- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- 2A-57-480/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Tomas Romeika, Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Atsakovas
- Z. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) Z. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1063-670/2018 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei Z. B. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kauno energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio prašė iš atsakovės Z. B. priteisti 3 264,21 Eur skolos už patiektą šiluminę energiją šildymui ir vandens pašildymui, 152,72 Eur delspinigių, 103 Eur žyminio mokesčio ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad atsakovė Z. B. 1994 m. liepos 15 d. dovanojimo sutarties pagrindu įregistravo nuosavybės teises į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė nereagavo į ieškovės siūlymus sudaryti buto šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutartis, todėl su atsakove jos nebuvo sudarytos. Kadangi atsakovė įgijo butą, kurio šildymo būdas yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, kartu įgijo prievolę atsiskaityti už viešąją paslaugą centralizuotą šildymą ir kt. Nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė ieškovei už suteiktas paslaugas skolinga viso 3 416,93 Eur. Nors atsakovei buvo siunčiami raginimai sumokėti skolą, tačiau skola nėra sumokėta iki šios dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Jurbarko apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 3 416,93 Eur skolos, 103 Eur žyminio mokesčio ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
4. Atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Teismas 2018 m. vasario 12 d. nutartimi atsakovės pareiškimą patenkino ir priimtą sprendimą už akių panaikino.
5. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovė neteisingai deklaruodavo suvartoto karšto vandens kiekį. Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 180 punktą, suvartoto vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų butuose įrengtus karšto vandens skaitiklius. Ieškovė skaičiavo mokesčius pagal faktinius skaitiklio duomenis, tačiau 2017 metais buvo nustatyta, kad skaitiklis yra be patikros. Už metrologinę skaitiklio patiktą atsakinga yra atsakovė, o ne ieškovė. Atsakovė 2011 metų kovo mėnesį nurodė, kad sunaudojo 108 m³, o 2017 metų sausio mėnesį sumokėjo už 122 m³. Darytina išvada, kad per 6 metus sunaudojo 14 m³ .
Šalies argumentai
6. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2011 metais vandens skaitiklį apžiūrėjo UAB „Jurbarko vandenys“ atstovai ir užrašė duomenis. UAB „Jurbarko vandenys“ atstovai privalėjo pakeisti skaitiklį. Teigė, kad 16 m³ vandens vienam žmogui sunaudoti neįmanoma. Nuo 2011 metų sunaudoto vandens kiekį turi skaičiuoti pagal normą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir iš atsakovės Z. B. ieškovei AB „Kauno energija“ priteisė 3264,21 Eur skolos, 152,72 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos (3416,93 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. spalio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 103 Eur žyminio mokesčio.
8. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl atsakovės prievolės mokėti už patiektą šiluminę energiją šildymui ir vandens pašildymą pagal ieškovės 2017 m. kovo mėnesio pateiktą sąskaitą, kuri atsakovei buvo pateikta 2017 m. vasario mėnesį atlikus karšto vandens perskaičiavimą pagal faktinius skaitiklio rodmenis.
9. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nurodė, kad nuo 1994 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. Z. B. buvo deklaravusi 121 m³ karšto vandens, t. y. vidutiniškai 0,45 m³ per mėnesį arba 5,4 m³ per metus. 2017 m. vasario mėnesį UAB „Jurbarko vandenys“ kontrolieriai nustatė, kad karšto vandens skaitiklio rodmuo yra 1224 m³, o vartotojos deklaruotas rodmuo buvo 121 m³. Kadangi patikrinimo metu buvo užfiksuoti duomenys ir vartotojo deklaruojami duomenys nesutapo, todėl darytina išvada, kad atsakovė deklaravo apskaitos prietaisų rodmenis ne pagal skaitiklių parodymus, dėl ko susidarė skirtumas tarp skaitiklio rodmenų ir atsakovės deklaruotų duomenų. Taigi atsakovės bute užfiksuoti rodmenys buvo įtraukti į vasario mėnesio sąskaitą ir pagrįstai priskirta apmokėti skirtumą (1103 m³) tarp pareiškėjos deklaruoto (121 m³) ir patikrinimo metu užfiksuoto (1224 m³) karšto vandens.
10. Teismas konstatavo, kad laikotarpyje nuo 2011 metų kovo mėnesio iki 2017 metų sausio mėnesio atsakovė deklaravo suvartoto vandens kiekį 122 m³. Teismas sutiko su ieškovės nurodytais argumentais, jog per 6 metus atsakovė negalėjo suvartoti tik 14 m³ vandens. Apytiksliais skaičiavimais vienas žmogus net labai taupydamas per mėnesį suvartoja apie 1 m³ vandens, o šiuo atveju pasak atsakovės, ji suvartodavo per mėnesį tik 0,194 m³, kas yra neįtikima.
11. Teismas sprendė, kad atsakovei būnant labiau rūpestingai ir atidžiai turėjo kilti abejonių, kad pagal jos nurodytus duomenis ji išnaudoja labai mažai vandens, ji už karštą vandenį mokėjo nereguliariai. Teismas vertino, kad atsakovė naudodama jos manymu bute esančio netinkamo skaitiklio duomenis sutiko su tokio skaitiklio parodymais, nesikreipė į UAB „Jurbarko vandenys“ dėl skaitiklio pakeitimo, neteikė įrodymų, kad karšto vandens skaitiklis yra sugedęs, netinkamas naudojimui ar, kad jis netiksliai matuoja suvartoto vandens kiekį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas AB „Kauno energija“ ieškinį tenkino visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniame skunde atsakovė Z. B. prašo prie bylos prijungti naujus rašytinius įrodymus, Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12.1. Tarp ieškovės ir atsakovės 1995 m. sausio 18 d. buvo sudaryta atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis Nr. 254524-3. Sutarties 9 punkte nurodoma, kad apeliantės bute įrengtas karšto vandens skaitiklis Nr. 94070132, kurio parodymai yra 005. Pagal sutarties 13 puntą, ši sutartis neterminuota, gali būti nutraukta šalims susitarus, arba pasikeitus sutarties šalių statusui. Apie šios sutarties nutraukimą apeliantė informuota nebuvo.
12.2. Teismas nevertino ir nepasisakė, kas buvo atsakingas už apeliantės karšto vandens skaitiklio techninę priežiūrą bei teisingų jo rodmenų deklaravimo kontrolę. Šiuo atveju teismas pasisakė tik apie šalto vandens skaitiklių priežiūrą, dėl kurių ginčo byloje nebuvo. Šalto vandens skaitiklis apeliantės bute buvo keičiamas 2011 metais ir 2016 metais, tuo tarpu karšto vandens skaitiklis keičiamas ar kitaip tikrinimas nebuvo. UAB „Jurbarko vandenys“ keičiant ir prižiūrint šalto vandens skaitiklį buvo fiksuojami ir karšto vandens skaitiklio rodmenys, tačiau ar šie duomenys būdavo perduodami ieškovui, ar UAB „Jurbarko vandenys“ fiksavo tik karšto vandens skaitiklių rodmenis ar taip pat ir šio skaitiklio techninę būklę bei ką apie tai informuodavo duomenų nėra, nes į nagrinėjamą bylą UAB „Jurbarko vandenys“ įtraukti nebuvo.
12.3. Teismas nevertino, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti susidariusią skolą už pateiktą šiluminę energiją vandens pašildymui nuo 1994 metų, nors metodas, kai geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti tiekia vienas tiekėjas, o šiluminę energiją vandeniui pašildyti tiekia kitas tiekėjas, buvo pradėta taikyti tik 2010 m. balandžio1 d.
12.4. Teismas nepagrįstai visą atsakomybę vandens skaitiklio techninei priežiūrai, keitimui, remontui ir metrologinės patikros organizavimui perkėlė tik apeliantei. Apeliantė nebuvo informuota ir jai nebuvo žinoma apie galimą jos teisę ar pareigą kontroliuoti ar vykdyti karšto vandens skaitiklio priežiūrą.
12.5. Teismas nepagrįstai iš apeliantės priteisė ieškovo prašomą 57,89 Eur įsiskolinimą už šiluminę energiją šildymui nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. Pažymėtina, kad pagal AB „Kauno energija“ filialas „Jurbarko šilumos tinklai“ pateiktą 2017 m. spalio 2 d. pažymą, apeliantės įsiskolinimas susidaręs 2017 metų sausį (30,02 Eur), vasarį (1 Eur), kovą (16,67 Eur) ir balandį (10,20 Eur) iš viso 57,89 Eur, tačiau apeliantė 2017 m. balandžio 30 d. yra sumokėjusi 78,06 Eur ir 2017 m. birželio 28 d. sumokėjusi 23,41 Eur, iš viso 101,47 Eur. Taip pat pagal ieškovo pateikiamus duomenis (pagal pasibaigusios metrologinės patikros ir galiojimo karšto vandens skaitiklį) apeliantė visą laiką gyvendama viena nuo 1994 metų iki 2017 metų sunaudojo net 1224 m³ karšto vandens, kas per mėnesį sudaro apie 4,4 m³. Akivaizdu, kad toks kiekis per mėnesį, sunaudojamo karšto vandens vienam žmogui yra neprotingai didelis, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl aukščiau minėto karšto vandens skaitiklio techninės būklės.
Šalies argumentai
12.6. Apeliantė prašo teismo priimti papildomus rašytinius įrodymus pridedamus prie apeliacinio skundo, nes šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Siekiant byloje nustatyti objektyvią tiesą būtina įvertinti šiuos papildomus įrodymus. Apeliantės įsitikinimu papildomų įrodymų pateikimas neapsunkins teismo proceso, taip pat nepažeis ieškovo teisių ir interesų, nes ieškovas turės galimybę su jais susipažinti bei dėl jų pasisakyti atsiliepime į apeliacinį skundą.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė AB „Kauno energija“ prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Apeliantės daugiabutis yra pasirinkęs karšto vandens aprūpinimo būdą, kai šiluma karštam vandeniui ruošti yra perkama iš šilumos tiekėjo (AB „Kauno energija“), o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti yra perkamas iš geriamojo vandens tiekėjo (UAB „Jurbarko vandenys“). Ieškovė nėra karšto vandens tiekėja dėl to ji negali atsakyti už karšto vandens skaitiklio metrologinę patikrą.
13.2. Tai, kad skaitiklio metrologinė patikra buvo pasibaigusi, nesudaro pagrindo teigti, kad skaitiklių rodmenys yra neteisingi. Net ir su pasibaigusia patikra prietaisai paprastai veikia tinkamai ir tiksliai apskaičiuoja sunaudotą vandens kiekį. Skaitiklio metrologinė patikra nebuvo atlikta laiku dėl pačios atsakovės kaltės.
13.3. Apeliantės pozicija, jog per laikotarpį nuo 1994 m. iki 2017 m. ji kas mėnesį suvartojo maždaug po 4,4 m³ yra nepagrįstas. Vartotoja šilumos tiekėjui perduodavo netikslius duomenis apie karšto vandens suvartojimą, todėl buvo paskaičiuojami labai maži mokesčiai už karštą vandenį. Realu, kad atsakovė netinkamai deklaruodama ir matydama nedidelius priskaitymus už karštą vandenį, vandens tiesiog netaupydavo.
Šalies argumentai
13.4. Apeliantės prašymas prijungti naujus įrodymus į bylą yra nepagrįstas, kadangi atsakovė visus įrodymus galėjo ir turėjo teikti tuomet, kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, naujų aplinkybių nuo bylos išnagrinėjimo teisme iki šios dienos – nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
16. CPK 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje sprendžiamo klausimo pobūdį, į tai, kad pateiktų naujų įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, nes ieškovė turėjo galimybę su jais susipažinti bei dėl jų pasisakyti atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovės Z. B. (toliau – atsakovė arba apeliantė) pateiktus naujus įrodymus – Atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį 1995-01-18 sutartį, AB „Kauno energija“ sąskaitą už 2017 m. rugpjūčio mėn., 2017-10-02 pažymą, 2 mokėjimo kvitus, UAB „Jurbarko vandenys“ sąskaitą už 2017 m. sausio mėn., šalto vandens skaitiklio keitimo aktus, 2018-06-25 pažymą apie asmenis, deklaravusius gyvenamąją vietą atsakovės bute - priima bei vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
17. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovė AB „Kauno energija“ (toliau – ieškovė) tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Šiame name esantis butas Nr. 24 pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuo 1994 m. liepos 15 d. nuosavybės teise priklauso atsakovei Z. B. Buto naudojami šildymo ir karšto vandens tiekimo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų bei pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. 1995 m. sausio 18 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis Nr. 254524-3. Atsakovės bute karšto vandens skaitiklis buvo įrengtas 1994 metais rugsėjo 28 d. Nuo 1994 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. atsakovė buvo deklaravusi 121 m³ karšto vandens. UAB „Jurbarko vandenys“ yra geriamojo vandens tiekėjas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje ir ši bendrovė butuose montuoja skaitiklius, juos plombuoja ir perduota informaciją AB „Kauno energija“ apie kontrolės metu rastą nedeklaruotą karštą vandenį. 2017 m. vasario mėnesį UAB „Jurbarko vandenys“ kontrolieriai nustatė, kad atsakovės bute karšto vandens skaitiklio rodmuo yra 1224 m³, o vartotojos deklaruotas rodmuo buvo 121 m³. Kadangi patikrinimo metu užfiksuoti duomenys ir vartotojo deklaruojami duomenys nesutapo, todėl atsakovės bute užfiksuoti rodmenys buvo įtraukti į 2017 m. vasario mėnesio sąskaitą ir priskirta apmokėti skirtumą (1103 m³) tarp atsakovės deklaruoto (121 m³) ir patikrinimo metu užfiksuoto (1224 m³) karšto vandens.
18. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už ieškovės tiektą šilumos energiją vandens pašildymui (3 206,32 Eur) ir šildymui (57,89 Eur).
19. Šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau – CK) normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių (CK 6.383–6.391 straipsniai), šilumos energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančios teisės normos – Šilumos ūkio įstatymas, Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau –Taisyklės) nuostatos.
20. CK 6.383 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.385 straipsnio 1 dalį ir 6.388 straipsnį vartotojui patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu, t. y. abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita.
21. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai – vartotojams patiektos šilumos kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą.
22. Pagal Taisyklių 8 punkte pateikiamas sąvokas, deklaruoti matavimo prietaisų rodmenys – šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojo ar jo pavedimu kito asmens Taisyklėse ir (ar) sutartyse nustatyta tvarka ir forma, vadovaujantis matavimo prietaisų rodmenimis, pateikiami duomenys apie atsiskaitymo laikotarpiu suvartotą šilumos, šilumnešio ir karšto vandens kiekį, pagal kuriuos šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai apskaičiuoja mokėjimus už šį laikotarpį. Taisyklių 235.4 punkte numatyta, kad jeigu nėra karšto vandens skaitiklių rodmenų nuotolinio nuskaitymo sistemos, daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas – buitinis karšto vandens vartotojas privalo pateikti karšto vandens tiekėjui karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyje nustatyta forma ir terminais karšto vandens skaitiklių rodmenų, fiksuotų sutartyje nurodytu laiku, ataskaitą. Vartotojui nepranešus karšto vandens tiekėjui butuose įrengtų karšto vandens skaitiklio rodmenų iki sutartyje nurodyto termino, karšto vandens kiekis už atsiskaitymo laikotarpį nustatomas pagal teisės aktų (Taisyklių 1 priedo 71, 72 punktai) nuostatas <...>.
23. Šalių sudarytos Atsikaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį 1995 m. sausio 18 d. sutarties 4.1 punktas numato, kad jeigu bute įrengti karšto vandens skaitikliai, mokėtojas už sunaudotą šilumos energiją karštam vandeniui atsiskaito pagal skaitiklių parodymus, moka Vyriausybės nustatytais tarifais už 1 m³ karšto vandens. Mokėtojas iki poataskaitinio mėnesio 5 dienos privalo pateikti ataskaitą apie skaitiklių ataskaitinio mėnesio paskutinės dienos parodymus namą eksploatuojančiai organizacijai arba tiekėjui. Pastarieji per 10 dienų įteikia mokėtojui sąskaitą (skaičiuotę). Už laikotarpį, kada karšto vandens skaitikliai atjungti, sugedę, pasibaigęs metrologinės patikros laikas arba kai buto savininkas nepraneš apie skaitiklio gedimą, apmoka pagal tiekėjo ar namą eksploatuojančios organizacijos pateiktas sąskaitas, paskaičiuotas nuo informacijos gavimo dienos arba nuo paskutinio patikrinimo dienos, pagal karšto vandens sunaudojimo normas kiekvienam buto gyventojui. Mokėtojas šias sąskaitas privalo apmokėti per 15 d. nuo jų gavimo dienos.
24. Taisyklių 171 punkte numatyta, kad karšto vandens tiekėjas savo lėšomis įrengia, prižiūri karšto vandens skaitiklius ir atlieka jų metrologinę patikrą. Karšto vandens tiekėjas gali įrengti ir naudoti karšto vandens skaitiklius su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, jei tokių skaitiklių įrengimas yra ekonomiškai pagrįstas ir nedidina karšto vandens kainos vartotojams. Karšto vandens skaitiklių aptarnavimo mokestis nustatomas teisės akto (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatyta tvarka. Tačiau pagal Taisyklių 177.3 punktą, už karšto vandens skaitiklių ir karšto vandens apskaitos schemose naudojamos įrangos ir įtaisų bei visų plombų apsaugą atsako patalpų, valdomos teritorijos ir (ar) įrenginių, kuriuose jie įrengti, savininkai (nuomininkai, turintys pasirašytą sutartį su karšto vandens tiekėju) arba šias patalpas, valdomą teritoriją ir (ar) įrenginius eksploatuojantys fiziniai ar juridiniai asmenys, jeigu karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip. Taisyklių 188 punktas taip pat numato, kad karšto vandens tiekėjui priklausančių, bet buto ir kitų patalpų savininko patalpose įrengtų karšto vandens skaitiklių apsaugą užtikrina šių patalpų savininkas. Sugadinimo, plombų pažeidimo, netinkamos priežiūros ir (ar) neteisėto karšto vandens vartojimo atveju karšto vandens skaitiklių įsigijimo ar remonto ir įrengimo išlaidas pagal karšto vandens tiekėjo pateiktą sąskaitą apmoka kaltoji šalis teisės aktų (Taisyklių 1 priedo 1 punktas) nustatyta tvarka.
25. Nagrinėjamos bylos atveju 2017 m. vasario mėnesį UAB „Jurbarko vandenys“ kontrolieriai nustatė, kad atsakovės bute karšto vandens skaitiklio rodmuo yra 1224 m³, o vartotojos deklaruotas rodmuo buvo 121 m³.
26. Nagrinėdami atsakovės prašymą, Lietuvos metrologijos inspekcijos Tauragės apskrities skyriaus inspektoriai 2017 m. rugpjūčio 22 d. atliko patikrinimą (patikrinimo akto Nr. PA-2700 (pastaba: šio dokumento byloje nėra)), kuriuo metu nustatė, kad pareiškėjos (nagrinėjamos bylos atveju – atsakovės) bute, Kauno g. 30-24, Jurbarke, atsiskaityti už vandens pašildymą naudojamas ZR karšto vandens skaitiklis Nr. 94070132, be patikros žymenų ar tai patvirtinančių dokumentų.
27. Teismų praktikoje pažymima, kad pagal įstatymus pagrindinis būdas vartotojo sunaudotam energijos kiekiui (taip pat ir sunaudoto karšto vandens kiekiui) nustatyti yra faktiškai sunaudotas energijos kiekis pagal apskaitos prietaisų rodmenis. Tačiau tai nėra vienintelis būdas vartotojo sunaudotam energijos kiekiui nustatyti.
28. Remiantis Taisyklių 185.4 punktu, draudžiama naudotis karšto vandens skaitiklio rodmenimis, jeigu karšto vandens tiekėjo įrengtas karšto vandens skaitiklis naudojamas be patikros ar viršytas naudojimo iki eilinės patikros laikas pagal Valstybinės metrologijos tarnybos nustatytą apskaitos prietaiso patikros periodiškumą.
29. Pagal Taisyklių 186.1 punktą, karšto vandens kiekiai nustatomi skaičiavimo būdu, kai karšto vandens tiekėjas eksploatuoja karšto vandens skaitiklius nesilaikydamas Taisyklių 184 punkte nustatytų reikalavimų arba nustatoma karšto vandens tiekėjo kaltė dėl taisyklių 185 punkte nurodytų pažeidimų teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 1, 2, 3, 12, 71, 72 punktai) bei metodikose nustatyta tvarka.
30. Skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas skolą, iš esmės rėmėsi vien tik priskirtu apmokėti skirtumu tarp pareiškėjos deklaruotų ir patikrinimo metu užfiksuotų skaitiklio rodmenų. Ir nors pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė minėtą Lietuvos metrologijos inspekcijos 2017 m. rugsėjo 4 d. rašto turinį, tačiau jame nurodytų aplinkybių visiškai nevertino, kaip tai nurodyta Taisyklių 185.4 punkte, o taip pat kartu su kitų byloje esančių įrodymų visuma. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad vertinant laiko atžvilgiu, ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2017 m. liepos 28 d. raštu vertindama aplinkybes dėl atsakovei priskirto apmokėti karšto vandens kiekio, taip pat nesivadovavo Metrologijos inspekcijos nustatytomis aplinkybėmis (jau minėta, patikrinimas buvo atliktas 2017 m. rugpjūčio 22 d., o raštas parengtas 2017 m. rugsėjo 4 d.), o pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi būtent Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos raštu pateiktu patvirtinimu, kad atsakovės bute užfiksuoti skaitiklio rodmenys ir įtraukti į 2017 m. vasario sąskaitą yra pagrįsti. Tokiu atveju, kai atsakovės bute įrengtas karšto vandens skaitiklis naudojamas be patikros žymenų ir viršytas naudojimo laiko intervalas tarp periodinių patikrų, karšto vandens kiekiai nustatomi skaičiavimo būdu, numatytu Taisyklių 186.1 punkte ir tuomet apskaičiuojama skolos suma už vartotojo sunaudotą energijos kiekį vandens pašildymui. Nurodyti klausimai turi būti sprendžiami pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės, surinkus papildomus įrodymus, vertinant, ar keičiant šalto vandens skaitiklius apeliantės 2011 metais ir 2016 metais buvo fiksuojami ir karšto vandens rodmenys, o galimai pasinaudojus ir ieškinio trūkumų šalinimo institutu. Svarstytinas ir trečiojo asmens – subjekto, prižiūrinčio karšto vandens skaitiklius ir atliekančio jų metrologinę patikrą, dalyvavimo byloje klausimas.
31. Esant nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinį tenkino ir taip ginčo iš esmės nesprendė, todėl tenkinęs ieškinį, bylos esmės neatskleidė.
32. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir/ar pagrįstumą, padarytas faktų vertinimo bei teisės aiškinimo (taikymo) klaidas dažniausiai ištaiso negrąžindamas bylos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išskyrus atvejus, jei neatskleista bylos esmė, o remiantis byloje pateiktais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad išnagrinėti ieškovės reikalavimą apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi dėl šioje nutartyje nurodytų tirtinų aplinkybių bei įrodymų apimčių byla būtų nagrinėjama iš esmės naujais aspektais. Tokia padėtis prieštarautų apeliacinės instancijos teismo paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Dėl šių priežasčių atsakovės skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
33. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Marijampolės apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.