Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-09-25 · Administracinė byla Nr. eAS-652-1062/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-09-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-04-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-25
Bylos Nr.
eAS-652-1062/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02917-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Rytis Krasauskas, Ramutė Ruškytė (pran.)
Pareiškėjas
N. T.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-652-1062/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02917-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. T. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja N. T. elektroninių ryšių priemonėmis 2019 m. rugpjūčio 9 d. teismui pateikė skundą, kuriame teismo prašoma: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija, atsakovas) 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštą Nr. (871/19)9R-3700 (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Ministeriją iš naujo išnagrinėti N. T. kreipimąsi dėl argumentuotos nuomonės pateikimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikoje klausimu.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos N. T. skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 23 straipsnio 1 dalies bei 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, padarė išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad remiantis įstatyminiu reglamentavimu, klausimą dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje sprendžia teismas, Ministerija atlieka tik Lietuvos Respublikos įstatyme dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Įstatymas) numatytas funkcijas, t. y. persiunčia gautus dokumentus teismui, tačiau nepriima teismo kompetencijai priskirtų sprendimų. Ministerijai priskirta kompetencija rengti konsultacijas dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo perdavimo vykdyti Lietuvos Respublikai, tačiau jos veiksmai nėra imperatyviai privalomi bei skundžiami.

Teismas taip pat pažymėjo, kad savo skundu pareiškėja iš esmės siekia įpareigoti Ministeriją pateikti Norvegijos karalystės kompetentingai institucijai išvadą, kad pareiškėjai laisvės atėmimo bausmę atliekant Lietuvos Respublikoje nebus pasiekti socialinės reabilitacijos ir sėkmingo reintegravimosi į visuomenę tikslai.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjos suformuluotų reikalavimų patenkinimas, pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negalėtų padaryti.

III.

Pareiškėja N. T. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja teigia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta nagrinėti skundą, priimta netinkamai įvertinus pareiškėjos esminius prašymus ir neteisingai interpretavus jų turinį, dėl ko buvo priimtos klaidingos, pareiškėjos teises ir įstatymo reikalavimus pažeidžiančios teisinės išvados.

Pareiškėja nurodo, jog pateiktu skundu jokiu būdu nesiekė ir negalėjo siekti įpareigoti atsakovą pateikti Norvegijos karalystės kompetentingai institucijai išvadą, kad pareiškėjai laisvės atėmimo bausmę atliekant Lietuvos Respublikoje nebus pasiekti socialinės reabilitacijos ir sėkmingo reintegravimosi į visuomenę tikslai, kadangi tokios galimybės nenumato nei ginčo šalių santykius reglamentuojantys nacionaliniai, nei tarptautinės teisės aktai.

Pažymi, jog pareiškėjos skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui išimtinai susijęs su priimto administracinio akto motyvų ir argumentų nebuvimu. Pareiškėjos teigimu, atsakovas nenurodė jokių išaiškinimų, jokių faktinių ar teisinių argumentų, kurių pagrindu priėmė išvadą argumentuotos nuomonės kompetentingai Norvegijos Karalystės institucijai neteikti, o pareiškėjos lūkestis, jog jos atžvilgiu priimtas administracinis aktas bus motyvuotas turi pagrindą, kadangi tai numato įstatymas bei administracinių teismų praktika.

Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Ministerijos priimami aktai nėra skundžiami, nurodo, jog atsakovas pats pripažįsta, jog jo teikiamos išvados sukelia tiesiogines pasekmes ir turi įtaką pareiškėjos turimoms materialinėms subjektinėms teisėms, kadangi priimdamas skundžiamą sprendimą nurodo jo apskundimo tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Pastebėtina, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017).

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kuriame ji prašė panaikinti Ministerijos 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštą Nr. (871/19)9R-3700, motyvuodamas tuo, kad šis raštas yra informacinio pobūdžio, juo nėra sukuriamos teisinės pasekmės pareiškėjai.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į Ministeriją pateikdama duomenis ir dokumentus apie jos turimus ryšius Norvegijos Karalystėje tam, kad šie duomenys būtų įvertinti dėl galimybės teikti argumentuotą nuomonę pareiškėjos bausmės vykdymo klausimu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Susitarimas) 4 straipsnio 4 punktą. Ministerija, įvertinusi pateiktus dokumentus, nenustatė pagrindų pateikti Norvegijos kompetentingai institucijai argumentuotą nuomonę pagal Susitarimo 4 straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, Rašto turinys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad juo yra atsisakoma tenkinti pareiškėjos reikalavimą, taip sukeliant teisines pasekmes pareiškėjai. Rašte taip pat nurodoma jo apskundimo tvarka.

Akcentuotina, jog skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Nagrinėjamu atveju skundo priėmimo metu nėra akivaizdu, jog Ministerijos atsakymas į pareiškėjos pateiktą prašymą nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Tik nagrinėjant bylą iš esmės bus galima išsiaiškinti ginčijamo rašto priėmimo pagrindus ir ar iš tiesų skundžiamas aktas pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, ir atsižvelgiant į pastarąją išvadą spręsti, ar yra pagrindas taikyti pareiškėjų pasirinktą pažeistų teisių teisminės gynybos būdą.

Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nes skundo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šis skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos N. T. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos N. T. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRytis KrasauskasRamutė Ruškytė