –148 str., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 2 d. nutartį nepakeistą.