Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-07-08 · Civilinė byla Nr. 2S-1955-910/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-07-08Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2022-06-02Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2023-02-02Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-08
Bylos Nr.
2S-1955-910/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14476-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
valstybės įmonei „Oro navigacija“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1955-910/2021Teisminio proceso Nr.2-68-3-14476-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.7; (S) 3.1.14.8.1; 1.3.9.2.2; 3.3.2.5
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Oro navigacija“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas 2021 m. gegužės 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas jo atleidimą iš darbo valstybės įmonėje „Oro navigacija“ pripažinti neteisėtu, grąžinti jį į Strateginės plėtros ir tarptautinių programų skyriaus Tarptautinio bendradarbiavimo vadybininko pareigas, priteisti ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką iki sprendimo įvykdymo dienos.

2. Nurodė, kad ieškovas nuo 2011 m. sausio 4 d. dirbo atsakovės VĮ „Oro navigacija“ generalinio direktoriaus patarėju, o nuo 2018 m. kovo 12 d., pakeitus darbo sutartį, pradėjo vykdyti naujai įsteigtos pareigybės – tarptautinio bendradarbiavimo vadybininko Strateginės plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriuje – funkcijas. Atsakovė 2021 m. vasario 24 d. pranešė ieškovui, kad nuo 2021 m. vasario 26 d. nutraukia su juo darbo sutartį pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Ieškovas, nesutikdamas su darbo sutarties nutraukimu, kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija), prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti jį į buvusias pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 6 mėnesių darbo užmokesčio dydį ir 3 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Darbo ginčų komisija 2021 m. balandžio 14 d. sprendimu atmetė ieškovo prašymą. Ieškovas, nesutikdamas su Darbo ginčų komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas išspręsti darbo ginčą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį atsakovei VĮ ,,Oro navigacija“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

4. Teismas nustatė, kad ieškiniu ieškovas nesutinka su Darbo ginčų komisijos 2021 m. balandžio 14 d. sprendimu, todėl pagal DK 231 straipsnio 1 dalį ieškinį teismui galėjo pareikšti iki 2021 m. gegužės 14 d. Ieškinys paduotas 2021 m. gegužės 20 d. Taigi ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs tokio pobūdžio ieškiniams pateikti įstatymo nustatytą terminą, kurio neprašo atnaujinti ir nenurodo termino praleidimo priežasčių. Pasibaigus procesiniam terminui, teisė atlikti procesinį veiksmą išnyko, todėl teismas atsisakė priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Konstatavęs vieno iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų buvimą, teismas ieškinio atitikties proceso teisės normų keliamiems turinio ir formos reikalavimams nesvarstė.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Darbo ginčų komisijos sprendimo pirmojo lapo viršuje nurodyta, kad jo priėmimo data yra 2021 m. balandžio 14 d. Tuo tarpu šio sprendimo pabaigoje, 16 lape, nurodyti detalūs dokumento metaduomenys, pagal kuriuos dokumento numeris yra DGKS-1571, o jo sukūrimo ir pasirašymo data – 2021 m. balandžio 21 d. Darbo ginčų komisijos sprendimas taip pat pasirašytas 2021 m. balandžio 21 d. Remdamasis šiais duomenimis, ieškovas manė, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas priimtas 2021 m. balandžio 21 d., ir ieškinį teismui pateikė 2021 m. gegužės 20 d., kaip nepraleidęs vieno mėnesio termino.

5.2. Ieškovas yra fizinis asmuo – buvęs atsakovės darbuotojas. Anksčiau jis niekada nėra dalyvavęs darbo ginčuose ar skundęs Darbo ginčų komisijos sprendimų. Ieškovas buvo įsitikinęs, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas, kaip ir bet kuris kitas valdžios įstaigų sprendimas, laikomas priimtas ne tuo metu, kai jis surašomas, o tuo metu, kai jį priimantis asmuo tokį sprendimą pasirašo. Iki tol sprendimas, net jei ir buvo parašytas, negali būti laikomas priimtu. Priešingas aiškinimas pažeistų ieškovo teises, nes jis parašyto, bet nepasirašyto sprendimo negali skųsti, kadangi toks sprendimas nesukelia jokių teisinių pasekmių. Tuo tarpu terminas skundui paduoti jau yra skaičiuojamas.

5.3. Ieškovas Vilniaus miesto apylinkės teismui yra pateikęs prašymą atnaujinti terminą ieškiniui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu paduoti, tačiau šis ieškovo prašymas dar nėra išspręstas. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas turi teisę šio termino ir neatnaujinti, ieškovas atskiruoju skundu prašo priimti ieškovo ieškinį nagrinėti teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

6. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kaip nenagrinėtiną teisme, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Darbo ginčų komisija 2021 m. balandžio 14 d. sprendimu atmetė ieškovo prašymą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, taip pat išaiškino ieškovui, jog su sprendimu nesutinkanti šalis turi teisę per vieną mėnesį nuo Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo teisės išnagrinėjimo teisme. Ieškinį teismui ieškovas pateikė 2021 m. gegužės 20 d.

8. Pagal DK 231 straipsnio 1 dalį, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis.

9. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad po Darbo ginčų komisijos 2021 m. balandžio 14 d. sprendimo priėmimo ieškovas ieškinį teismui turėjo pareikšti iki 2021 m. gegužės 14 d., priėjo prie išvados, jog ieškovas praleido DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, kurio neprašo atnaujinti ir nenurodo praleidimo termino priežasčių svarbumo, todėl atsisakė priimti ieškovo ieškinį.

10. Pagal DK 231 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje numatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

11. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarties byloje Nr. e3K-3-80-403/2019 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

12. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-687/2019).

13. Ieškovas atskirajame skunde nurodė, kad jį suklaidino kartu su Darbo ginčų komisijos sprendimu pateikti šio dokumento detalūs metaduomenys, kuriuose nurodyta, jog dokumento registracijos data ir numeris yra 2021 m. balandžio 21 d. Nr. DGKS-1571. Dėl to ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį 2021 m. gegužės 20 d., manė, kad nėra praleidęs DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino ieškiniui pareikšti.

14. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovas darbo bylos nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje metu ar kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės būtų elgęsis nesąžiningai ar piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis. Terminas ieškiniui pareikšti praleistas nežymiai (6 dienomis). Šio termino praleidimą lėmė atsitiktinio pobūdžio aplinkybė – sąžiningas suklydimas dėl termino pradžios nustatymo. Vadovaudamasis nutarties 11-12 punktuose aptarta kasacinio teismo praktika ir sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovas terminą ieškiniui pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių.

15. Ieškovas su ieškiniu pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikęs prašymo atnaujinti praleistą terminą, tačiau atskirajame skunde nurodė, kad šiuo metu yra pateikęs Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą atnaujinti terminą ieškiniui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu paduoti. Be to, CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę atnaujinti terminą ir savo iniciatyva. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas atnaujinti ieškovui praleistą DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą ieškiniui paduoti.

16. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį, atnaujinti ieškovui terminą ieškiniui paduoti ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teisėja

nutaria:

patenkinti atskirąjį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti ieškovui V. K. terminą ieškiniui pateikti.

Ieškovo ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja Laima Ribokaitė