- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-15
- Bylos Nr.
- TS-71-1189/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30399-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nuteistasis
- J. S.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. S. atstovo advokato E. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam J. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka J. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinus paskirta galutinė bausmė 8 metai laisvės atėmimo. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu buvo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nuosprendis ir už nusikalstamą veiką numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu bausmės buvo subendrintos ir paskirta galutinė 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2022 m. gegužės 3 d., pabaiga – 2025 m. gegužės 3 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. gegužės 15 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam J. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, egzistuoja pakankamai kriminogeninių veiksnių, baustas drausmine tvarka, nedalyvauja socialinio užimtumo programose. Komisija konstatavo, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai abejoti probacijos efektyvumu, todėl atsižvelgusi į visas aplinkybes, padarė išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.
Šalies argumentai
Nuteistojo atstovas advokatas E. J. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2023 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vienas iš skunde pateiktų argumentų yra tai, kad Komisija konstatavo, jog nuteistojo elgesyje vis dar egzistuoja labai daug kriminogeninių veiksnių, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo charakteristiką, sutikti su absoliučiai visais Komisijos nurodytais kriminogeniniais veiksniais negalima, nes kai kurie jų yra nulemti nuteistojo sveikatos būklės. Skunde nurodyta, kad netinkamai Komisijos įvertinti yra šie kriminogeniniai veiksniai – nepastovi gyvenamoji vieta, neturi arba maža nestabili darbo patirtis, turi skolų, ieškinių ir menkas jų apmokėjimo galimybes, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, tačiau advokatas E. J., nesutikdamas su tuo, skunde nurodė, jog nuteistasis turi pastovią gyvenamąja vietą, nuteistojo darbingumas yra 15 procentų, jis nevaikšto, nejudina kojų ir rankų, nuteistasis neturi skolų, problemų dėl alkoholio vartojimo nuteistasis taip pat neturi, ankščiau yra turėjęs tik problemų dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Kartu skunde nurodoma, jog nesutinkama su Komisijos išvada, kad J. S. ankščiau jau buvo teistas, bet nesimokė iš savo patyrimo, kadangi paskutinį kartą jis buvo teistas prieš 20 metų ir ši aplinkybė negali būti vertinama kaip neigiamai nuteistąjį apibūdinanti. Be to, jis ankščiau laisvės atėmimo bausmės neatlikinėjo ir dėl šios priežasties ankstesni teistumai negali būti vertinami kaip nuteistojo nepertraukiamas dalyvavimas nusikalstamoje veikoje. Skunde pažymėta, kad J. S. asmenybė nėra pavojinga, nors jo nusikalstama veika priskiriama prie sunkių nusikaltimų, tačiau nėra smurtinė ir sunkių pasekmių niekam nesukėlė. Advokato teigimu, Komisija tinkamai neįvertino teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, pateikė nutarimo prieštaringą turinį iš kurio nėra aišku ar J. S. atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, ar jų neatitinka. Skunde nurodoma, jog nutarimo motyvai formalūs, pats nutarimas šabloniškas, o jame išdėstytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių, todėl jis yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas.
Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ž. G. atsiliepimas, kuriuo prašoma nuteistojo J. S. advokato E. J. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, kiekvienu atveju, net ir nustačius šių sąlygų visumą, nuteistojo asmenybės pokytis, turintis įtakos lygtinio paleidimo taikymui, yra vertinamas individualiai.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. S. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Ši aplinkybė patvirtina formalųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, tačiau vien formaliojo pagrindo, kaip jau aukščiau aptarta, nepakanka, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, turi būti vertinamas ir materialusis pagrindas atsižvelgiant į nuteistojo elgesio riziką arba pažangą ją mažinant.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad atliekant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, J. S. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, ir dar egzistuojantys, ją sąlygojantys, dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (nepastovi gyvenamoji vieta; darbo patirties stoka; neturi profesinės kvalifikacijos; turi problemų dėl skaitymo, rašymo, ir/arba skaičiavimo; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; asocialios grupės įtaka; narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; patiria emocinius sunkumus, su kuriais sunkiai tvarkosi ir kurie apsunkina kasdienį funkcionavimą; mažas atsparumas stresui; tinkamų tarpasmeninių įgūdžių stoka; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; neturi konkrečių ateities planų, arba tie planai nerealistiniai; yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms; būdingas konkretus/nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros/apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų;). Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu vertinama kaip vidutinė, tai iš esmės jau nesudarytų pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo, tačiau vis tik, siekiant nustatyti ar materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, nuteistojo elgesyje apskritai egzistuoja, reikalinga įvertinti jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Toks vertinimas atliekamas analizuojant nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyti laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant kiek pozityviai pasikeitė nuteistojo priešingos teisei nuostatos.
Nors skunde yra nesutinkama su Komisijos akcentuotu vienu iš kriminogeninių veiksnių – nepastovia gyvenamąją vietą, nurodant, kad nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Tokia išvada grindžiama tuo, kad kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis būdamas laisvėje keisdavo gyvenamąsias vietas, kai kuriais atvejais pasirinktoje vietoje gyveno gana trumpą laiką, dėl šios priežasties atliekant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą, gyvenamosios vietos nepastovumas, J. S. asmenybės vertinimo kontekste, buvo nustatytas kaip jo nusikalstamo elgesio raiškai įtakos turintis kriminogeninis veiksnys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skunde, kaip pastovios gyvenamosios vietos adresas nurodytas tas pats gyvenamosios vietos adresas, kuriuo buvo įvykdytos nusikalstamos veikos, dėl kurių nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tokiu būdu net jei būtų pagrindas aplinkybės dėl nepastovios gyvenamosios vietos nevertinti kaip vieno iš kriminogeninio veiksnio, jos nebūtų galima vertinti ir nuteistajam palankia prasme, kadangi kaip matyt iš aptartų duomenų, gyvenamoji vieta neapsaugojo nuo nusikalstamų veikų darymo. Kartu nesutiktina, kad nepagrįstai nustatytas vienas iš dinaminių kriminogeninių veiksnių – darbinės patirties stoka, nes nepaisant to, kad nuteistasis turi tik 15 procentų darbingumą, aplinkybė dėl to, kad jis neturi darbinės patirties yra patvirtina bylos duomenimis. Be to atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamų veikų, dėl kurių šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, tikslas buvo finansinės naudos siekis, darbinės patirties nebuvimas iš tiesų gali būti paskata pakartotiniam nusikalstamumui.
Vis tik su skundo argumentais, dėl kriminogeninių veiksnių – finansinių įsipareigojimų ir problemomis dėl alkoholio vartojimu, kaip nepagrįstai nustatytais, sutiktina, kadangi peržiūrėjus nuteistojo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, pagal kurį jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nenustatyta, jog jo atžvilgiu būtų priteisti civiliniai ieškiniai ar proceso išlaidos, nuteistojo atžvilgiu pataisos įstaigoje taip pat nėra gauta ir vykdomųjų dokumentų, todėl vertinti, kad jis turi sunkumų finansinėje srityje nėra pagrindo. Kartu nėra pagrindo spręsti, kad jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, nes nusikalstamų veikų, dėl kurių atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarymui alkoholio vartojimas įtakos neturėjo, pataisos įstaigoje alkoholio vartojimo faktai nefiksuoti. Tačiau vien šių dviejų kriminogeninių veiksnių nenustatymas nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinime, teismui nesudaro pagrindo spręsti, kad J. S. savo elgesį šiuo metu koreguoja išimtinai teigiama linkme. Tokios išvados neleidžia daryti nevienareikšmis nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.
Kaip matyti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus byloje esančios pažymos apie nuteistojo J. S. paskatinimus ir nuobaudas, nuteistasis nei karto nebuvo skatintas, tačiau vieną kartą buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles bei rėžimo reikalavimus už ką jam buvo skirtas papeikimas. Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas buvo padarytas 2022 m. spalio 5 d., o atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2022 m. gegužės 3 d. ir per laiką iki pažeidimo padarymo jau buvo gerai susipažinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis, itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Kaip matyti iš bylos duomenų bei ką skunde nurodė nuteistojo atstovas, J. S. iki nuosprendžio pagal kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, beveik dvidešimt metų nebuvo teistas, įvertinus šią aplinkybę vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo kontekste, spręstina, kad nuteistasis negeba elgtis išimtinai pagal jam taikomus ribojimus ar visuomenėje vyraujančias moralias elgesio normas. Nors nuteistasis ir nebuvo nuteistas beveik dvidešimt metų po paskutinio jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio, vis tik pakartotinis priešingas teisei elgesy atskleidžia nuteistojo nihilistinį požiūrį į įstatymų laikymąsi. Tiek ši aplinkybė, tiek padarytas vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei nesudaro teismui pagrindo spręsti, kad jis daro pažangą siekdamas koreguoti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Neigiamai nuteistąjį apibūdina ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus 2023 m. balandžio 24 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis nedalyvauja pataisos įstaigoje organizuojamose socialinio užimtumo programose. Tai vertintina, kaip nuteistojo nenoras spęsti turimų problemų susijusių su savitvardos stoka, nenoru įsitraukti į bendruomeninę veiklą, siekiant pozityvios priešingo teisei elgesio korekcijos. Tiek aukščiau aptartas nuteistojo atsainus požiūris į jo atžvilgiu taikomus ribojimus, tiek nenoras įsitraukti į pozityvaus užimtumo programas, teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistasis dar nėra pasiruošęs būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Šioje vietoje pažymėtina, kad vertinant tai ar jau yra visi pagrindai ir sąlygos lygtinio paleidimo taikymui, nepaisant to, kad asmuo yra atlikęs įstatymu numatytą privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalį, reikalinga įvertinti ir tai, kokia yra neatliktos bausmės dalis. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas nėra savitikslis dalykas, bausmė skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu ne tik siekiant asmenį nubausti, tačiau ir paveikti, kad pastarasis patyręs atitinkamus suvaržymus, pakartotinai nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų. Šiuo metu nuteistasis dar nėra atlikęs 1 metų 11 mėnesių ir 22 dienų laisvės atėmimo bausmės, įvertinus tokią neatliktos bausmės dalį nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų kontekste, teismas negali daryti išvados, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir sprendžia, jog šiame pataisos procese dar negali būti taikoma probacija.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti tenkinant nuteistojo J. S. atstovo advokato E. J. skundą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo J. S. atstovo advokato E. J. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.