Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-11-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-3449-1058/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-11-19
Bylos Nr.
A15.-3449-1058/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03096-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Giedrė Telksnienė (pirm.)
Pažeidėjas
R. O.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-3449-1058/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03096-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.2; 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. lapkričio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. O.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. O., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), moksleivis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. O. 2020 m. rugpjūčio 4 d., apie 03.48 val., Vilniuje, Ozo g. 25, PC „Alropolis“ teritorijoje, vairavo automobilį „BMW 535“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į blogo matomumo sąlygas, nesugebėjo automobilio suvaldyti, atsitrenkė į vėžimėlių garažo konstrukciją ir ją sugadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET). Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumą. Šiais veiksmais R. O. pažeidė KET 9, 14, 127 ir 220 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje bei 426 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje R. O. kaltę pripažino ir parodė, kad teisės vairuoti dar nėra įgijęs, bet jau senokai išsilaikė teorijos egzaminą. 2020 m. rugpjūčio mėn. jau buvo išsilaikęs. Automobilis priklauso jo tėvui. Tėvas nežinojo, kad jis pasiėmė mašiną, paėmė neklausęs. Su draugais važiavo į Vilnių iš (duomenys neskelbtini). Vilniuje sėdo už vairo, o iki tol vairavo draugas. „Akropolio“ aikštelėje du kartus apvažiavo aplink medį, o trečią kartą nesuvaldė mašinos ir atsitrenkė į vežimėlių garažą. Suprato, kad atsitrenkė, bet išsigando ir išvažiavo. Negali paaiškinti kodėl. Anksčiau baustas nebuvo. Savo veiksmus vertina blogai, norėjo prieš draugus pasirodyti. Ateityje žada normaliai vairuoti, pasimokė iš savo klaidos, daugiau taip nedarys. Kol kas padarytos žalos neatlygino ir nežino, kaip tai padarys. Apgailestavo dėl savo veiksmų. Tyrimo metu atsakomybėn traukiamas R. O. savo kaltę taip pat pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d., naktį, kol tėvas miegojo, jis paėmė tėvui priklausantį automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)“ ir su draugais nuvažiavo į Vilnių. Automobilį paėmė be leidimo, kadangi neturi teisės vairuoti transporto priemones. Kai važinėjo automobilių stovėjimo aikštelėje prie „Akropolio“, nesuvaldė automobilio ir priekine automobilio dalimi atsitrenkė į vėžimėlių stovėjimo vietos apsaugos konstrukciją, išsigando ir nuvažiavo namo. Dėl padaryto gailisi (b. l. 17).

Be R. O. prisipažinimo, jo kaltę padarius ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus patvirtina ir byloje esantys įrodymai: R. O. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio R. P. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d., dirbant kartu su vyr. patruliu E. P. 10.43 val. VPK OVS nurodymu nuvyko į eismo įvykį, adresu Vilnius, Ozo g. 25 PC „Akropolis“, automobilių stovėjimo aikštelė, eilė Nr. 12. Atvykus nurodytu adresu, apsaugos darbuotojas paaiškino ir parodė vaizdo įrašą, kur matėsi, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d., 03.48 val. automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vairuotojas nenustatytas), iš pradžių chuliganiškai važinėjo aikštelėje ratu ir sustojus staigiai atsitrenkė į vėžimėlių stovėjimo vietą su apsaugos konstrukcija, apgadino ją ir išvažiavo nepranešęs policijai. Vaizdo įraše taip pat užfiksuota, kad iškart po įvykio iš automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išlipa keletas jaunuolių, apžiūri mašiną ir konstrukciją, atsisėda atgal į mašiną ir išvažiuoja. Vaizdo įrašas bus saugomas PC „Akropolis“ apsaugos skyriuje (b. l. 4); eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotos įvykio aplinkybės (b. l. 5); papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad automobilis „BMW 535“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. O. (b. l. 6); liudytojo R. J. pasaikinimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d., apie 9 val., PC „Akropolis“, Ozo g. 25, Vilniuje, buvo pastebėta, jog automobilių stovėjimo aikštelėje, eilėje Nr. 12, yra apgadinta vėžimėlių garažas. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad apie 03.40 val., automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), chuliganiškai vairuojant atsitrenkė į vėžimėliams skirtą garažą ir jį apgadino. Minėtas automobilis iš įvykio vietos pasišalino apie 03.48 val. Apie įvykį informuota policija (b. l. 7); VĮ „Regitra“ duomenų išrašas, kuriame nurodyta, kad automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku yra V. O. (b. l. 8); transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį rasti šie techniniai defektai: ant priekinio automobilio bamperio iš dešinės pusės matosi įbrėžimas, taip pat iš dešinės ir kairės pusių nuo valstybinio numerio ženklo ant bamperio matosi, kad galimai nuo kontakto su kažkokiu daiktu pažeistas dažų sluoksnis (trynimo žymės) (b. l. 19); fotolentelė, kurioje užfiksuoti automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir vėžimėlių garažo konstrukcijos apgadinimai (b. l. 20-23); suinteresuoto asmens V. O. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Minėtas automobilis nuolat stovi jo kieme, automobilio raktai visada gulėjo virtuvėje. Ar 2020 m. rugpjūčio 4 d., naktį kažkas naudojo jo automobilį, nežinojo, niekam jo davęs nebuvo. Ar automobilis buvo išvažiavęs iš kiemo, ryte nepastebėjo. 2020 m. rugpjūčio 13 d. jo sūnus R. O. jam papasakojo, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d., vakare, jis paėmė jo automobilį ir nuvažiavo į Vilnių, ryte grįžo ir pastatė automobilį į vietą. Savo sūnui dėl paimto automobilio priekaištų neturi (b. l. 16); iš UAB „Regrasa“ pateiktos PVM sąskaitos faktūros matyti, kad konstrukcijos, skirtos UAB „Maxima LT“ vėžimėliams, remontas kainavo 1 887,60 EUR (b. l. 14).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 14 punkte yra nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. KET 9 punkte įtvirtina bendro pobūdžio pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą) numatyta ANK 423 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. O. vairavo automobilį „BMW 535“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis pats patvirtino, kad teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs. Vairuodamas automobilį R. O. nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, vairuodamas nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į blogo matomumo sąlygas (vairavo nakties metu), nesugebėjo automobilio suvaldyti, atsitrenkė į vėžimėlių garažo konstrukciją ir ją sugadino. Atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažino, vėžimėlių garažo konstrukcijos apgadinimų faktą patvirtina ir liudytojo R. J. paaiškinimas, transporto priemonės techninės apžiūros aktas bei prie jo pridėta fotolentelė, kurioje užfiksuoti automobilio ir vėžimėlių garažo konstrukcijos apgadinimai. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. O. veiksmai pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

KET 220 punktas numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai į eismo įvykio vietą kviečia policiją. Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai (KET 222 punktas). Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus aukščiau išvardintos pareigos traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. ANK 426 straipsnyje numatytas nusižengimas. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. O., būdamas atsakingas už eismo įvykį, apie įvykį policijai nepranešė, tyčia iš karto po to, kai apgadino parduotuvės vėžimėliams skirtą konstrukciją, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pareigūnų tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog peržiūrėjus eismo įvykio vaizdo įrašą matėsi, kad iš automobilio „BMW 535“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išlipę jaunuoliai, kurie apžiūrėję apgadintą vėžimėlių garažo konstrukciją sėdo į automobilį ir išvažiavo. Atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, jog iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai, išsigandęs galimų pasekmių. Kaip minėta R. O. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, be to, vairavo tėvui priklausantį automobilį, kurį buvo paėmęs be tėvo leidimo, kas tik patvirtina, jog turėjo pagrindą pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Iš byloje pateiktos UAB „Regrasa“ pateiktos PVM sąskaitos faktūros matyti, kad konstrukcijos, skirtos UAB „Maxima LT“ vėžimėliams, remontas kainavo 1 887,60 EUR, t. y. eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl R. O. veiksmai pasišalinus iš eismo įvykio vietos teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti du administraciniai nusižengimai transporto srityje), jų padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad R. O. prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama R. O. asmenybė – administracine tvarka nebaustas, jauno amžiaus, moksleivis. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti R. O. paskyrus minimalias ANK 423 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas baudas. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo atveju yra numatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Nors, kaip minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad R. O. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, vis tik, pagal formuojamą teismų praktiką bei atsižvelgiant į ANK 28 straipsnio 3 dalies nuostatas, tai neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl šios poveikio priemonės taikymo. Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu. Už KET pažeidimus R. O. anksčiau nebuvo baustas ir apskritai administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą. Asmuo yra jauno amžiaus, tad akivaizdu, jog patirties bei atsakomybės stoka ir nulėmė administracinių nusižengimų padarymą. R. O. teismo posėdyje kaltės neneigė, prisiėmė atsakomybę už savo veiksmus ir dėl jų nuoširdžiai gailėjosi. Teigė suvokęs kilusius neigiamus padarinius, ateityje žadėjo vairuoti atsakingiau, kadangi jau yra išlaikęs teorinę vairavimo egzamino dalį ir ketina laikyti praktinę. Visos šios išdėstytos aplinkybės rodo mažesnį R. O. pavojingumą ir sudaro pagrindą jo veiksmus vertinti kaip atsitiktinio pobūdžio. Įvertinus išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad šiuo atveju netikslinga skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 8 dalimi, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo pažeidėjas priklauso V. O., t. y. ne atsakomybėn traukiamam asmeniui. ANK 29 straipsnio 4 dalyje yra numatytos sąlygos kuomet už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojama ir ne pažeidėjui priklausanti transporto priemonė. Šiuo atveju yra aktualus ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas, kuris numato, kad norint taikyti pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, jog perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims turto savininkas žinojo, jog šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju norint taikyti konfiskavimą būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu elgėsi nerūpestingai, sudarydamas sąlygas kitiems asmenims jo daiktą panaudoti nusižengimui padaryti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų leidžiančių teigti, kad automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas elgėsi nerūpestingai ar būtų žinojęs ar galėjęs numatyti, kad jo sūnus R. O., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, paims jam priklausantį automobilį ir panaudos administraciniams nusižengimams daryti. Priešingai, kaip nurodė V. O., savo automobilio jis niekam davęs nebuvo, apie tai, kad sūnus pasinaudojo jo automobiliu sužinojo tik po kurio laiko. Nors automobilio raktai buvo palikti kitiems šeimos nariams, įskaitant atsakomybėn traukiamą R. O., prieinamoje vietoje, įvertinus tai, kad R. O. nėra baustas administracine tvarka ir teisei priešingas elgesys jam nėra būdingas, automobilio savininkas V. O. negalėjo numatyti, kad sūnus sugalvos pasinaudoti jam priklausančia transporto priemone. Esant nurodytoms aplinkybėms, automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas natūra yra negalimas. Įvertinus administracinių nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes ir atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančius duomenis, automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimas šiuo atveju taip pat netikslingas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. O. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 300 EUR dydžio baudą.

R. O. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 000 EUR dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir R. O. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 2 000 EUR dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB bankas“), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20120698400.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Giedrė Telksnienė