- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-22
- Bylos Nr.
- 1A-15-581/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37874-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė (pirm.), Donatas Jatužis, Valdas Ciesiūnas
- Nuteistasis
- E. V.
- Advokatai
- Kastytis Paspirgėlis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė keturiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. kovo 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalimi (1 mėnuo 21 diena) ir E. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiems mėnesiams dvidešimt devynioms dienoms.
Bausmės pradžia nurodyta skaičiuoti nuo E. V. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
Į bausmės laiką įskaitytas E. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. (viena para) bei bausmė, atlikta pagal Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. kovo 22 d. baudžiamąjį įsakymą nuo 2018 m. spalio 23 d. iki E. V. sulaikymo pagal šį nuosprendį dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nurodyta palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos, o pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. E. V. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. apie 19.30 val. (duomenys neskelbtini) siekdamas išvengti sulaikymo už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnyje, tai yra už girto pasirodymą viešoje vietoje įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, atsisakė vykdyti tyrėjo J. U. ir laikinai einančio tyrėjo pareigas M. Š. teisėtą reikalavimą, pagrįstą 2015-06-25 Lietuvos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, neklausė pareigūnų teisėtų reikalavimų - nesitampyti, nesispardyti, sodinant jį į tarnybinį automobilį vieną kartą spyrė tyrėjui J. U. į kairės kojos šlaunies sritį ir vieną kartą spyrė laikinai einančiam tyrėjo pareigas M. Š. į dešinės kojos šlaunies išorinę pusę ir pastūmė M. Š., dėl ko M. Š. buvo padaryta odos nubrozdinimas kairėje alkūnėje, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tarnybiniame automobilyje spyrė tyrėjui J. U. į kairįjį petį, taip nukentėjusiajam J. U. sukėlė fizinį skausmą, M. Š. sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą bei pasipriešino savo pareigas ėjusiems valstybės tarnautojams - Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniajam patruliui, laikinai einančiam tyrėjo pareigas M. Š. ir veiklos skyriaus tyrėjui J. U..
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme ir prašo paskirti jam kitą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliantas skunde nurodo:
2.1. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, neatsižvelgė į visas svarbias aplinkybes, t. y. į tas, kad jis yra patyręs sunkią galvos traumą, serga epilepsija, byloje nebuvo surinkta duomenų jo pakaltinamumui nustatyti, duomenų apie jo sveikatos būklę, invalidumą, kad jis yra priklausomas nuo alkoholio ligonis, taip pat neatsižvelgta į jo šeiminę padėtį.
2.2. Teismas nevertino to, kad šiuo metu jis gyvena su sugyventine D. A. jos tėvams – G. S. ir V. S. priklausančiose namuose. G. S. yra nustatyti specialieji poreikiai nuolatiniai priežiūrai; sugyventinė D. A. laiko tris karves. Jis vienintelis vyras, kuris pasirūpina pašarais, mėžia mėšlą, dirba žemę, kai D. A. viena prižiūri nusenusius, invalidus tėvus.
2.3. Svarbi nusikaltimo padarymo priežastis buvo jo neblaivumas, kas, kartu su jo sveikatos būkle, sąlygojo neadekvatų jo elgesį visuomenėje.
2.4. Teismas, visas aplinkybes įvertinęs objektyviai turėjo jam parinkti kitą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Ši bausmės rūšis leistų efektyviau pasiekti bausmės tikslus ir nebūtų pažeistas bausmių proporcingumo principas. Teismas turėjo įvertinti, kad jo veika buvo padaryta spontaniškai, nepasižymėjo labai dideliu pavojingumu, jis labai gailisi dėl savo elgesio ir jį vertina kritiškai. Bausmės atlikimas labai pakenktų jo turimiems socialiniams ryšiams, kadangi šiuo metu kitos gyvenamosios vietos ir pragyvenimo šaltinio neturi.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Apeliaciniu skundu neginčijama nuteistojo E. V. kaltė, veikos kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su teismo paskirta bausme, prašoma paskirti kitą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuteistojo E. V. gynėjas prašė taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos bausmė vykdymą.
7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. V. bausmę, teisingai parinko jos rūšį ir nustatė jos dydį, tačiau netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
8. E. V. pripažintas kaltu padaręs vieną nusikaltimą valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai (BK 286 straipsnis), kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Kaip matyti, įstatyme nėra numatyta galimybė už aptariamos veikos padarymą paskirti laisvės apribojimo bausmę, ko apeliaciniame skunde prašo E. V., todėl toks nuteistojo prašymas yra visiškai nepagrįstas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas E. V. paskyrė įstatyme numatytą bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams, kurią, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu ir skyrė laisvės atėmimo keturiems mėnesiams bausmę. Teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrino su Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. kovo 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir E. V. paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą keturiems mėnesiams dvidešimt devynioms dienoms. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad, skirdamas nuteistajam E. V. bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, ir nustatydamas jos trukmę, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo taisyklių ir principų nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose, pagrįstai bei teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas. Kadangi apeliantas buvo neatlikęs ankstesniu nuosprendžius jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės, pirmosios instancijos teismas paskirtą bausmę bendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi pagal BK 64 straipsnio 1, 2 dalyje, 65 straipsnyje nustatytas taisykles.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. V., atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, įvertino veikos trukmę, intensyvumą, suduotų smūgių skaičių, pasipriešinimo pobūdį, taip pat įvertino nuteistojo asmenybę – anksčiau teistas keturis kartus, teistumas nėra išnykęs, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, anksčiau buvo teisiamas už smurtines veikas, visas jas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, baustas administracine tvarka, yra bedarbis, seniūnijos charakterizuojamas neigiamai. Teismas pagrįstai nustatė E. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat atsakomybę sunkinančias aplinkybes – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, nuteistajam už nesunkaus nusikaltimo padarymą skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir jos trukmę nustatydamas artimą minimaliam sankcijoje nustatytam šios bausmės dydžiui, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kaltės formą, todėl pripažįstama, jog paskirta laisvės atėmimo bausmė savo rūšimi bei trukme nėra aiškiai per griežta ar neteisinga.
10. Nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į jo sveikatos būklę, į tai, kad jis yra patyręs sunkią galvos traumą, serga epilepsija, jam turi būti nustatytas invalidumas, jis serga priklausomybe nuo alkoholio, teikė tai pagrindžiančius įrodymus, (išrašus iš medicininių dokumentų ir kt.), tačiau pažymėtina, kad nurodytieji duomenys negali išimtinai lemti švelnesnės bausmės paskyrimo, o turi būti vertinami kartu su kitais bausmės skyrimui reikšmingais duomenimis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo akcentuojamus duomenis kartu su visais jau aukščiau aptartaisiais, sprendžia, jog jie nesudaro pagrindo paskirti jam švelnesnės rūšies bausmę, pirmosios instancijos teismo išvada dėl griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės paskyrimo yra teisinga ir pagrįsta išsamiu bylos duomenų visumos įvertinimu, jos keisti remiantis išimtinai nuteistojo paminėtomis aplinkybėmis ir argumentais nėra pagrindo. Šiuo atveju tiek anksčiau, tiek papildomai apeliacinės instancijos teismui E. V. pateikti medicininiai duomenys apie jo sveikatos būklę iš esmės tik pagrindžia E. V. skunde nurodomas aplinkybes apie 2005 m. patirtą galvos traumą, ligą – (duomenys neskelbtini) jam teikiamas gydymo rekomendacijas, apie kitus jo susirgimus bei gydymą, tačiau jų visuma pagrįstų abejonių dėl E. V. pakaltinamumo nekelia, ir, priešingai nei nurodoma skunde, švelnesnės bausmės paskyrimo nesuponuoja.
11. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir argumentais, kad nuteistajam E. V. negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis).
12. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti pagrindą išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-488/2013).
13. Pirmosios instancijos teismas sprendimą netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų argumentavo tuo, kad nuteistasis E. V. teisiamas ne pirmą kartą, ankstesni teistumai, tuo pačiu ir už smurtinių nusikalstamų veikų padarymą, nėra išnykę, paskutinė veika buvo padaryta prieš pusę metų, jis nėra atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, vien formaliai nurodyti nuteistojo teistumai negali nulemti teismo išvados dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuostatų netaikymo, o turi būti įvertinamos ir išsamiai išanalizuojamos visos minėto klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės, ko pirmosios instancijos teismas nepadarė.
14. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. V. teisiamas ne pirmą kartą, veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė bausmės, paskirtos Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. kovo 22 d. baudžiamuoju įsakymu vykdymo metu, tačiau būtina vertinti ir į tai, kad šiuo baudžiamuoju įsakymu E. V. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą (fizinio skausmo sukėlimą šeimos nariui) ir vykdė paskirtą laisvės apribojimo bausmę, ankstesniais nuosprendžiais E. V. taip pat buvo skiriamos laisvės apribojimo, arešto bausmės, kurias jis įvykdė, o pačia griežčiausia bausme - laisvės atėmimu - E. V. nuteistas pirmą kartą. Skundžiamu nuosprendžiu E. V. taip pat nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą ir vertinant pačios veikos pobūdį matyti, kad pasipriešinimas policijos pareigūnams nebuvo itin pavojingas, o iš esmės pasireiškė neblaivaus asmens neadekvačiu elgesiu jo sulaikymo metu - nepaklusimu teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui – nesitampyti, nesispardyti, o panaudotas smurtas policijos pareigūnų atžvilgiu taipogi nebuvo intensyvus – priešinantis tris kartus spyrė, tačiau apelianto veiksmai jokių sunkesnių pasekmių nesukėlė, civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje nepareikšti.
15. Vertintinas ir E. V. elgesys po nusikalstamos veikos padarymo - savo kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, kaip pats nurodė, veiką padarė tik dėl to, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Iš tiesų byloje esantys duomenys rodo, kad E. V. turi priklausomybę nuo alkoholio, pagal gydytojų nurodymus jam yra griežtai rekomenduojama jo nevartoti. Analizuojant anksčiau padarytas E. V. nusikalstamas veikas, taip pat administracinius teisės pažeidimus/ nusižengimus matyti, kad iš esmės didžioji dalis jų padaryti apeliantui esant apsvaigus nuo alkoholio. Tokie duomenys suponuoja išvadą, kad būtent alkoholio vartojimas yra esminė veikų darymo, kartu ir pavojingo elgesio visuomenei kėlimo, priežastis, o ne E. V. apskritai susiformavę ilgalaikiai ir ryškūs polinkiai daryti nusikalstamas veikas, antivisuomeninės nuostatos. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu E. V. pripažino, jog veikas daro tik dėl to, kad būna apsvaigęs nuo alkoholio, nurodė, kad yra priklausomas nuo alkoholio vartojimo, supranta, kad jam reikalingas gydymąsis nuo šios priklausomybės, kurios anksčiau negydė ir patvirtino, jog nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. (po veikos padarymo) alkoholio visai nebevartoja, yra tvirtai pasiryžęs gydytis priklausomybę nuo alkoholio. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi duomenys, jog po veikos padarymo E. V. kreipėsi į gydymosi įstaigas, priklausomybės ligų centrą. Šie duomenys leidžia tvirtinti, kad E. V. kritiškai vertina savo elgesį, supranta, jog būtent alkoholio vartojimas sąlygoja nusikalstamų veikų darymą, jis sutinka gydytis ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, lankėsi priklausomybės ligų centre pas psichiatrą bei ketina dėti visas pastangas gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, o tai iš esmės patvirtina jo ryžtą keisti gyvenimo būdą ir daugiau nebenusikalsti, juolab, kad teismas neturi duomenų apie vėlesniu laikotarpiu galimai E. V. įvykdytas nusikalstamas veikas ar administracinius nusižengimus. Be to, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į E. V. turimus socialinius ryšius – gyvena su sugyventine D. A., padeda jai ūkyje, prižiūri gyvulius, taip pat padeda jai prižiūrėti tėvus, kaip nurodė, dirba pas ūkininką, kas vertintina teigiamai.
16. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aukščiau aptartas aplinkybes, E. V. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo priežastis bei pasekmes, E. V. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, jo rodomą ryžtą ir pastangas šalinti nusikalstamų veikų darymo priežastį - gydytis priklausomybę nuo alkoholio, taip pat į jo turimus socialinius ryšius, daro išvadą, kad visuma duomenų leidžia manyti, jog apelianto resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo atlikimo, apelianto neizoliavus nuo visuomenės, t. y. BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti E. V. taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018). Akcentuotina, kad per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuteistasis E. V. visą laiką bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtas pareigas, o tuo atveju, jeigu jis nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų pareigų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. spalio 23 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), šiuo nuosprendžiu E. V. paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų šešių mėnesių laikotarpiui, paskiriant E. V. įstatyme numatytas pareigas – gydytis priklausomybės ligas, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 6, 8, 10 punktai).
18. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. spalio 23 d. nuosprendį pakeisti:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 6, 8, 10 punktais, E. V. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. spalio 23 d. nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės - laisvės atėmimo keturiems mėnesiams dvidešimt devynioms dienoms - vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant E. V.:
per šešis mėnesius nuo nuosprendžio priėmimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;
per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis priklausomybės ligas, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.