Kauno apygardos teismo nutartis

2009-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-9-401-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-26
Bylos Nr.
1A-9-401-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jonas Furmanavičius (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
V. K. V.
Advokatai
Paulius Vinkleris
Kategorijos

Pranešėjas J.Furmanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-9-401/2009

Teisėjas A.Lisauskas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. vasario 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jono Furmanavičiaus, teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Dianai Zadrauskaitei, Rūtai Baltušnikaitei, Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorams Renatai Staniulienei, Dovilei Augustauskaitei, nuteistajam V. K. V., jo gynėjams advokatams Pauliui Vinkleriui, Kęstučiui Čilinskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. V. ir jo gynėjo advokato Pauliaus Vinklerio apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007-07-17 nuosprendžio, kuriuo V. K. V. nuteistas pagal LR BK 223 str. 1 d. – 50 MGL (6250 Lt) bauda. Vadovaujantis LR BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. a) papunkčiu, į bausmę įskaitytas sulaikymas ir suėmimas nuo 2005-10-07 iki 2005-10-13 - septynios (7) dienos, neatliktoji bausmė nustatyta 36 (trisdešimt šešių) MGL 4500 litų dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. V., nuteistas pagal LR BK 223 str. 1 d. už tai, kad, laikotarpyje nuo 2000 m. rugpjūčio 1 d. iki 2003 m. rugpjūčio 1 d., dirbdamas uždaros akcinės bendrovės (toliau UAB) (duomenys neskelbtini), į/k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas, generaliniu direktoriumi, ir būdamas atsakingas už šios bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, nes nuo 2001-05-31 buhalterė bendrovėje nebuvo įdarbinta, aplaidžiai tvarkė apskaitą bei būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų. Pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo (1992-06-18 Nr. I-2654) 20 straipsnį ir LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 dalį, taip pat LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo (1992-06-18 Nr. I-2654) 24 straipsnį ir LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnio 2 dalį neišsaugojo: 186 komplektų PVM sąskaitų faktūrų ir 57 pinigų priėmimo kvitų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės vykdytų pardavimų, atliktų paslaugų ir gautų įplaukų, t.y. bendrovės trumpalaikio turto; „Ilgalaikio turto“ apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2000-01-01 iki 2000-12-31 ir „Pirkėjų“ apskaitos registrų už laikotarpius: nuo 2000-01-01 iki 2000-12-31, nuo 2001-01-01 iki 2001-05-01, nuo 2003-07-01 iki 2003-08-01, dėl ko negalima sutikrinti ir iš dalies nustatyti bendrovės ilgalaikio turto, nėra galimybės sutikrinti ar visos operacijos įtrauktos į apskaitą; kasos knygos ir kasos dokumentų už laikotarpį nuo 2000-01-01 iki 2000-05-22, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės kasos pajamų ir išlaidų, t.y. trumpalaikio turto; pirkimo PVM sąskaitų faktūrų ir „Tiekėjų“ apskaitos registrų už laikotarpius nuo 2000-08-01 iki 2000-12-31, nuo 2001-01-01 iki 2001-05-01, nuo 2003-01-01 iki 2003-08-01 dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės patirtų išlaidų-sąnaudų.

Pažeisdamas LR Vyriausybės nutarimo Nr. 719 3 ir 9 punktų reikalavimus, neinventorizavo bendrovės ilgalaikio turto, piniginių lėšų, žaliavų, medžiagų, prekių atsargų, nepanaudotų specialios apskaitos dokumentų blankų, gautinų ir mokėtinų skolų dokumentų už 2000, 2001 ir 2002 metus, dėl šių neinventorizuotų mokėtinų skolų iš dalies negalima nustatyti bendrovės įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2000-01-01 iki 2003-08-01.

Dėl aukščiau išvardintų dokumentų ir registrų neišsaugojimo iš dalies negalima nustatyti bendrovės pajamų ir patirtų sąnaudų dydžio, tuo pačiu ir veiklos rezultatų laikotarpiu nuo 2000-08-01 iki 2003-08-01.

Pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimus, nes dėl neišsaugotų pirminių apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų informacija nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, taip pat dėl šios aplinkybės negalima nustatyti pateiktų finansinių atskaitomybių sudarymo teisingumo.

Pažeisdamas nurodytų teisės aktų reikalavimus, V.K. V. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą bei įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini), kaip juridinio asmens, veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2000 m. rugpjūčio 1 d. iki 2003 m. rugpjūčio 1 d.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. K. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007-07-17 apkaltinamąjį nuosprendį dėl padarytų esminių pažeidimų, numatytų LR BPK 369 str. 3 d., dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos jo kaip kaltinamojo teisės, kas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Skunde nurodo, kad baudžiamoji byla jo atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d., buvo iškelta nesant tam pagrindo, t.y. be nukentėjusiojo pareiškimo (BPK 167 str. 1 d.). Esant tokioms aplinkybėms, baudžiamoji byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 6 p., turėjo būti nedelsiant nutraukta, tačiau byla nebuvo nutraukta. Nuteistojo nuomone, baudžiamoji byla buvo iškelta ir ikiteisminis tyrimas vyko remiantis fizinių asmenų D.D. V. ir V. M. pareiškimais, kuriuose jie kaltino bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovus, t.y. apeliantą ir direktorę leidybai, dizainui A. B. Vinklerienę bendrovei priklausančio turto pasisavinimu. Šių darbuotojų turtui jokia žala nepadaryta, jie nereiškė civilinių ieškinių. Civilinėje byloje dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, D.D. V. ieškinys buvo atmestas. Ikiteisminiam tyrimui įmonės vadovai siūlė pristatyti reikalingus dokumentus, patvirtinančius kaltinimų nepagrįstumą, tačiau iš pareigūnų ne tik atsakymo, bet ir jokių kitų procesinių dokumentų negauta. Vėliau ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas pagal LR BK 223 str.1 d., nurodant, kad bendrovė vengia pateikti reikalaujamus apskaitos dokumentus, o bendrovės vadovas vengia atvykti apklausai.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo pažeidžiamos baudžiamojo proceso normos, nes jam apklausos teisme metu faktiškai tik teko atsakinėti į teisėjo užduodamus klausimus, kas sutrukdė įgyvendinti kaltinamojo teisę laisvai papasakoti, kas žinoma apie inkriminuotą nusikalstamą veiką ir išdėstyti kaltinamajam naudingus argumentus, tokiu būdu, buvo pažeista teisė į tinkamą gynybą.

Skunde nurodoma, kad netinkamai buvo vykdoma liudytojų apklausa. Liudytojos A.B. V. pasisakymas buvo pirmininkaujančiojo pertraukiamas, jai klausimų negalėjo užduoti kiti proceso dalyviai, nes bylos nagrinėjime buvo paskelbta pertrauka, tokiu būdu, buvo pažeista kaltinamojo teisė, numatyta LR BPK 275 str. 2 d., jam pirmajam užduoti klausimus liudytojui, pakviestam į teisiamąjį posėdį kaltinamojo prašymu, ir liudytojo teisė, numatyta LR BPK 81 str. 1 d., nevaržomai duoti parodymus apie jam žinomas aplinkybes. Liudytoja R. P. buvo apklausta taip pat kaltinamojo prašymu dėl pranešimų apie bendrovės veiklos tikrinimo laikotarpį, kadangi pranešime kaltinamajam apie įtarimą buvo nurodytas laikotarpis nuo 2001-05-21 iki 2003-08-01, tačiau užduotyje atlikti objekto tyrimą tyrėja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM Kauno padaliniui nurodė kitą laikotarpį - 2000-08-01 – 2003-08-01. Apie tokio laikotarpio dokumentų tikrinimą apeliantui nebuvo žinoma, pranešimas apie įtarimą dėl tokios apimties laikotarpio jam nebuvo įteiktas. Dėl šių aplinkybių išsiaiškinimo klausimai teisme buvo nušalinti, tokiu būdu, buvo suvaržyta kaltinamojo teisė, numatyta LR BPK 22 str. 3 d., užduoti klausimus ir gauti išsamius atsakymus. Dėl šių aplinkybių, specialistė Z. P., jai nurodytu išplėstu laikotarpiu, padarė išvadą dėl kaltinamojo nepateiktų tikrinimui visų reikiamų apskaitos dokumentų, nes jie neišsaugoti, kas ir tapo padarytos nuskalstamos veikos pagrindu.

Nuteistasis taip pat nurodo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, teismas neapžiūrėjo ir nevertino teismui pateiktų bendrovės apskaitos dokumentų, juos ištirti perdavė FNTT specialistei Z. P., o nuosprendyje konstatavo, kad kaltinamasis ir liudytoja B.A. V. nepasinaudojo galimybėmis, o taip pat ir nevykdė teismo įpareigojimų pateikti trūkstamus dokumentus, tuo klaidino tyrėjus, teismą, vilkino bylos nagrinėjimą. Teismas neatsižvelgė į neatitikimus, esančius įtarimo ir tikrinimo laikotarpiuose, nepagrįstai nurodė, kad kaltinamajam buvo žinoma apie atliekamo tyrimo laikotarpį, kas tariamai patvirtinama byloje esančiais procesiniais dokumentais, kaltinamajam siųstais raštais. Tačiau šių procesinių dokumentų ir raštų kaltinamasis negavo, nėra jokių duomenų, kad kaltinamajam jie būtų įteikti bei išsiųsti. Jų atsiradimas byloje vertintinas kaip galimybė vėliau apkaltinti vengimu atvykti ar net slapstimosi regimybei sudaryti, kas ir buvo įgyvendinta paskiriant kardomąją priemonę suėmimą, vadovaujantis 2005-10-07 pranešimu apie įtarimą.

Žemesnės instancijos teismas

Pagrindinio rašytinio įrodymo, kuriuo rėmėsi teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį-FNTT Kauno padalinio vyr. specialistės Z. P. parengtos 2006-05-22 specialisto išvados Nr. 2-5/57, negalima laikyti įrodymu, kadangi dokumentų revizija buvo atliekama pateikus suklastotą ENTS vyr. tyrėjos R. P. 2005-11-11 užduotį atlikti objekto tyrimą, kad gauti išvadą, patvirtinančią, jog kaltinamojo V.K. V. vadovaujamoje bendrovėje neišsaugota didelė dalis apskaitos dokumentų dėl ko negalima nustatyti įmonės turto, finansinių įsipareigojimų būklės, bendrovės pajamų, patirtų sąnaudų dydžio, tuo pačiu ir veiklos rezultatų tikrinamuoju laikotarpiu. Be to, šis įrodymas gautas pažeidus ir įrodymų leistinumo kriterijų, kadangi teisę įtraukti į ikiteisminį tyrimą kitų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnus, turi tik prokuroras (LR BPK 171 str. 3 d.).

Šalies argumentai

Pirmosios instancijos nuosprendį apeliaciniu skundu taip pat skundžia ir nuteistojo V.K. V. gynėjas. Prašo panaikinti Kauno m. apylinkės teismo 2007-07-17 nuosprendį, kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir jo ginamojo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Gynėjo skunde nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi FNTT prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialisto išvadomis Nr. 5-2/57 (2006-05-22) ir Nr. 5-2/21 (2007-02-26). Šiose išvadose buvo konstatuota, kad V.K. V. tyrimui nepateikė dalies jo vadovaujamos bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų, nes jis, būdamas atsakingas už tai pagal įstatymą, jų neišsaugojo. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad minimus bendrovės dokumentus specialistei turėjo pateikti ne bendrovės vadovas V.K. V., o Kauno VPK KP NTT ENTS vyr. tyrėja R. P., kuri atliko ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje. Pirmosios instancijos teismui kaltinamojo iniciatyva buvo pateiktas tyrėjos R. P. 2005-10-07 pranešimas apie įtarimą, kuriuo V.K. V. buvo pateikti įtarimai dėl bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo 2001-05-21 – 2003-08-01 laikotarpyje. Atsižvelgdamas į šį pranešimą, ikiteisminio tyrimo metu V.K. V. pateikė R. P. nurodyto laikotarpio bendrovės veiklos buhalterinės apskaitos dokumentus. Tačiau, tyrėja R. P., pateikdama 2005-10-07 užduotį FNTT skyriui atlikti objekto tyrimą, nurodė kitą bendrovės buhalterinės apskaitos tyrimo laikotarpį, t.y. laikotarpį nuo 2000-08-01 iki 2003-08-01, tuo pačiu, ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos medžiagoje 2005-10-07 įteiktą pranešimą apie įtarimą V. V. pakeitė kitu, suklastotu dokumentu, kuriame buvo nurodytas išplėstas nusikalstamos veikos laikotarpis - 2000-08-01 - 2003-08-01. Apie šį pakeistą laikotarpį tyrėja neinformavo kaltinamojo ir apie jį buvo sužinota tik pranešus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, kai buvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Esant tokioms aplinkybėms, specialistė Z. P. išvadoje Nr. 5-2/57 nurodė, jog tyrimui už laikotarpį - 2000-08-01 - 2003-08-01 nebuvo pateikti visi būtini, tokiam tyrimui atlikti, dokumentai. Tokiu būdu buvo sudaryta prielaida suformuluoti tokius įtarimus kaltinamajam, kurie galėtų tapti prokuroro kaltinimų pagrindu kaltinamajame akte. Vėliau, V.K. V. pranešus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir jam pareiškus norą papildyti ikiteisminio tyrimo medžiagą bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais dėl 2000-08-01 – 2001-05-21 laikotarpio, ši įtariamojo teisė buvo ignoruota, o teisminiame bylos nagrinėjime pirminis pranešimas V.K. V. apie įtarimą, nebuvo pripažintas įrodymu. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių tai, kad kaltinamasis žinojo apie jam inkriminuojamos baudžiamosios veikos laikotarpį. Tyrėjo rašyti tarnybiniai pranešimai vadovybei apie tai, kad V.K. V. vengia šaukiamas atvykti, šių aplinkybių nepatvirtina. Tiesioginių įrodymų, pagrįstų įstatymo numatytomis priemonėmis, nepateikta. Bylos medžiagoje nėra nei šaukimų šaknelių, kas patvirtintų šaukimo apklausai faktą nei registruotų laiškų, kas patvirtintų įpareigojimų pateikti dokumentus buvimo tikimybę. Skunde teisiškai beverčiu įvardijamas ir tas nuosprendyje konstatuotas faktas, kad 2003 m. gruodžio mėnesį tyrėjo G. D. V.K. V. prašė priimti iš jo buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau minėtu laiku įtarimai V.K. V. nebuvo pareikšti, todėl ir pateikti dokumentus už 2000-08-01 – 2003-08-01 laikotarpį V.K. V. nesiruošė. V.K. V. dokumentus norėjo pateikti dėl darbuotojo V. V. pareiškime nurodytų melagingų faktų paneigimo. Tyrėjas dokumentų BPK nustatyta tvarka nepriėmė ir atsakymo į šį prašymą nepateikė. Šios aplinkybės negali būti įrodymais to, kad V.K. V. buvo žinoma apie jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį. Jokių duomenų, kad V.K. V. įteiktas 2005-10-07 pranešimas apie įtarimą, ir kuris buvo pateiktas V.K. V. teismo posėdžio metu teisėjui, būtų ne procesinis dokumentas, ar būtų vertintinas kaip dokumento projektas ar juodraštis, nėra. Pranešimas apie įtarimą turi visus būtinus tokio oficialaus institucijos dokumento rekvizitus ir vertintinas kaip teisiškai galiojantis pranešimas apie įtarimą, aiškiai apibrėžiantis tikrinamo laikotarpio trukmę nuo 2001-05-21 iki 2003-08-01, dėl kurio V.K. V. savo iniciatyva buhalterinės apskaitos dokumentus tyrėjai pateikė.

Gynėjas savo skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl LR Vyriausybės Nr. 719 nutarimo 3 p. ir 9 p. reikalavimų pažeidimų, jog neinventorizavus vertybių iš dalies negalima nustatyti bendrovės įsipareigojimų dydžio ir netgi struktūros, nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis. Teismas turi atsižvelgti į tai, kad nurodytame punkte įvardintų turto rūšių vertybių inventorizaciją subjektas turi atlikti ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinės atsiskaitomybės sudarymą, taip pat į tai, kad inventorizacija buvo atlikta 2000-11-30 ir jokių faktinių nukrypimų nuo pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų ir jų pagrindu sudarytų ilgalaikio turto apskaitos registro duomenų nėra. Tyrimo metu taip pat nebuvo neginčytinai nustatyta, kad atskirų turto rūšių vertybių pirminės buhalterinės apskaitos dokumentai būtų prarasti, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, neatlikus atskirų turto rūšių vertybių būklės neatitikimo buhalterinės apskaitos dokumentams ir iš anksto, preziumuojant faktinio jų būklės neatitikimo buhalterinės apskaitos dokumentų duomenims, yra nepagrįsta. Visų turto rūšių vertybių inventorizaciją buvo nuspręsta atlikti etapais, tačiau, iškilus konfliktinėms situacijoms su patalpų savininku V. M., buvo užkirstos galimybės bendrovės darbuotojams patekti į patalpas ir tai sutrukdė inventorizuoti likusį turtą, tačiau vadovaujantis pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, jų registrais, metinės atsiskaitomybės formos buvo sudarytos ir pateiktos valstybinei mokesčių inspekcijai, kitoms institucijoms.

Apeliaciniame skunde plačiai analizuojama 2007-02-26 specialisto išvada Nr. 5-2/21 siekiant paneigti pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog kaltinamajam pateikus papildomus dokumentus 2006-05-22 specialisto išvada Nr. 5-2/57 nesikeitė. Nurodoma, kad lyginant specialisto išvadas 2007-02-26 Nr. 5-2/21 ir 2006-05-22 Nr. 5-2/57, matyti, kad nepateiktų sąskaitų-faktūrų kiekis sumažėjo nuo 186 iki 49 PVM sąskaitų-faktūrų komplektų. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad specialistė Z. P., jai nurodytą tikrinimo laikotarpį nuo 2000-08-01 iki 2003-08-01 savavališkai išplėtė laikotarpiu nuo 2000-02-18 iki 2000-08-01, kas sudarė galimybę jai teigti apie nepateiktus 49 PVM sąskaitų-faktūrų komplektus. Kaltinamasis V.K. V. savo iniciatyva pateikdamas bendrovės apskaitos dokumentus, pateikė ir griežtos atskaitomybės blankų pajamų-išlaidų knygos 17 užpildytų lapų kopijas, kur specialistės nesurastos 42 PVM sąskaitos-faktūros panaudotos už laikotarpį nuo 2000-02-18 iki 2000-08-01 dienos, tai patvirtina, kad jos nėra prarastos, o jų buvimas bendrovėje tik patvirtina faktą, kad nuosprendyje išdėstyti teiginiai keistųsi. Taip pat neatitinka tikrovės ir specialistės Z. P. išvados teiginiai dėl kitų PVM sąskaitų-faktūrų neišsaugojimo. Penkerių PVM sąskaitų-faktūrų, minimų kaip neišsaugotų, kopijos yra pateiktos, tokiu būdu, specialistės veiksmai neteisėti ir jos išvados klaidina teismą. Nuosprendyje nurodyta išvada dėl 52 pinigų priėmimo kvitų (forma 10) neišsaugojimo neatitinka tikrovės. Šie nepanaudoti finansinėms operacijoms įforminti pinigų kvitai, kaip blankai buvo saugojami ir tai atsispindi griežtos atskaitomybės blankų pajamų ir išlaidų knygoje, ir kuri, kaip įvairių bendrovėje naudojamų blankų suvestinis registras, buvo pateikta teismui 2007-01-31. Specialistės Z. P. teiginiai dėl kasos dokumentų, sudarant autorines sutartis, taip pat nepagrįsti. Tai motyvuojama tuo, kad kaltinamasis teikė dokumentus dėl jam inkriminuojamo laikotarpio, o nurodytu laikotarpiu autorinės sutartys nebuvo sudarinėjamos, 4214,75 Lt sumos nurašymą pagrindžia bendrovėje esančios autorinės sutartys iki įtarime nurodyto laikotarpio. Neatitinka tikrovės ir specialistės tvirtinimas, kad neteisėtai 2001-08-29 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 12 leidybos ir dizaino direktorei A.B. V. iš kasos nurašyta 3800 Lt. Ši suma A.B. V. išmokėta, vadovaujantis 2000-12-01 paskolos sutartimi, kuria ji, kaip bendrovės akcininkė, buvo suteikusi bendrovei paskolą spaustuvės „Spindulys“ spaudos darbams apmokėti, taip pat atsižvelgtina į tai, kad pagal kasos išlaidų orderį Nr. 134, 2001-12-27 A.B. V. buvo nurašyti 2826,12 Lt, remiantis 2001-02-07 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 10-10/2001, t.y. teisėtai. Tad specialisto išvadoje esantys teiginiai dėl visos 10840,87 sumos nurašymo iš kasos, nepateikiant išlaidas pateisinančių dokumentų, yra neatitinkantys tikrovės. Specialistė taip pat nepagrįstai teigia ir kitas aplinkybes, kaip rekvizitų trūkumą pirkimo-pardavimo sutartyje dėl fakso aparato „Panasonic“ KX-F-2060 pirkimo iš J.M. Č., pateikiama sutarties kopija su visais rekvizitais, t.y. su šalių parašais. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis specialisto išvadomis, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį.

Nuteistojo gynėjas savo apeliaciniame skunde taip pat analizuoja liudytojų parodymus. Gynėjas teigia, kad liudytojos R. P. parodymai dėl pranešimų apie įtarimus įteikimo, jų skaičiaus, neatitinka bylos faktinių aplinkybių, o inkriminuojant baudžiamąją veiką kaltinamajam V.K. V., neteisėtai pati pakeitė pranešime apie įtarimą nusikalstamos veikos laikotarpį. Liudytojas D.D. V. parodymus keitė, klaidino teismą ne tik dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, bet ir dėl neginčytinų faktų, kurie yra išspręsti jo ir bendrovės civilinėje byloje. Liudytojo V. M. parodymai yra taip pat klaidinantys teismą, nes ginčai dėl V. M., kaip patalpų savininkui, tariamai bendrovės nesumokėtų komunalinių ir nuomos mokesčių yra išspręsti civilinėje byloje. Liudytoja Z. R. teisiamajame posėdyje melagingai nurodė, kad ne ji buvo bendrovės vyriausiąja finansininke, tačiau tai paneigiama bendrovės vadovo ir vyr. finansininko patvirtintų parašų pavyzdžių banko kortele.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V.K. V. ir gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti teisėtą nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniai skundai atmestini.

Kolegija, nagrinėdama apeliantų skundus vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 25 punkte pateiktu išaiškinimu, kad apeliacinės instancijos teismas jo priimtame nuosprendyje ar nutartyje turi išdėstyti ne atsakymus į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, o motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Nuteistasis V.K. V. ir jo gynėjas faktiškai ginčija tas pačias aplinkybes, daugelis teiginių jų skunduose kartojasi, todėl tapatūs jų apeliacinių skundų argumentai analizuojami kartu ir išvados pateikiamos bendrai dėl abiejų skundų esmės.

Dėl ikiteisminio tyrimo pradžios.

Apeliantai teigia, kad pagal D. D. V. ir V. M. pareiškimus, pateiktus 2003-07-23 (t.1, b.l. 4,13), Kauno miesto Vyriausiajam policijos komisariatui ikiteisminio tyrimo nebuvo galima pradėti, o pradėtas turėjo būti nutrauktas. Nenutraukus šio ikiteisminio tyrimo buvo pažeistas LR BPK 3 str. 1 d. 6 p. Ikiteisminio tyrimo tęsimas dėl nusikaltimo pagal LR BK 223 str. 1 d. buvo neteisėtas. Šis skundų motyvas atmestinas kaip nepagrįstas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal LR BK 184 str. 1 d. dėl turto iššvaistymo, atlikus pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo gauta duomenų, kad gali būti padarytas nusikaltimas, numatytas LR BK 223 str. 1 d., todėl visiškai pagrįstai ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas, o jį užbaigus byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui.

Vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymu prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atve­ju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, privalo pagal savo kom­petenciją imtis visų įstatymu numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (LR BPK 2 str.). Ikiteisminis tyrimas pradedamas: gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą (taip pat ir iš nukentėjusiojo asmens) apie nusikalstamą veiką ar kai prokuroras arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas patys nustato nusikalstamos veikos požymius. LR BPK 167 str. 1 d. numatytais atvejais ikiteisminis tyri­mas pradedamas tik kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas arba kai LR BPK 167 str. 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl tokių veikų privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu.

Gavęs D. D. V. ir V. M. pareiškimus, ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galėjo tik tokiu atveju, jei nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką būtų buvę akivaizdžiai neteisingi, ar buvę aiškios LR BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės (LR BPK 168 str. 1 d.). Tokių, LR BPK 168 str. 1 d. numatytų, atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pagrindų nebuvo. Vien tik iš minėtų D. D. V. ir V. M. pareiškimų turinio nebuvo galimybės nustatyti, kad jie negali būti pareiškėjai dėl nusikaltimo pagal LR BK 184 str. 1 d. Todėl ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas pagrįstai, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalėjo išsiaiškinti pareiškimuose nurodytas aplinkybes, o tai buvo galima atlikti tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. Tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal LR BK 184 str. 1 d., o jį atlikus nusikalstamos veikos kvalifikacija pasikeitė, t.y. V.K. V. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn jo veiką kvalifikuojant pagal LR BK 223 str. 1 d. nėra LR BPK reikalavimų pažeidimas. Pažymėtina tai, jog atlikus pirmuosius ikiteisminio tyrimo veiksmus ir 2003-08-11 pareikalavus iš generalinio direktoriaus V.K. V. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2000-08-01 iki 2003-08-01 (t. 1, b.l. 17), buvo tiriama dėl bendrovėje (duomenys neskelbtini) galimo apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo, žinomai neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną pateikimo, ką patvirtina 2003-09-23 raštas (t.2, b.l. 119). Todėl esant požymiams nusikaltimo, nenumatyto LR BPK 167 str., ikiteisminis tyrimas atliktas pagrįstai ir teisėtai, nes nukentėjusiojo skundas šiuo atveju nereikalingas.

Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimo ir veikos kvalifikavimo pagal LR BK 223 straipsnio 1 dalį.

LR BK 223 straipsnio 1 dalyje, be kitų nusikalstamų veikų buhalterinei apskaitai, numatyta baudžiamoji atsakomybė už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimą įstatymų nustatytą laiką. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Apskaitos dokumentų neišsaugojimas-tai bet koks neatsargus jų praradimas anksčiau laiko, kuris šių dokumentų išsaugojimui nustatytas įstatymu ar norminiais aktais, kai dokumentai prarasti dėl įstatymų reikalavimų nežinojimo ar neteisingo jų suvokimo arba netinkamo apskaitos dokumentų saugojimo. LR BK 223 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus norminius aktus. Kvalifikuojant V.K. V. veiką kaip aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą ir apskaitos dokumentų neišsaugojimą įstatymų nustatytą laiką buvo nustatyti konkretūs teisės aktai, kurių nuostatas kaltininkas pažeidė. Tai neatsargus nusikaltimas, kurio sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė už jį kyla tik tuo atveju, kai yra nustatomi LR BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyti nusikalstami padariniai: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šie padariniai yra alternatyvūs – pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada.

Būtent tokie padariniai nustatyti šioje byloje. Bylos ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu buvo atlikti trys specialisto tyrimai, nes V.K. V. pateikdavo vis naujus buhalterinius dokumentus. Visose trijose specialisto išvadose konstatuota, kad dėl padarytų teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), kaip juridinio asmens, veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2000 m. rugpjūčio 1 d. iki 2003 m. rugpjūčio 1 d. Nors bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo pateikta dalis buhalterinių apskaitos dokumentų, tačiau jų pateikimas neturi įtakos V.K. V. baudžiamajai atsakomybei, nes dėl likusios nepateiktų dokumentų dalies padariniai pagrįstai konstatuoti, todėl nusikalstamos veikos kvalifikavimas nesikeičia. Nekeičiant nusikalstamos veikos kvalifikavimo nėra pagrindo keisti pirmos instancijos teismo nuosprendžio. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas nurodė konkrečius padarytus pažeidimus, kurie sukėlė LR BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, taip pat nurodė dėl kiekvieno konkretaus pažeidimo kilusius padarinius, todėl apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas neobjektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes. V.K. V. nusikalstami veiksmai yra tęstinis nusikaltimas, todėl teismas pagrįstai analizavo šiuos baudžiamojo įstatymo pažeidimus kaip visumą ir nurodė, kokius pavojingus padarinius ši pažeidimų visuma sukėlė. Minėti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai buvo būtina baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga, nuosprendyje aiškiai nurodytas priežastinis ryšis tarp padarytų buhalterinės apskaitos tvarkymo, saugojimo taisyklių pažeidimų ir dėl to atsiradusių padarinių. Tokia teismo išvada yra pagrįsta išnagrinėtais ir tinkamai įvertintais bylos duomenimis.

Apeliaciniais skundais teigiama, kad nuteistasis V.K. V. buvo suklaidintas dėl laikotarpio, už kurį buvo reikalaujama pateikti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, todėl apkaltinamasis nuosprendis priimtas nepagrįstai. Tokie teiginiai grindžiami nuteistojo V.K. V. pateikta 2005-10-07 pranešimo apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 223 str. 1 d. kopija, kurioje nusikalstamos veikos laikotarpis nurodytas nuo 2001-05-21 iki 2003-08-01 (t. 8, b.l. 17). Tačiau toks apeliantų aiškinimas visiškai neatitinka byloje esančių rašytinių duomenų, patvirtinančių apie laikotarpį, už kurį buvo reikalaujama iš V.K. V. pateikti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose.

Kad UAB (duomenys neskelbtini) generaliniam direktoriui V.K. V. buvo žinoma apie laikotarpį, už kurį reikalaujama pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus patvirtina eilė byloje esančių rašytinių dokumentų. Tik pradėjus ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius V.K. V. 2003-08-11 buvo informuotas apie tyrimo pradžią ir tuo pačiu raštu iš jo buvo pareikalauta pateikti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2000-08-01 iki 2003-08-01 (t. 1, b.l. 17). Po dokumentų pareikalavimo 2003-08-13 buvo paskirta užduotis atlikti buhalterinės apskaitos dokumentų tyrimą už laikotarpį nuo 2000-08-01 iki 2003-08-01 (t. 1, b.l. 20). Pakartotinai iš V.K. V. 2003-12-10 buvo vėl pareikalauta pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2000-08-01 iki 2003-08-01, nustatant mėnesį laiko jiems pateikti (t. 1, b.l. 25). Tačiau V.K. V. vengė atsakyti į reikalavimus pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus ir slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, ką patvirtina eilė tarnybinių pranešimų (t. 2, b.l. 153-168). Iš šių tarnybinių panešimų matyti, kad V.K. V. buvo ne tik siunčiami raštai dėl dokumentų pateikimo, bet atvykimo į policiją bei dokumentų pateikimo laikas derinamas su juo bei jo gynėju bendraujant telefonu. Todėl atmestini nepagrįsti skundų teiginiai, jog V.K. V. šių raštų negavo ir apie tai, kad privalo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus nežinojo. Abejoti šiais tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis nėra jokio pagrindo. 2005-10-07 V.K. V. pranešta apie įtarimą dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 223 str. 1 d., padarymo, už laikotarpį nuo 2000-08-01 iki 2003-08-01 (t. 2, b.l. 188-189). Taigi, nuteistajam V.K. V. iš aukščiau nurodytų jam siųstų reikalavimų pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus ir pareikšto įtarimo buvo aiškiai žinoma už kokį laikotarpį reikalaujama pateikti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. 2005-10-07 pranešimas apie įtarimą esantis baudžiamojoje byloje pasirašytas paties V.K. V., todėl nėra pagrindo manyti, kad jis buvo suklastotas. Kito tos pačios dienos pranešimo apie įtarimą byloje nėra.

Nuteistojo V.K. V. turimos 2005-10-07 pranešimo apie įtarimą kopijos, kurioje nusikalstamos veikos laikotarpis nurodytas nuo 2001-05-21 iki 2003-08-01, surašymo aplinkybes tyrė apylinkės teismas. Apklausus liudytoja ikiteisminį tyrimą atlikusią tyrėją R. P. ji parodė, kad buvo pasiruošusi V.K. V. teikiamo 2005-10-07 pranešimo apie įtarimą projektą, kuriame neteisingai nurodė nusikalstamos veikos laikotarpį, t.y. nuo 2001-05-21 iki 2003-08-01. Pastebėjusi šią klaidą ją ištaisė ir V.K. V. pateikė pranešimą apie įtarimą, kuris yra byloje, jame V.K. V. pasirašė, jog pranešimas jam įteiktas, tačiau jam pateko atspausdintas įtarimo projektas (t.4, b.l. 6-7). Kolegija neturi jokio pagrindo abejoti šiais tyrėjos parodymais, nėra kitų duomenų patvirtinančių, kad nurodytas dokumentas buvo suklastotas ar atlikti kiti neteisėti veiksmai. Priešingai, aukščiau nurodyti dokumentai, rašyti dar 2003 metais, patvirtina jos parodymus, jog ruošdama įtarimo projektą ji suklydo ir šią klaidą ištaisė surašydama naują pranešimą apie įtarimą, kuris buvo pateiktas nuteistajam.

Atmestini apeliantų skundų teiginiai dėl 2005-11-11 užduoties atlikti objektų tyrimą suklastojimo, nes buvo išplėstas V.K. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos laikotarpis, be to, ikiteisminio tyrimo tyrėja neturėjo teisės pavesti specialistei atlikti objektų tyrimą, nes tokia teisė suteikta tik prokurorui (LR BPK 171 str. 3 d.). Jau aukščiau pateikti įrodymai patvirtina, kad nuo pačios ikiteisminio tyrimo pradžios-2003-08-06 bendrovės (duomenys neskelbtini) ūkinės-finansinės veikos patikrinimas buvo atliekamas už laikotarpį nuo 2000-08-01 iki 2003-08-01, todėl ikiteisminio tyrimo tyrėja 2005-11-11 surašydama užduotį atlikti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų tyrimą nurodytame laikotarpyje, šio laikotarpio savavališkai neišplėtė (t. 1, b.l. 39). Kaip to reikalauja LR BPK 205 str. 3 d., 2005-11-11 užduotis atlikti objektų tyrimą, ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusio pareigūno, buvo pateikta raštu. LR BPK 172 str. 1 d. nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, atlikdamas ikiteisminį tyrimą, turi teisę atlikti visus šiame Kodekse numatytus veiksmus, išskyrus tuos, kuriuos gali atlikti tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas. LR BPK 170 str. išvardinti būtent prokuroro atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, tačiau šiame straipsnyje nenurodyta, kad ikiteisminio tyrimo veiksmas - užduoties atlikti objektų tyrimą paskyrimas, yra išimtinai priskirtas tik prokuroro kompetencijai. Todėl atmestinas nepagrįstas nuteistojo skundo teiginys, kad užduotis atlikti objekto tyrimą paskirta pažeidus imperatyviąsias baudžiamojo proceso teisės normas, yra neteisėta, o gauta specialisto išvada nepripažintina tinkamu įrodymu šioje byloje.

Iš 2006-05-22 specialisto išvados Nr. 5-2/57 dėl buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, jog buvo nustatyti norminių teisės aktų pažeidimai padaryti vedant buhalterinę apskaitą laikotarpyje nuo 2000-08-01 iki 2003-08-01 (t. 1, b.l. 42-68). 2006-07-11 V.K. V. buvo pateiktas naujas pranešimas apie įtarimą, kuriame nurodytas tas pats buhalterinės apskaitos pažeidimo laikotarpis nuo 2000-08-01 iki 2003-08-01 (t. 2, b.l. 195-196). Papildomos apklausos metu 2006-07-18 V.K. V. parodė, kad 2006-07-14 jis susipažino su specialisto išvada, kurios pagrindu suformuluotas įtarimas (t.3, b.l. 3). Esant paminėtoms aplinkybėms pripažintina, kad nuteistajam V.K. V. buvo žinoma apie prašomų pateikti buhalterinės apskaitos dokumentų laikotarpį nuo 2000-08-01 iki 2003-08-01 ir iš paskutiniojo pranešimo apie įtarimą, ir iš specialisto išvados. Tačiau jis vis tiek visų buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė, nors ir žinojo už kokį laikotarpį privalo tai padaryti.

Aukščiau išvardinta visa eilė dokumentų, patvirtina, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus V.K. V. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo reikalaujama buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2000-08-01 iki 2003-08-01. Apie šį laikotarpį V.K. V. žinojo iš jam siųstų raštų su reikalavimais pateikti dokumentus, dviejų pranešimų apie įtarimus, 2006-05-22 specialisto išvados Nr. 5-2/57. Todėl neabejojama, kad nuteistasis V.K. V. nebuvo suklaidintas dėl buhalterinės apskaitos tikrinimo laikotarpio. Tai, kad V.K. V. turi pranešimo apie įtarimą kopiją, kurioje nurodomas nusikaltimo laikotarpis yra nuo 2001-05-21 iki 2003-08-01 (t. 8, b.l. 17), niekaip nepaneigia aukščiau nurodytų rašytinių dokumentų, kad iš jo, dar nepranešus apie įtarimą, buvo reikalaujama dokumentų už laikotarpį nuo 2000-08-01 iki 2003-08-01. V.K. V. neneigia, kad pats pasirašė byloje esančiuose pranešimuose apie įtarimą (t. 2, b.l. 188, 195), todėl nėra pagrindo manyti, kad šie pranešimai apie įtarimą jam nebuvo pateikti ar juose esantys nuteistojo parašai yra suklastoti. Aukščiau nurodytos aplinkybės taip pat paneigia ir 2005-10-07 pranešimo apie įtarimą klastojimo galimumą kitokiu būdu, nes kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, nuo pradžios ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas buhalterinės apskaitos dokumentus tikrinant už laikotarpį nuo 2000-08-01 iki 2003-08-01.

Bylą nagrinėjant apylinkės teisme nuteistajam V.K. V. vėl buvo suteiktos visos galimybės pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2000-08-01 iki 2003-08-01, tačiau V.K. V. teigdamas, kad visus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus turi, jų apylinkės teismui taip pat nepateikė. Teisėjas, atsižvelgdamas į nuteistojo V.K. V. aiškinimą, teisiamajame posėdyje įpareigojo jį pristatyti dokumentus, kuriuos jis jau buvo įpareigotas pristatyti anksčiau, ir tam nustatė beveik mėnesio terminą (t. 4, b.l. 10). Šį įpareigojimą dar pakartojo išsiųsdamas V.K. V. raštą (t. 4, b.l. 12). Kolegija konstatuoja, kad nuteistajam V.K. V. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme buvo sudarytos galimybės pateikti visus buhalterinės apskaitos dokumentus už kaltinime nurodytą laikotarpį. Tam teismas skyrė pakankamai laiko, padarė pertrauką bylos nagrinėjime, todėl jo teisės į gynybą nebuvo pažeistos. Iš 2007-01-09 posėdžio protokolo nustatyta, kad jis teismo įpareigojimo neįvykdė (t. 4, b.l. 16). Po ko, 2007-01-09 jis dar kartą raštu buvo pakartotinai įpareigotas pateikti turimus buhalterinės apskaitos dokumentus (t. 4, b.l. 18). 2007-02-01 V.K. V. pateikė buhalterinės apskaitos dokumentų kopijas patvirtintas jo gynėjo. Iš gautos 2007-02-26 specialisto išvados Nr. 5-2/21 nustatyta, kad V.K. V. 2007-02-01 pateiktų dokumentų kopijos 2006-05-22 specialisto išvados Nr. 5-2/57, kurios pagrindu pareikštas kaltinimas, nepakeitė (t.7, b.l. 65-69). Be to, teismas remtis šia specialistės išvada būtų galėjęs tik tuomet, jeigu nuteistojo gynėjo patvirtintas buhalterinių apskaitos dokumentų kopijas pati specialistė būtų sutikrinusi su šių dokumentų originalais, kadangi duodama išvadą specialistė privalo ištirti ne šių dokumentų kopijas, o pačius dokumentus (Ūkinės finansinės veiklos objektų tyrimo bei specialisto išvados pateikimo taisyklių 5.1 p. Žin., 2003, Nr. 49-2190). Todėl po šios išvados gavimo, 2007-03-27 teisiamajame posėdyje nuteistajam V.K. V. teigiant, kad didžioji dalis dokumentų originalų yra auditą atliekančios įmonės UAB „Audlita“ žinioje, teisėjas žodžiu ir raštu įpareigojo bendrovės akcininkę B.A. V., kuriai nuteistojo teigimu buvo perduoti saugojimui dokumentai, ir UAB „Audlita“ iki 2007-04-26 pateikti buhalterinės apskaitos dokumentų originalus (t. 4, b.l. 82, 84, 85). Kad teismo įpareigojimai buvo gauti ir suprasti patvirtina liudytojos B.A. V. prašymas teismui pratęsti terminą buhalterinės apskaitos dokumentams pateikti bei UAB „Audlita“ atsakymas, kad ši įmonė audito neatlikinėjo, o dokumentus yra grąžinusi bendrovei (t. 4, b.l. 87, 105, 108). Dar kartą rašytinis įpareigojimas B.A. V. dėl buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimo už laikotarpį nuo 2000-08-01 iki 2003-08-01 buvo išsiųstas 2007-05-03 (t. 4, b.l. 104). Iš išvardinto akivaizdžiai matyti, kad įpareigojimai pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus už kaltinime nurodytą laikotarpį V.K. V. bei B.A. V. buvo skiriami žodžiu ir raštu eilę kartų, įpareigojimus jie gavo ir suprato, tačiau, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, teismo reikalaujami buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo pateikti.

Nuteistojo gynėjas skunde teigia, kad nepagrįstai specialisto išvadoje nurodyta, jog V.K. V. nepateikė bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų, ir to pasėkoje padaryta nepagrįsta išvada, kad pastarasis jų neišsaugojo, kadangi šiuos dokumentus specialistei privalėjo pateikti ne nuteistasis, o ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja R. P.. Šis teiginys atmestinas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad dalis iš bendrovės paimtų buhalterinių dokumentų būtų prarasti, jog specialistui nepateikta dalis dokumentų ar kad specialistas ištyrė ne visus jam pateiktus dokumentus. Ikiteisminio tyrimo tyrėja specialistei pateikė visus iš bendrovės gautus dokumentus.

Skundų teiginius, kad yra išsaugoti visi bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai ir pats V.K. V. buvo pareiškęs norą juos pateikti, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai atsisakė juos priimti paneigia paties nuteistojo veiksmai, kadangi visų buhalterinės apskaitos dokumentų jis nepateikė nei apylinkės teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kas neabejotinai patvirtina, kad V.K. V. jų neišsaugojo.

Kartu su gynėjo apeliaciniu skundu buvo pateiktos naujos buhalterinės apskaitos dokumentų kopijos, patvirtintos nuteistojo gynėjo, todėl bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, 2008-01-07 teisiamajame posėdyje V.K. V. buvo įpareigotas iki 2008-01-22 pateikti šių dokumentų originalus, taip pat kitus dokumentus už laikotarpį nuo 2000-08-01 iki 2003-08-01, kurių nebuvo pateikęs anksčiau. 2008-01-29 buvo priimta nutartis, kuria ikiteisminio tyrimo teisėjas įpareigotas iki 2008-02-13 iš nuteistojo V.K. V., B.A. V. ar kitų asmenų išreikalauti visus pas juos saugomus bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2000-08-01 iki 2003-08-01. Vykdant šią teismo nutartį vėl buvo siunčiami raštiški įpareigojimai dėl dokumentų pateikimo už laikotarpį nuo 2000-08-01 iki 2003-08-01 (t. 8, b.l. 194, 195, t. 9, b.l. 21, 25). A.B. V. pateikė teismui 6 bylas su dokumentų originalais: 1) UAB (duomenys neskelbtini) išrašytos 52 PVM sąskaitos faktūros; 2) UAB (duomenys neskelbtini) 52 pinigų priėmimo kvitai forma Nr. 10, serija ISD; 3) UAB (duomenys neskelbtini) 2000 metų lapkričio 30 ilgalaikio turto inventorizacijos aktas; 4) 14 autorinių sutarčių, sudarytų laikotarpiu nuo 2000-05-09 iki 2000-11-06 bei autorinio darbo užsakymo kortelės ir autorinių darbų priėmimo aktai bendra suma 6660,75 Lt; 5) 2000-12-01 paskolos sutartis 3650 Lt sumai; 6) pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 1-10-/2001; 7) pirkimo-pardavimo sutartis Nr.8-8/00; 8) 2000-07-10 darbo sutartis Nr. 126 (t. 9, b.l. 197-198).

Šie dokumentai 2008-03-28 buvo perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie LR VRM ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriui papildomam tyrimui, pavedant nustatyti ar naujai pateiktos dokumentų kopijos ir originalūs dokumentai gali turėti įtakos 2006-05-22 specialisto išvadoje Nr. 5-2/57 ir 2007-02-26 specialisto išvadoje Nr. 5-2/21 nurodytiems padariniams (t.9, b.l. 42).

Iš 2008-05-12 gautos specialisto išvados Nr. 5-2/71 (t. 9, b.l. 45-61) nustatyta, kad sutikrinus pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų kopijas ir pateiktus originalus 2006-05-22 specialisto išvados Nr. 5-2/57 esmė nepasikeitė, nes ir po šių dokumentų pateikimo liko dalis neišsaugotų dokumentų bei nepaneigti aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo faktai, nurodyti ankstesnėje išvadoje, tuo buvo padaryti LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo (1992-06-18 Nr. 1-2654) 20 str. ir 24 str., LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 str., 19 str. 1 d., 21 str. 1 d. 2 d. ir 24 str., taip pat LR Vyriausybės nutarimo Nr. 719 3 ir 9 punkto reikalavimų pažeidimai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis sukonstruota taip, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. Jau aukščiau minėtų „Ūkinės finansinės veiklos objektų tyrimo bei specialisto išvados pateikimo taisyklių“ 5.1 punkte nurodyta, kad duodama išvadą specialistė privalo ištirti dokumentus ir jų pakeitimas gynėjo patvirtintomis dokumentų kopijomis nėra leidžiamas. Todėl teismas negali vertinti ir atsižvelgti į apeliantų pateiktas buhalterinių apskaitos dokumentų kopijas, kadangi nėra galimybės patikrinti iš kur šios dokumentų kopijos yra gautos. Nors apeliantai teigia, kad visi bendrovės dokumentai yra išsaugoti, tuomet visiškai nesuprantama, kodėl jie nebuvo pateikti ne tik pirmos instancijos teismui, bet ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nes buvo pateikta tik dalis buhalterinės apskaitos dokumentų orginalų. Nelogiškas nuteistojo V.K. V. aiškinimas, kad jų pateikti neturi galimybės, kadangi bendrovės dokumentų yra daug ir sunku atrinkti reikalingus, nes tada lieka neaišku kokiu būdu buvo padarytos pateiktų dokumentų kopijos.

Iš minėtos 2008-05-12 specialisto išvados Nr. 5-2/71 nustatyta, kad dalis bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų originalų buvo išsaugota, todėl iš dalies keistinas apkaltinamajame nuosprendyje nurodytų neišsaugotų buhalterinės apskaitos dokumentų kiekis. Iš apkaltinamojo nuosprendžio nusikalstamos veikos aprašomosios dalies šalintini tie buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie yra išsaugoti ir buvo pateikti.

2007-07-17 nuosprendžiu V.K. V. buvo nuteistas už tai, kad neišsaugojo 186 komplektų PVM sąskaitų faktūrų. Iš 2008-05-12 specialisto išvados Nr. 5-2/71 nustatyta, kad papildomam tyrimui pateikta UAB (duomenys neskelbtini) išrašytų 52 PVM sąskaitų faktūrų originalai. Todėl pripažintina, kad yra neišsaugota iš viso 134 komplektai PVM sąskaitų faktūrų. Ta pačia išvada Nr. 5-2/71 nustatyta, kad papildomam tyrimui pateikta UAB (duomenys neskelbtini) 52 pinigų priėmimo kvitai forma Nr. 10, serija ISD, o neišsaugoti 5 kvitai.

V.K. V. nuteistas už tai, kad pažeisdamas LR Vyriausybės nutarimo Nr. 719 3 ir 9 punkto reikalavimus, neinventorizavo bendrovės ilgalaikio turto, piniginių lėšų, žaliavų, medžiagų, prekių atsargų, nepanaudotų specialios apskaitos dokumentų blankų, gautinų ir mokėtinų skolų dokumentų už 2000, 2001 ir 2002 metus. Iš 2008-05-12 specialisto išvados Nr. 5-2/71 nustatyta, kad papildomam tyrimui buvo pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) 2000 m. lapkričio 30 d. ilgalaikio turto inventorizacijos aktas. Todėl ši aprašomoji nuosprendžio dalis keistina ir pripažįstama, kad pažeidžiant LR Vyriausybės nutarimo Nr. 719 3 ir 9 punktų reikalavimus neatliktos ilgalaikio turto inventorizacijos už 2001 ir 2002 metus ir už 2000, 2001, 2002 metus medžiagų, prekių, atsargų, pinigų, gautinų ir mokėtinų sumų inventorizacijos.

Likusioje dalyje 2008-05-12 specialisto išvada Nr. 5-2/71 nepakeitė ankstesnės 2006-05-22 specialisto išvados Nr. 5-2/57. Nors bylą nagrinėjant apeliacine tvarka dalis UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų originalų buvo pateikta, tačiau jų nepakanka, pirmos instancijos teismo nustatytų pažeidimų ir to pasėkoje atsiradusių padarinių jie nepašalina. Ankstesnės specialistų išvados buvo atliktos pagal pateiktus dokumentus, jos teismo buvo teisingai įvertintos priimant 2007-07-17 apkaltinamąjį nuosprendį.

Specialistas įstatymo nustatyta tvarka buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 straipsnį už melagingos išvados pateikimą. Kaip jau aukščiau minėta iš viso specialistė atliko tris UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų tyrimus. Duotos išvados išsamios, šias išvadas specialistė patvirtino bei pagrindė apklausiama teisiamuosiuose posėdžiuose, todėl abejoti jų teisingumu nėra jokio pagrindo.

V.K. V. inkriminuoto nusikaltimo padarymo laikotarpiu galiojusių LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo (1992-06-18 Nr. I-2654) 20 str. ir LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 19 str. buvo numatyta, kad juridinio asmens buhalteriniai dokumentai ir apskaitos registrai saugomi Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais dokumentų saugojimo terminais. Lietuvos archyvų departamento prie LRV 1996-02-22 įsakymu Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nustatytas minimalus buhalterinių dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo terminas yra 10 metų.

Apylinkės teismas pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį pagal LR BK 223 str. 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus V.K. V. atžvilgiu, kuris, vadovaujantis LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. 1 d., buvo atsakingas už šio įstatymo reikalavimų vykdymą. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo (1992-06-18 Nr. I-2654) 20 straipsnis ir LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 19 str. įpareigoja įmonės vadovą nustatyti buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarką, užtikrinančią jų išsaugojimą. Apskaitos dokumentų saugojimo tvarka bendrovėje (duomenys neskelbtini) buvo nenustatyta, todėl už apskaitos dokumentų saugojimą atsako įmonės vadovas.

Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas pasireiškė tuo, kad V.K. V. pažeisdamas LR Vyriausybės nutarimo Nr. 719 3 ir 9 punktų reikalavimus, neinventorizavo bendrovės ilgalaikio turto už 2001 ir 2002 metus, piniginių lėšų, žaliavų, medžiagų, prekių atsargų, nepanaudotų specialios apskaitos dokumentų blankų, gautinų ir mokėtinų skolų dokumentų už 2000, 2001 ir 2002 metus, dėl šių neinventorizuotų mokėtinų skolų iš dalies negalima nustatyti bendrovės įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2000-08-01 iki 2003-08-01.

Nepagrįsti apeliacinių skundų teiginiai, kad už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo atsakinga buhalterė Z. R.. Byloje nustatyta, kad ji (duomenys neskelbtini) buhaltere dirbo trumpą nuteistajam V.K. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos laiką-nuo 2000-10-09 iki 2001-05-31. Nenustatyta, kad ji tiesioginio savo darbo būtų neatlikusi, buhalterinę apskaitą tvarkiusi apgaulingai ar aplaidžiai. Priešingai, teismui pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) 2000 m. lapkričio 30 d. ilgalaikio turto inventorizacijos aktas, kurį yra pasirašiusi Z. R. parodo, kad ji darbo bendrovėje metu laikėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintos inventorizacijos tvarkos bei kitų buhalterinės apskaitos vedimo tvarką reglamentuojančių įstatymų ir normatyvinių aktų reikalavimų. Beje, tai vienintelis inventorizacijos aktas, kuris buvo pateiktas už tikrinamąjį laikotarpį nuo 2000-08-01 iki 2003-08-01.

V.K. V. padarytas nusikaltimas yra tęstinis nusikaltimas, todėl pagrįstai analizuojami šio baudžiamojo įstatymo pažeidimai kaip visuma per visą 2000-08-01 - 2003-08-01 laikotarpį, nurodant kokius pavojingus padarinius ši pažeidimų visuma sukėlė.

Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo (1992-06-18 Nr. I-2654) 24 straipsnyje nurodyta: „Už buhalterinės apskaitos organizavimą, atskaitomybės pateikimą laiku, apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako įmonės administracijos vadovas (savininkas).“ LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. 1 dalyje nurodyta: „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. Tokiu būdu paminėti įstatymai aiškiai apibrėžia, kad V.K. V., dirbdamas uždaros akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi, t.y. administracijos vadovu, buvo atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, dokumentų išsaugojimą, t.y. būtent jis šiuo atveju yra nusikaltimo, numatyto LR BK 223 str. 1 dalyje subjektas.

Taigi teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs minėtų įrodymų visetą, pagrįstai konstatavo, kad V.K. V. kaip bendrovės generalinis direktorius buvo atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, nustatė, kokiais veiksmais pasireiškė jo kaltė, padarant nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimų apklausiant kaltinamąjį ir liudytojus, liudytojų parodymų vertinimo bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Apeliantas V.K. V. savo apeliaciniu skundu teigia, kad jo teisės buvo pažeistos tuo aspektu, jog jam ir liudytojai B.A. V. buvo trukdoma laisvai ir išsamiai išdėstyti parodymus, teko atsakinėti į teisėjo klausimus. Liudytoja B.A. V. buvo pertraukinėjama teisėjo, liepiama nemeluoti. Šios liudytojos apklausa buvo nebaigta, nes į teismo posėdžio salę įėjo kitas teisėjas ir paprašė baigti posėdį. Toks teiginys yra nepagrįstas ir atmestinas. Iš 2006-10-19 ir 2006-12-07 teismo posėdžio protokolų nustatyta, kad nuteistasis V.K. V. ir liudytoja B.A. V., sutikusi duoti parodymus, savarankiškai, laisvai reikšdami, išdėstė savo mintis apie nagrinėjamą įvykį. Nenustatyta, kad kas nors iš proceso dalyvių būtų trukdę jiems duoti parodymus ar darę neteisėtą poveikį, jų apklausos nebuvo nutrauktos, parodymai išsamūs, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad buvo pažeista nuteistojo V.K. V. teisė į gynybą, t.y. padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas (t. 3, b.l. 177-178, t. 4, b.l.8-10). Priešingai, nuteistasis V.K. V. pažeidinėjo teisiamojo posėdžio tvarką ir buvo įspėtas (t. 4, b.l. 8-9). Nėra pagrindo abejoti teisiamojo posėdžio protokolo turiniu, pastabų dėl teisiamojo posėdžio protokolo neteisingumo ar neišsamumo nepareikšta. Pažymėtina, kad LR BPK 275 str. 3 d. yra nustatyta, jog teisėjas apklausiamiems asmenims turi teisę užduoti klausimus bet kuriuo įrodymų tyrimo metu ir šia teise teisėjas pasinaudojo kaltinamojo ir liudytojos B.A. V. apklausų metu. Taip pat atmestinas skundo teiginys dėl LR BPK 275 str. 2 dalyje numatytos pirmumo teisės užduoti klausimus liudytojui pažeidimo. Iš to paties 2006-12-07 teisiamojo posėdžio protokolo nustatyta, kad liudytojai B.A. V. baigus dėstyti jai žinomas aplinkybes apie nusikaltimą, bei atsakinėti į teisėjo klausimus, klausimą uždavė V.K. V. gynėjas (t. 4, b.l. 10). Iš to matyti, kad pats kaltinamasis pirmumo teise užduoti klausimą liudytojai nepasinaudojo, nors tam ir turėjo visas galimybes, ką patvirtina gynėjo užduotas klausimas. Taip pat deklaratyvus skundo teiginys dėl pirma laiko nutrauktos liudytojos B.A. V. apklausos. Iš protokolo nustatyta, kad liudytojos apklausa pabaigta nes proceso dalyviai jai daugiau klausimų, apart gynėjo, nebeuždavė (t. 4, b.l. 8-10).

Visiškai nepagrįsti ir atmestini skundų teiginiai dėl liudytojos R. P. apklausos. Iš teisiamojo posėdžio apklausos protokolo nustatyta, kad liudytoja davė išsamius parodymus apie atliktą ikiteisminį tyrimą, pranešimų apie įtarimą surašymą ir pateikimą V.K. V. (t.4, b.l. 6-7). Nėra jokių duomenų, kad teisėjas liudytojai R. P. būtų uždavęs menamus klausimus ar pats už ją atsakęs, kaip teigia nuteistasis.

Nuteistojo gynėjas savo skunde teigia, kad liudytojo D.D. V. ir V. M. parodymai yra abejotini, nesutampa su jų parodymais duotais ikiteisminiame tyrime. Teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Liudytojo D.D. V. parodymus duotus 2006-10-19 teisiamajame posėdyje (t. 3, b.l. 180) patvirtina parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 77-78). Tai, jog liudytojas posėdžio metu parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterijoje buvo betvarkė, atsiimant atlyginimą nereikėjo pasirašinėti, nesudaro pagrindo abejoti jo parodymais. Jo parodymai nuoseklūs ir išsamūs, sutampa su liudytojų Z. R. ir V. M. parodymais. Taip atmestini skundo teiginiai dėl V. M. parodymų neteisingumo. Šio liudytojo parodymai sutampa su aukščiau nurodytų liudytojų parodymais, jais nėra pagrindo abejoti. Tai, kad V. M. civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti sprendžiant jų ginčą civilinėje byloje, nepaneigia jo nurodytų aplinkybių šioje baudžiamojoje byloje, kurios patvirtintos kitais byloje ištirtais įrodymais.

Apeliacinių skundų argumentai dėl liudytojui D.DVisockui neišmokėto atlyginimo ir dėl šiuo klausimu priimto sprendimo civilinėje byloje paliekami nenagrinėti, nes šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl darbo užmokesčio išmokėjimo D.D. V., jis nėra byloje nukentėjusysis, civilinis ieškinys nepareikštas. Pažymėtina, kad iš 2008-05-12 specialisto išvados Nr. 5-2/71 nustatyta, jog tyrimui nepateikti laikotarpio nuo 2000-08-01 iki 2001-05-11 (nuo tiriamojo laikotarpio pradžios iki darbo sutarties nutraukimo datos) D.D. V. darbo laiko apskaitos ir atlyginimų priskaičiavimo žiniaraščiai, todėl tyrimo metu ir nebuvo galimybės nustatyti ar teisingai jam apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis (t. 9, b.l. 46). Todėl negalima nei paneigti nei patvirtinti šio liudytojo parodymų dėl jam išmokėto atlyginimo.

Nuteistasis teigia, kad apylinkės teismui 2007-01-31 pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentų kopijos turėjo būti apžiūrėtos LR BPK 207 str. tvarka. Šis teiginys atmestinas kaip nepagrįstas, nes netinkamai aiškinamos LR BPK 92 str. 1 d. nuostatos. Pažymima, kad vadovaujantis LR BPK 92 str. 1 d. daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kai juos reikia tirti šio Kodekso 205 straipsnyje nustatyta tvarka, neapžiūrimi pagal šio Kodekso 207 straipsnyje nustatytas taisykles. Daiktai, kuriuos būtina tirti, apžiūrimi ir aprašomi specialisto išvadoje (LR BPK 92 str. 2 d.). Gauti dokumentai buvo pateikti specialistei, kuri juos ištyrus surašė 2007-02-26 specialisto išvadą Nr. 5-2/21.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta nėra pagrindo abejoti, kad UAB (duomenys neskelbtini) generaliniam direktoriui V.K. V. buvo eilę kartų sudarytos galimybės pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus už kaltinime nurodytą laikotarpį nuo 2000-08-01 iki 2003-08-01. Nuteistasis apeliacine tvarka pateikė tik dalį buhalterinės apskaitos dokumentų originalų, kurie specialisto ištirti. Atsižvelgus į pateiktų dokumentų originalus, kurie buvo papildomai ištirti ir gautą specialisto išvadą iš nuosprendžio pašalinama kaltinimo dalis dėl išsaugotų ir papildomai pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų. Tačiau šių buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimas neturi reikšmės nuteistojo V.K. V. veikos kvalifikavimui.

Kolegija konstatuoja, kad V. K. V. laikotarpyje nuo 2000 m. rugpjūčio 1 d. iki 2003 m. rugpjūčio 1 d., dirbdamas uždaros akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), į/k (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaunas, generaliniu direktoriumi, ir būdamas atsakingas už šios bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, nes nuo 2001-05-31 buhalterė bendrovėje nebuvo įdarbinta, aplaidžiai tvarkė apskaitą bei būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų. Pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo (1992-06-18 Nr. I-2654) 20 straipsnį ir LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 19 straipsnio 1 dalį, taip pat LR Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo (1992-06-18 Nr. I-2654) 24 straipsnį ir LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnio 2 dalį neišsaugojo:

134 komplektų PVM sąskaitų faktūrų ir 5 pinigų priėmimo kvitų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės vykdytų pardavimų, atliktų paslaugų ir gautų įplaukų, t.y. bendrovės trumpalaikio turto;

„Ilgalaikio turto“ apskaitos registrų už laikotarpį nuo 2000-08-01 iki 2000-12-31 ir „Pirkėjų“ apskaitos registrų už laikotarpius: nuo 2000-08-01 iki 2000-12-31, nuo 2001-01-01 iki 2001-05-01, nuo 2003-07-01 iki 2003-08-01, dėl ko negalima sutikrinti ir iš dalies nustatyti bendrovės ilgalaikio turto, nėra galimybės sutikrinti ar visos operacijos įtrauktos į apskaitą;

neišsaugojo kasos knygos ir kasos dokumentų už laikotarpį nuo 2000-08-01 iki 2000-05-22, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės kasos pajamų ir išlaidų, t.y. trumpalaikio turto;

neišsaugojo pirkimo PVM sąskaitų faktūrų ir „Tiekėjų“ apskaitos registrų už laikotarpius nuo 2000-08-01 iki 2000-12-31, nuo 2001-01-01 iki 2001-05-01, nuo 2003-01-01 iki 2003-08-01 dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės patirtų išlaidų-sąnaudų.

Pažeisdamas LR Vyriausybės nutarimo Nr. 719 3 ir 9 punktų reikalavimus, neinventorizavo bendrovės ilgalaikio turto už 2001 ir 2002 metus, piniginių lėšų, žaliavų, medžiagų, prekių atsargų, nepanaudotų specialios apskaitos dokumentų blankų, gautinų ir mokėtinų skolų dokumentų už 2000, 2001 ir 2002 metus, dėl šių neinventorizuotų mokėtinų skolų iš dalies negalima nustatyti bendrovės įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2000-08-01 iki 2003-08-01.

Dėl aukščiau išvardintų dokumentų ir registrų neišsaugojimo iš dalies negalima nustatyti bendrovės pajamų ir patirtų sąnaudų dydžio, tuo pačiu ir veiklos rezultatų laikotarpiu nuo 2000-08-01 iki 2003-08-01.

Pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimus, nes dėl neišsaugotų pirminių apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų informacija nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, taip pat dėl šios aplinkybės negalima nustatyti pateiktų finansinių atskaitomybių sudarymo teisingumo.

Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis kolegija daro išvadą, kad nuteistasis V.K. V. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą bei įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini), kaip juridinio asmens, veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2000 m. rugpjūčio 1 d. iki 2003 m. rugpjūčio 1 d.

Nors išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka buvo nustatyta, jog sumažėjo neišsaugotų buhalterinės apskaitos dokumentų kiekis, tačiau tai neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir nuteistajam paskirtos bausmės dydžiui. Nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl nėra pagrindo bausmę švelninti. Bausmė paskirta vadovaujantis LR BK 61 str. 3 d., artima vidurkiui.

Kolegija nenustatė, kad apylinkės teismas būtų padaręs esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, numatytus LR BPK 369 str. 3 d., nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, keisti jį ar naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo V. K. V. ir jo gynėjo advokato Pauliaus Vinklerio apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Jonas FurmanavičiusTeisėjai: Jurgis KiškisAlgirdas Jaliniauskas