Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. S. teismo posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2011 metų vasario mėnesį jam į mobilųjį telefoną paskambino T. iš lagerio, kaip vėliau sužinojo – T. V., kuris ieškojo jo brolio J. S.. T. jam skambindavo po kelis kartus per dieną ir prašydavo leisti pakalbėti su broliu. Broliui duodavo pakalbėti savo telefonu, tačiau apie ką jie kalbėdavo nežino, nes brolis kalbėtis išeidavo iš namų arba į kitą kambarį. Brolis turėjo savo telefoną, bet juo nenorėjo kalbėti, nes bijojo, kad jo pokalbių klausomasi. Brolis jam nepasakodavo apie savo reikalus. Mėnesio laikotarpyje brolis jam paskambino ir paprašė, kad nuvažiuotų į Naujininkus, kur jis nuomojo butą, jį paimtų ir nuvežtų į Antakalnį. Nuvažiavęs paėmė brolį ir nuvežė į Antakalnį, prie parduotuvės „Iki“. Pakeliui brolis jam parodė 1200 Lt po 100 Lt ir 200 Lt kupiūromis ir pasakė, kad reikia 1000 Lt į dėžę įdėti, o 200 Lt paimti savimi. Daugiau pinigų pas brolį nematė. Brolis nesakė kieno tai pinigai ir kam jie skirti. 1000 Lt brolis įsidėjo į kišenę, o 200 Lt turėjo rankose. Antakalnyje brolis išlipo iš automobilio ir nuėjo į kitą gatvės pusę. Kaip suprato, ten susitiko su kažkokiu asmeniu. Po kelių minučių jis grįžo ir liepė jam važiuoti link namų į garažus. Bevažiuojant iš Antakalnio brolis parodė keletą supakuotų skaidrių celofaninių maišelių su baltais milteliais ir pasakė, kad juos reikia įdėti į dėžę. Iš pradžių nesuprato kas per dėžė ir kokie tai milteliai. Paklausus, brolis atsakė, kad tai narkotikai - amfetaminas. Tada ir sužinojo, kad brolis turi narkotikų, anksčiau narkotikų nebuvo matęs. Bevažiuojant iš Antakalnio į Žukausko gatvę brolis pasakė, kad jam reikia išsiusti siuntinį, nes jo prašė. Kaip suprato, prašė asmuo iš pataisos namų. Nesakė kur reikia išsiųsti siuntinį. Nuvežė brolį prie garažų, esančių Žukausko g. 12. Brolis minėjo, kad jam paskambino kažkoks asmuo ir paprašė į dėžę įdėti narkotikus. Jis išlipo iš automobilio ir nuėjo link garažų, iš po garažo ištraukė celofaninį maišą ir pakvietė jį (M. S.). Brolis sakė, kad ten yra kažkokios žolės ir kad jam reikia įdėti ten narkotikus. Uždarė tą narkotikų dėžę ir paslėpė po garažo apačia. Pakavimo nelabai matė, nes tuo metu buvo automobilyje, o brolis pakavo būdamas nuo jo gal kokių 5 metrų atstumu. Paketą pamatė kai jis jau buvo supakuotas. Kiek pamena, dėžė buvo apvyniota juoda juosta ir įdėta į paprastą „Maxima“ maišelį. Po to brolis paprašė jį nuvežti į Naujininkus, o paketas liko Žukausko gatvėje po garažu ir išbuvo ten iki kito ryto. Kitą rytą brolis paskambino ir paprašė atvažiuoti. Kai atvažiavo, į automobilį brolis įsėdo kartu su savo mergina, kurią reikėjo pavežti iki jos darbo. Brolis pasakė, kad vežtų jį link garažų, ten kur vakar buvo. Atvažiavus, brolis išlipo iš automobilio ir nuėjo link to garažo, kur paketas gulėjo. Paėmęs paketą įsėdo į automobilį ir pasakė, kad važiuotų link stoties, į autobusų parką. Kai atvažiavo į stotį, brolis paprašė eiti su juo į greitąjį paštą. Nupirko didelį voką ir įdėjo į jį paketą. Darbuotoja paprašė užpildyti siuntinio dokumentus. Tada suprato, kad brolis ketina išsiųsti narkotikus. Keletą minučių iki tol į jo mobilaus ryšio telefoną buvo gauta žinutė, kurioje buvo parašytas adresatas, kam siųsti siuntinį ir kokiu adresu. Tuo metu, kai atėjo žinutė, telefoną turėjo jo brolis, nes jis prieš tai buvo prašęs duoti kažkam paskambinti. Brolis paprašė, kad perrašytų žinutėje nurodytus duomenis į lapelį, nurašęs lapelį padavė broliui. Brolis paprašė, kad jis (M. S.) užpildytų už jį kvitą, kam ir kur siunčia siuntinį. Jis darė įrašą siuntimo kvite, iš telefono skaitė ir rašė. Adreso neprisimena, nes daug laiko praėjo. Pavardė kurią užrašė siuntinio kvite jam nebuvo pažįstama. Kiek pamena, siųsti reikėjo į Marijampolę, konkrečiam asmeniui. Nežino kas atsiuntė žinutę su siuntinio gavėjo duomenimis, nes vardo nebuvo tik numeris matėsi, kurio neprisimena. Brolis sumokėjo pinigus už siuntinį ir išeinančius iš pašto juos sulaikė policijos pareigūnai. Nepagalvojo, kad kažkas blogo gali atsitikti. Buvo šoko būsenoje kai pamatė narkotikus savo automobilyje, tada nežinojo ką daryti. Bijojo ir broliui norėjo kažkaip padėti. Negalvojo, kad brolis jį įtrauks į tokią baisią veiklą. Apie T. V. sužinojo tik ikiteisminiame tyrime. A. S. nepažįsta, apie jį nieko nežino. Labai gailisi, kad padėjo broliui. Iki tol nežinojo, kad brolis susijęs su narkotikais.

Kaltinamojo M. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu įtvirtinti parodymų patikrinimo vietoje metu. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir fotolentelių matyti, kad M. S. parodė vietą, kur jo brolis J. S. laikė 2011-07-02 iš UAB „Toks“ gautą siuntinį su pinigais ir narkotinėmis medžiagomis, kryptį, kuria einant nuo Žygio g. 14A Vilniuje, yra įrengti metaliniai garažai bei metalinį garažą ir vietą už jo, kur J. S. slėpė minėtą siuntinį. Taip pat M. S. parodė vietą automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Iki“, esančios Antakalnio g. 73, Vilniuje, kur jis laukė J. S. bei kryptį, kuria J. S. nuėjo į priešais esančių gyvenamųjų namų kiemus, o vėliau grįžo nusipirkęs psichotropinių medžiagų (T. 3, b. l. 94-98).

Kaltinamasis J. S. teismo posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2011 metais, liepos mėnesį, jam paskambino T. V. ir paprašė į pataisos namus atsiųsti pinigų, nes jis turėjo skolą. Liepė nuvažiuoti į stotį, paimti siuntinį su pinigais ir greičiau išsiųsti, nes jam labai reikėjo. Prašė, kad siųstų pinigus į jo banko sąskaitą. T. V. skambino jo broliui M. S., tada kai jo (J. S.) telefonas būdavo išjungtas. Nuvažiavo ir paėmė tą siuntinį. Siuntinyje buvo tik pinigai. Tą dieną, kai paėmė siuntinį, jį paliko mašinoje pas draugą. Tą dieną jam nepavyko išsiųsti pinigų, nes neturėjo laiko. Tą pačią ar kitą dieną jis vienas nuvažiavo ir nupirko kanapių. Neprisimena kokį kiekį, tik prisimena, kad maišiuką pripylė. Kanapes įdėjo į tą pačią dėžutę, kurioje buvo siuntinys su pinigais. Dėžę paslėpė Žukausko gatvėje po garažais. Po kelių dienų jis pats savo iniciatyva sugalvojo T. V. išsiųsti narkotikų. Apie tai, kad jis ketina siųsti siuntinį su narkotikais T. V. nieko nežinojo ir jo to neprašė. Greitai turėjo vykti atlikti bausmės į Marijampolės pataisos namus, todėl siuntė narkotikus sau pačiam vartoti. Kitą dieną ar po kelių dienų nuvažiavo į Antakalnį ir nupirko 10 gramų amfetamino. Negali nurodyti iš ko pirko amfetaminą. Atvažiavo vėl į tą pačią vietą, kur buvo paslėpta dėžė, įdėjo į ją amfetaminą ir išvažiavo. Pinigų dėžėje nelaikė, joje buvo tik narkotikai. Jį nuvežė brolis M. S.. Ryte paskambino broliui, kad nuvežtų jį į stotį. Iš stoties išsiuntė siuntinį, į siuntinį įdėjo ir pinigų. Jį išsiuntęs turėjo paskambinti T. V. ir jam pasakyti, kad išsiuntė narkotikus ir kokio žmogaus vardu išsiuntė, kad jis (T. V.) susitartų su tuo žmogumi. Tas žmogus dirbo Marijampolės pataisos namuose, darbo zonoje. Nežinojo, ar T. V. susitars, ar ne. T. V. nežinojo kokio žmogaus vardu jis siunčia siuntinį. Žinutę su duomenimis apie siuntinio gavėją, kuris dirba pataisos namuose, gavo ne iš V., bet iš kito žmogaus, kuris atlieka bausmę. Šio žmogaus negali nurodyti. Neatsimena kokiu mobiliojo telefono numeriu naudojosi. Neatsimena, kam siuntė siuntinį - nei gavėjo vardo, nei pavardės. Jam ta pavardė, kuri buvo nurodyta mobiliajame telefone, žinutėje, nebuvo žinoma.

Bendravo telefonu su A. S.. Jį buvo matęs pataisos namuose. T. V. jį suvedė su moterimi, iš kurios turėjo paimti pinigus - 500 Lt, ir už juos nupirkti kompiuterį A. S.. Jis T. V. nurodymu nuvažiavo į Antakalnį, gatvės neatsimena, ir paėmė 500 Lt iš moters. Tos moters nepažįsta, neįsidėmėjo, nes buvo tamsu. Tie 500 Lt nebuvo skirti narkotikams pirkti. Už juos pirko kompiuterį, o narkotikus pirko už savo pinigus. Vėliau atvažiavo žmogus ir iš jo paėmė kompiuterį, bet kitą dieną jis jam paskambino ir liepė atvežti atgal. Dėl to kompiuterio pas jį atvažiavo policija. Savo pirminiuose parodymuose sakė, kad nepažįsta T. V., nes nenorėjo bendrauti su tyrėja. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu turėjo omenyje, kad T. V. jo prašė persiusti pinigus, gal tyrėja ne taip suprato. Apie išklotines nieko negali paaiškinti, nes pokalbių neprisimena.

Jo brolis M. S. jį vežiojo, tačiau nežinojo kokiu tikslu veža. Kur vežti nurodydavo jis (J. S.). M. S. dalyvavo tik siunčiant narkotikus. Neatsimena, ar automobilyje, kai brolis jį vežiojo, jam rodė narkotikus. Gal jis matė. Brolis žinojo, kad jis (J. S.) turi siuntinį išsiusti, tačiau visų aplinkybių nežinojo. Ant siuntinio adresą užrašė M. S., nes jis pats negalėjo užrašyti, kadangi blogai jautėsi. Bandant išsiųsti siuntinį juos sulaikė policijos pareigūnai. Pripažįsta, kad siuntė kaltinime nurodytą narkotikų kiekį. Jie buvo supakuoti į dešimt pakelių, kurių spalva nesiskyrė. Psichotropinė medžiaga „PMMA“ jam nežinoma.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. S. parodė, kad bendravo su vaikinu vardu T., su kuriuo kartu atliko bausmę Marijampolės pataisos namuose. 2011 metų pradžioje jis buvo paleistas į laisvę, o T. atlieka bausmę. Su juo susiskambindavo telefonu. Maždaug prieš tris dienas vėl paskambino T. ir paprašė paslaugos. Pasakė, kad jam atsiųs siuntinį, o jis turės siuntinį persiųsti į Marijampolės pataisos namus. Kitą dieną, galimai 2011-07-02 jis pašte atsiėmė T. nurodytą siuntinį (T. 3, b. l. 134). Papildomai apklaustas įtariamuoju J. S. parodė, kad T. V. ir A. S., pravarde „S.“ nepažįsta. Neatsimena, ar šie vaikinai jam skambino. Jis buvo sulaikytas stotyje po to, kai išsiuntė siuntinį. Neprisimena nei adreso nei duomenų, kuriuos įrašė ant siuntinio. Tuos duomenis jam pasakė vyras, kurio duomenų nežino, tai darė todėl, kad yra skolingas. Jis žinojo, kad siuntinyje buvo narkotinė priemonė „žolė“ ir 10 vnt. maišelių su baltos spalvos milteliais, kas ten buvo nežino, neragavo. Taip pat ten buvo 1000 litų, kupiūros buvo po 100 ir 200 litų. Prieš sulaikymą jam skambino žmogus, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, iš kur skambino, nežino, prašė nuvažiuoti į Antakalnį ir paimti pinigus. Jam gatvėje tuos pinigus perdavė jam nepažįstama moteris, padavė 500 litų. Šiuos pinigus jis išleido savo reikmėms. Šie pinigai buvo skirti už kompiuterį. Šį kompiuterį pirko iš pažįstamo, tuo metu nežinojo, kad jis vogtas. O kai sužinojo, kad vogtas, sugrąžino į 1 PK. Dabar taip išeina, kad jis skolingas 500 Lt., bet niekam neketina nieko atiduoti. (t. 3, b.l. 135-136). 2012-10-29 apklaustas J. S. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta visiškai. Parodymus ir paaiškinimus dėl įtarimo esmės duos tik teisme. (t. 3, b.l. 141).

Kaltinamasis T. V. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pataisos namuose buvo skolingas, todėl paprašė J. S. atsiųsti pinigų. Skambindavo J. broliui M., nes J. dažnai būdavo išjungęs telefoną. Liepdavo pakviesti brolį. Jeigu atsiliepdavo J., tai perskambindavo į jo numerį. Laukė dvi paras kol J. išsiųs pinigus į sąskaitą parduotuvėje, tačiau J. neišėjo. Tarėsi, kad pinigus J. išsiųs nustatyta tvarka, padės juos į sąskaitą. Po to eigoje iš pokalbio suprato, kad jis nori išsiųsti „žolę“. J. žinojo, kad jis vartoja „žolę“ ir retkarčiais amfetaminą. Iš pradžių nežinojo kokiu būdu ir iš kur J. jam išsiųs žolę. J. sakė, kad pataisos namuose yra kas žino. Jis J. neprašė siųsti nei žolės, nei kitų narkotikų. Nežino, kodėl jis nusprendė atsiųsti narkotikų, gal siuntė sau, nes pats turėjo atvykti į pataisos namus. Jeigu J. būtų atsiuntęs narkotikus, tai jie jam nebūtų patekę, nes pataisos namuose griežta kontrolė. J. skambino dažnai, tačiau jo broliui nieko nepasakojo. Skambindavo iš pataisos namų. Savo telefono neturėjo, jam davė paskambinti. Negali pasakyti iš kokio numerio skambino, galėjo būti bet koks numeris. Jie dvi dienas bendravo su J., iš pradžių apie „žolę“ kalbos nebuvo. Ragino jį kuo greičiau atsiųsti pinigų, tačiau nežino kodėl jie nebuvo išsiųsti. Sprendimą siųsti narkotikus priėmė ne jis. Kalba apie narkotikus atsirado pokalbių pabaigoje. Dėl jų pakavimo jokių nurodymų nedavė. Buvo pakalbis dėl kvapo, sakė, kad pašte gali būti stiprus kvapas nuo narkotikų. Nežino kokie narkotikai skleidžia kvapą, mano, kad visi. Pripažįsta, kad pokalbių pabaigoje laukė siuntinio su narkotikais. Nežinojo siuntinio gabenimo procedūros. Tuo niekada neužsiiminėjo, o pataisos namuose tokia informacija nėra skleidžiama. Neigia, kad buvo narkotikų gabenimo organizatoriumi. Su meistru L. G. santykiai buvo tik darbiniai. Jis buvo žinomas kaip griežtas meistras, su kuriuo jokių šnekų nebūdavo. Sužinojo vėliau, kad jo vardas L., nes pas juos vardais neįprasta vadinti. Jo adreso nei pavardės niekam nedavė. Apie žinutę „L. G. Marijampolė“ sužinojo tik iš bylos. Nekalbėjo su kitais kaltinamaisiais apie žinutę. Ji išsiųsta ne iš jo, bet iš kito telefono. Būdamas pataisos namuose neturėjo telefono ir savo numerio. Telefonai yra laikomi paslapčia. Telefonas buvo ne jo, o numerių buvo daug ir skirtingų. Tuo metu kai skambino J., telefonas visada būdavo pas jį. Jis net nežinotų kam būtų galima siųsti siuntinį. Jam nėra žinoma, kas išsiuntė tą žinutę. Per L. G. nėra gavęs jokių siuntinių. Su A. S. yra pažįstami, susipažino pataisos namuose, su juo jokių reikalų neturėjo. Pažadėjo jam gauti kompiuterį. Liepė J. S. paimti iš jo motinos pinigus, o kaip juos perduos nežinojo. Tik iš tyrėjo sužinojo, kad A. S. kaltinamas dėl narkotikų siuntimo, tačiau nesupranta prie ko čia jis.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu T. V. savo kaltės nepripažįno ir parodė, kad atlikinėdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose susipažino su A. S., su kuriuo apie mėnesį buvo viename būryje ir dirbo kartu siuvykloje. Šioje siuvykloje dirbo jų (duomenys neskelbtini) L. G., su kuriuo palaikė tik darbinius santykius ir tik kalėjimo ribose. Net nekreipė dėmesio į jo pavardę. Kitų L. G. duomenų nežino ir niekada nėra jo prašęs paimti jokių siuntų arba išsiųsti jų. Atlikinėdamas bausmę susipažino su J. S., o po to jis buvo paleistas, kai atliko bausmę. Su juo jokių santykių nepalaikė. Kai J. S. išėjo, jis su juo galimai kalbėjo telefonu kelis kartus. J. giminių nepažįsta. Su J. broliu galėjo bendrauti tik telefonu, jei tas atsiliepė, kai nebuvo J. (T. 3, b. l. 43). Papildomai apklaustas T. V. parodė, kad A. S. pažįsta tik iš matymo. Nei J. S., nei M. S. jis nepažįsta, todėl ir jų telefono numerio nežino. Marijampolės pataisos namuose yra draudžiama laikyti telefonus, jais naudotis, todėl jis telefono neturi, juo nesinaudoja. Narkotines medžiagas – amfetaminą vartojo prieš 5 metus, dabar nevartoja, nes Marijampolės PN narkotikai yra draudžiami. Žino, kaip atrodo amfetaminas, o kaip atrodo kanapės ir jų dalys nežino, niekada nerūkė. Jis naudojasi tik taksofonu, kai skambina žmonai, kitiems asmenims neskambina, žmonai dar rašo laiškus (T. 3, b. l. 37-38).

Kaltinamasis A. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pataisos namuose dirbo kartu su T. V., su juo bendravo. T. V. žinojo, kad jis ieško kompiuterio. Sakė, kad žino kur jį gauti. Liepė duoti 500 Lt ir pažadėjo už šiuos pinigus gauti kompiuterį. Tuo metu jis pinigų neturėjo, todėl pasakė T. V., kad pabandys jų gauti. Pasiskambino motinai ir paprašė pinigų. Susitarė, kad kai J. bus laisvas, nuvažiuos ir paims pinigus iš motinos. Visą dieną jis negalėjo. Vakare jam paskambino ir pasakė, kad nuvažiuotų bei papasakojo kaip nuvažiuoti iki jo motinos namų. Išėjo jo motina ir padavė jam pinigus. J. S. už tuos pinigus, kur perdavė motina, laikui bėgant turėjo rasti kompiuterį. Po to sužinojo, kad tas kompiuteris buvo vogtas, jį pasiėmė. T. kalbėjo su J. dėl kompiuterio ir sakė, kad jis galės jį gauti, todėl jį ir pasirinko. Su J. S. susipažino pataisos namuose, gyveno kartu, abu vilniečiai buvo, tačiau artimai nebendravo. Pataisos namuose, esant reikalui, visada leidžia paskambinti, kas turi telefoną. Jis savo asmeninio telefono neturėjo, tik Tele 2 kortelę. Apie T. V. skolą nieko nežino, nes jo tai neliečia. Jam reikėjo tik kompiuterio, daugiau apie bylos aplinkybes nieko nežino.

Kaltinamasis L. G. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad dirba Marijampolės pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jo ceche siuvėjais yra dirbę T. V. ir A. S.. Su jais, kaip ir su kitais nuteistaisiais, bendravo tik darbo reikalais. Juos visus ryte pasiimdavo į darbą, o vakare grąžindavo atgal. Apie narkotikų siuntimą sužinojo tik tada, kai jį ikiteisminio tyrimo metu iškvietė apklausai. Nežino iš kur jo duomenis gavo. Darbe yra griežtas, gal dėl to griežtumo kas nors ant jo pyko. Didžiausi konfliktai su nuteistaisiais kyla dėl darbo, nes jie nenori dirbti. Su T. V. ir A. S. nėra konfliktavęs dėl darbo, nepastebėjo, kad jie būtų pykę ant jo dėl ko nors. Yra gavęs siuntinių iš UAB „Ritėjus“, nes su šia bendrove pataisos namai bendradarbiavo, įsigydavo sagų ir siūlų. Suskambindavo dėl šių daiktų, o paskui dar prašydavo, kad pravažiuojanti mašina atvežtų, kad nereikėtų siuntų siųsti. Asmeniškai iš Kauno nuo K. nėra gavęs siuntinio. Siuntos kvite parašas panašus į jo, tačiau tai ne jis pasirašė, nežino kodėl ekspertai taip nustatė. Vienas kvitas, kuriuos rodė tyrėja yra 2011-04-25 dienos. Tai buvo Velykų antra diena, per kurią visada su mama aplanko brolio ir tėvo kapą. Tą dieną nebuvo užvažiavęs į Marijampolę, visą dieną prabuvo su mama. Į darbą atvyksta su bendradarbiu R. B., kuris dirbo vyrių gamybos ceche. Ryte, 7.10 val. išvažiuoja iš (duomenys neskelbtini) ir važiuoja tiesiai į darbą. Nebuvo tokio atvejo, kad pasiliktų po darbo. 16.45 val. su bendradarbiu priduoda dirbančius nuteistuosius, sėda į mašiną ir važiuoja namo. Kai atvažiuoja į darbą savo asmeninius daiktus palieka spintelėse. Ten yra metalo detektorius, šuo apuostinėja ir pareigūnai patikrina, kad neįsineštų draudžiamų daiktų. Kiek dirbo Marijampolės pataisos namuose jam nė karto nebuvo pareikšta pastabų, nėra turėjęs drausminių nuobaudų.

Liudytoja D. A. parodė, kad A. S. yra jos sūnus. Jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Sūnus prašė pinigų kompiuteriui. Ji iš pradžių pinigų neturėjo, todėl pasakė, kad duos vėliau. Sūnus jais paskambino ir pasakė, kad atvažiuos vaikinas bei paprašė jam perduoti 500 Lt. Tikslaus laiko nepamena, galėjo būti 2011 metų vasarą atvažiavo jaunas vaikinas, kuriam ji padavė pinigus, pinigai buvo smulkiom kupiūrom, gal po 50 Lt. Pinigus perdavė Pylimėlio gatvėje Antakalnyje, prie kiosko. Tas vaikinas buvo vienas, atvyko su tamsios spalvos automobiliu. To vaikino negali atpažinti, nes neįsidėmėjo, jis buvo su kepure. Su tuo vaikinu nieko nekalbėjo, daugiau jokių kontaktų su juo neturėjo. Sūnus senai prašė kompiuterio žaidimams, diskams. Pinigų sūnus prašo nedažnai. Jam duoda po 150 Lt per mėnesį, pinigus siunčia į Marijampolės pataisos namus, į jo sąskaitą. Gal po 1-2 mėnesių paklausė sūnaus dėl kompiuterio. Kiek žino, kompiuterio jis negavo, tačiau nesakė kodėl, tik žino, kad jam kompiuterį turėjo kažkas atvežti.

Liudytojas V. S. paaiškino, kad šiuo metu atlieka bausmę už vagystę ir plėšimą. Iš kaltinamųjų pažįsta tik J. S., nes kartu atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose. Jokių siuntinių nėra siuntęs. Apie tai, kad jo vardu buvo siųstas siuntinys sužinojo tada, kai jį apklausė pareigūnai Šiaulių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. Apie tą siuntinį nieko nežino. Pats narkotikų nevartoja. Marijampolės pataisos namuose bausmės neteko atlikti.

Liudytoja A.M. G. parodė, kad L. G. yra jos sūnus. Jie gyvena (duomenys neskelbtini). L. G. yra namų vaikas ir visada laiką leidžia kartu su ja. Jos silpna sveikata, todėl sūnus jos niekada nepalieka. Šeštadieniais kartu perka maisto produktus, o darbo dienomis sūnus net į parduotuvę nenukrypsta. Sūnus į darbą važinėja su bendradarbiu, kurio pavardė B., vieną savaitę su jo mašina, kitą su savo. Į darbą išvyksta 7 val., o grįžta 17.30 val., būna ir anksčiau. Nebuvo atvejo, kad grįžtų vėliau ar vienas kažkur išvažiuotų. Jokių siuntinių jie niekada nėra gavę, nes giminių neturi. Jie yra katalikai, todėl per Velykas eina į bažnyčią, o antrą Velykų dieną visada važiuoja lankyti savo giminės kapus. Nei per vienas Velykas nebuvo atskirai, visada buvo kartu. Gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, atliekamų pinigų neturi, nepastebėjo, kad sūnus turėtų papildomų pinigų. Sūnus yra tvirto charakterio, pratęs prie tvarkos, griežtas. Iš jo bendradarbių žino, kad jis reiklus darbuotojas, visi jį giria. Dirbdamas Marijampolės pataisos namuose yra gavęs pagyrimą, jokių nusiskundimų nebuvo. Jokių problemų su narkotikais neturėjo, net degtinės negeria ir nerūko. Sūnus bendrauja tik ja. Kalbasi apie viską, ir apie darbą. Iš sūnaus negirdėjo jokių nusiskundimų dėl darbo.

Liudytojas R. B. parodė, kad dirba valstybės įmonėje prie Marijampolės pataisos namų. L. G. yra jo bendradarbis. Jis kartu su L. G. važinėja į darbą, 7.10-15 val. išvažiuoja o grįžta 17.20-30 val. Darbas baigiasi 16.45 val. Apie 17.20-30 val. būnam namuose, (duomenys neskelbtini). Jokių nukrypimų nuo maršruto į darbą ir namo su L. G. nebuvo, kitu maršrutu niekada neteko važiuoti. Į autobusų stotį jiems nepakeliui ir jam niekada neteko jo ten vežti. L. G. su kita transporto priemone į darbą nevažiuoja. L. G. niekada neprašė, kad kažkur jo lauktų, nematė, kad jis kažką pasiimtų, ir tada važiuotų. Atvykus į darbą jis visada skambina mamai, kad atvažiavo, kad viskas tvarkoje. 7.45 val. nuteistieji atvedami į darbo zoną, pradeda darbą, o 16.30 val. jie pradedami nuiminėti nuo darbo, tai trunka iki 16.45 val. Tada jie išsiskirsto į gyvenamąją zoną iki kurios yra koks 150 m. Nuo tada patenka į kameras. Nuteistieji negali turėti mobilių telefonų, bet kartais to pasitaiko, būna bandymų permesti mobiliuosius telefonus į teritoriją. Nuteistieji pro atskirus vartus išeina pietauti, maždaug 11.50 val., pietauja 15 min. ir po to patenka į darbo zoną. L. G. pažįsta 4 metus, negali patikėti, kad jis įneštų į pataisos namus narkotines medžiagas. Eidami į darbo vietą praeina metalo detektorių, būna, kad apieško, šunys būna patalpoje. Jokių paketų, mobilių telefonų negali įsinešti. Pastabų, kad jis neša kažką neteisėta jam nebuvo. L. G. ne iš tų žmonių, kuriuo galima naudotis ar daryti įtaką. Jis tvirto charakterio. Taip sprendžia iš bendravimo su juo ir jo elgesio darbe. Jeigu blogai dirbtų, tai kelerius metus nedirbtų įmonėje, nes darbuotojams keliami tam tikri reikalavimai. Jis nėra minėjęs, kad turėtų problemų su nuteistaisiais. Jis turi autoritetą tarp nuteistųjų, šie jo klauso.

Liudytoja G. K. parodė, kad nei vieno iš kaltinamųjų nepažįsta. 2011 metais jos sutuoktinis R. K. paprašė persiusti siuntinį į Marijampolės pataisos namus, kur tuo metu atliko bausmę. Vyras tik vieną kartą paprašė išsiusti siuntinį. Siuntinį siuntė tik vieną kartą. Dabar su vyru nebendrauja, anksčiau susirašinėjo su juo laiškais, kartais ir telefonu bendraudavo. Paštu gavo iš jo laišką, kuriame jis prašė į Marijampolės pataisos namus persiųsti voką-paketą. Tą paketą turėjo paimti iš Kauno pašto skyriaus. Kai atsiėmė siuntinį iš Kauno pašto skyriaus, kažkokį kvitą pasirašė. Siuntėjas buvo nurodytas, bet dabar neatsimena jo pavardės. Paštas, iš kurio išsiuntė tą siuntinį buvo Savanorių prospekte, autobusų stotyje. Tas siuntinys atrodė kaip popierinis paketas, geltonas. Tai buvo standartinis laiško vokas suvyniotas izoliacija. Jis galėjo sverti kelis šimtus gramų. Nežino, kas buvo tame siuntinyje, voko nečiupinėjo ir nesidomėjo. Jos sutuoktinis nepaaiškino, kodėl reikia išsiųsti siuntinį, o ji ir neklausė. Jis buvo skirtas kažkokiam vyrui. Vėliau vyro neklausė, ar gavo tą siuntinį. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad siuntinį prašė išsiųsti nepažįstamas vyras. Negali prisiminti kokia pavardė buvo nurodyta siuntimo kvituose. Mano, kad siuntinys buvo siunčiamas ne į kalėjimą, kadangi siuntinį siuntė ne vyro vardu. Iš savo vyro sužinojo asmens pavardę, kuria reikėjo išsiusti tą siuntinį į Marijampolės pataisos namus. Siuntinį išsiuntė tam asmeniui, kuriam nurodė vyras.

Parodžius liudytojai kvitą ji paaiškino, kad kvitą prisimena ir jame nurodyta pavardė asmens, kuriam vyras nurodė siųsti siuntinį. Prisimena, kad vyras liepė siusti siuntinį G. G. pavardė buvo nurodyta vyro laiške. Ši pavardė jai nieko nesakė, nepažinojo to asmens. Pati pildė siuntimo dokumentus ir užrašė G. pavardę. Šiuo metu su vyru nėra išsituokusi, tačiau ketina skirtis. Nieko blogo neturi prieš savo vyrą, tiesiog visų siuntinio siuntimo aplinkybių neatsimena, nes tai buvo seniai.

Liudytojas R. K. parodė, kad šiuo metu Marijampolės pataisos namuose atlieka bausmę už nužudymą nuo 2009-01-03. Pažįsta kaltinamuosius A. S. ir T. V.. Kažkada pataisos namuose su jais buvo vienoje lokalinėje zonoje, tačiau su jais nebendravo, tik pasisveikindavo. Pataisos namuose dirba valymo įrenginiuose. Su kaltinamaisiais kartu nedirbo. Dirbo nuo 2010 iki 2011 metų pabaigos. Nepamena nei viršininko, nei meistro pavardžių. Pavardė B. jam nežinoma. Būdamas pataisos namuose gaudavo siuntinius iš žmonos. Žmonos prašydavo, kad atsiustų drabužių ir telefonu, ir laiškais. Žmona siuntinius visada siųsdavo jo vardu. Jis tuos siuntinius atsiimdavo. Į metus 2 kartus galima siųsti siuntinius. Būdavo 1 kartą į metus atsiusdavo. Nėra prašęs žmonos, kad siuntinį siustų kito žmogaus vardu. L. G. pavardė jam nėra žinoma. Kiti asmenys nėra jo prašę, kad suorganizuotų siuntinio siuntimą. Niekada nėra vartojęs narkotinių medžiagų. Negalėjo būti, kad jo žmona siustų siuntinį į Marijampolės pataisos namus G. Žmona siuntinius siųsdavo tik jam, daugiau niekam nėra nieko siuntusi. Kiti asmenys jo žmonos taip pat negalėjo prašyti, kad siustų siuntinį. Kiti asmenys, kurie atlikinėjo bausmes, žinojo, kad jis turi žmoną, nes pataisos namuose susituokė. Tuo metu, kai dirbo Galvanikos ceche, kartu su nuteistaisiais iš siuvimo cecho eidavo pietauti. Tuo metu siuvimo ceche dirbo T. V.. Nei vienas iš nuteistųjų jo neprašė, kad padėtų atsiųsti siuntinį į pataisos namus.

Aplinkybes apie tai, kad J. S. ir M. S. į Marijampolės pataisos namus, L. G. vardu išsiuntė T. V. skirtas 47,13 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) ir psichotropines medžiagas: 0,699 g - metamfetamino ir 0,123 g PMMA (parametoksimetamfetamino) patvirtina apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad 2011-07-04 9.30 val. įvykio vietos, esančios Sodų g. 22, Vilniuje, bagažo ir siuntų skyriuje, dalyvaujant UAB „Toks“ ekspeditorei, buvo apžiūrėtas geltonos spalvos paketas, kurio viduje buvo pinigai -1000 Lt (kupiūrų nominalai 20, 50, 100, 200), 10 polietileninių maišelių su milteliais viduje, polietileninis maišelis, kuriame polietileninis maišelis su augalinės kilmės medžiaga viduje. Dėžutė, apvyniota juodos spalvos izoliacija. Ant paketo yra užrašas „G. L. Marijampolė“ (T. 1, b. l. 78-83).

Byloje esančioje Cheminio tyrimo specialisto išvadoje Nr. 140-(4406)-IS1-4170 nurodyta, kad 2011-07-04 įvykio vietos apžiūros metu UAB „Toks“ bagažo ir siuntų skyriuje rastų ir paimtų baltos spalvos miltelių iš 10 vnt. bespalvių plastikinių užspaudžiamų maišelių su raudonos spalvos juostelėmis sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 0,699 g ir psichotropinė medžiaga – PMMA (parametoksimetamfetaminas), kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, nes LPKTC nėra šios medžiagos standartinio pavyzdžio. Žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš bespalvio plastikinio maišelio sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios masė yra 47,13 g. Cheminio tyrimo specialisto išvadoje Nr. 140-(4688)-IS1-5293 nurodyta, kad vadovaujantis 2011-07-11 specialisto išvada Nr. 140-(4406)-IS1-4170, ir papildomų tyrimų rezultatais nustatyta, kad pirminiam tyrimui pateiktų baltos spalvos miltelių iš 10 vnt. bespalvių plastikinių užspaudžiamų maišelių, sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė yra 0,699 g, ir psichotropinė medžiaga – PMMA (sinonimas: parametoksimetamfetaminas), kurio masė yra 0,123 g. (t.1, b.l. 106-108).

Apklausta teismo posėdyje specialistė R. S. savo išvadą patvirtino ir paaiškino, kad tyrimui pateiktuose milteliuose buvo metamfetamino ir PMMA mišinys. Metamfetamino kiekis buvo nustatytas anksčiau specialisto išvadoje Nr. 140-(4406)-IS1-4170. Tačiau šioje išvadoje nebuvo nustatytas PMMA kiekis, kadangi tuo metu nebuvo nupirktas standartas - PMMA pamatinė medžiaga. Kai tik jis buvo nupirktas, jai buvo duota užduotis atlikti papildomą tyrimą ir nustatyti PMMA grynąjį kiekį. Atlikus tyrimą buvo nustatytas PMMA grynosios medžiagos kiekis pirminėje medžiagoje. Tyrimo pagrindas yra bendra masė, o ne kiekvieno maišelio masė atskirai. Tyrimas atliktas pagal metodiką - paimtas mėginys, pasverta tiksli jo masė, ji ekstrahuota tiksliu kiekiu tirpiklio, imti keli mėginiai, atlikti tyrimai, mėginiuose nustatyta PMMA koncentracija. Pagal koncentraciją perskaičiuota tirti pateiktų pradinių miltelių masė ir taip nustatyta grynoji psichotropinės medžiagos masė pateiktuose milteliuose. Nėra skirtumo, ar PMMA buvo visuose tyrimui pateiktuose pakeliuose, ar tik viename, nes homogenizuojamas bendras kiekis miltelių, psichotropinių medžiagų koncentracija skaičiuojama iš pradinės masės. PMMA dažniausiai maišomas su amfetaminu ar metamfetaminu, pasitaiko ir kitų mišinių.

2011-07-08 07.00 val. daiktų apžiūros metu, buvo apžiūrėti daiktai, rasti ir paimti M. S. asmens kratos metu - mobilaus ryšio telefonas „Nokia 6030“ su SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jame tarp gautų pranešimų yra 2011-07-03 17:59:51 nuo siuntėjo Nr. +(duomenys neskelbtini) gautas pranešimas, kurio turinys: „L. G.. MARiJAMPOLE“ (T. 1, b. l. 61- 65).

2011-08-04 pagal daiktų ir dokumentų pateikimo protokolą UAB „Toks“ ekspeditorė pateikė siuntos kvitą Nr. 955367 ir čekį Nr. 138015/27, kuriuose nurodyta, kad siuntos gavėjas yra L. G., paskirties punktas Marijampolės AS, klientas – B., kvito suma 9 Lt (T. 1, b. l. 131-133).

2011-10-12 pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą UAB „Toks“ siuntų skyriaus vadovas pateikė siuntos kvitą Nr. 089901, kuriame nurodytas siuntėjas A. S., siuntos gavėjas J. S. (T. 1, b. l. 122-123).

Pagal paklausimą iš UAB „Marijampolės autobusų stotis“ gautas atsakymas, kad L. G. Marijampolės autobusų stotyje nuo 2011-01-01 atsiėmė siuntas, gautas 2011-04-25 iš Šiaulių, nuo R., 2011-05-28 iš Šiaulių nuo M. K., 2011-05-17 iš Šiaulių nuo D., 2011-05-16 iš Kauno nuo K. ir 2011-04-18 iš Šiaulių nuo R. S. bei pateiktos siuntų kvitų kopijos (T. 1, b. l. 136-140).

Iš Vilniaus apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjos tarnybinio pranešimo matyti, kad tikrinant asmenų, iš kurių L. G. atsiėmė siuntas, t. y. R., M. K., D., K. ir R. S., nustatyta vieno siuntėjo – K. asmenybė, kitų siuntų kvituose nurodytų asmenų tapatybės nustatyti nepavyko (T. 1, b. l. 143).

Teisminio nagrinėjimo metu į bylą pateikti Valstybės įmonės prie Marijampolės pataisos namų 2013-03-18 raštas Nr. 5-105, kuriame nurodyta, kad L. G. turi teisę paimti šioje įmonėje gaunamas siuntas. 2009-2010 metų laikotarpiu gaunamas siuntas iš UAB „Ritėjus“ per Marijampolės Autobusų stoties siuntų skyrių paimdavo ir pristatydavo į gamybinį barą (duomenys neskelbtini) P. P. ir (duomenys neskelbtini) L. G..

Šios įmonės 2013-01-23 rašte Nr. 5-39 nurodyta, kad L. G. 2011-04-18 ir 2011-05-16 ir 17 dienomis buvo darbo vietoje nuo 8 iki 17 val. Tai atsispindi įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose Nr. 7-48 ir Nr. 7-61 (T 5, b. l. 16).

Marijampolės pataisos namų rašte Nr. 9/07-5528 nurodyta, kad įeinant į pataisos namus kontrolės praleidimų poste Nr. 1 visiems asmenims (taip pat ir (duomenys neskelbtini), dirbantiems Galvanikos ir Siuvimo cechuose) vykdoma asmenų patikra, t. y. jie turi praeiti pro metalo detektorių, o kilus įtarimui, jog asmuo gali turėti uždraustų daiktų, atliekama asmens apžiūra arba nešami daiktai patikrinami bagažo tikrinimo priemone – intraskopu (rentgenu). Galvaninis ir Siuvimo cechai yra vienoje Valstybės įmonės prie pataisos namų teritorijoje, jie nėra atskirti tvora ar kitais kontrolės mechanizmais, todėl meistrams patekti į kitus cechus galima ir nėra draudžiama. Nuteistiesiems, kurie dirba viename ceche, yra visos galimybės patekti į kitą cechą, kadangi jie yra meistrų priežiūroje, kuri yra minimali, be to, jie gali susitikti ir bendrauti prieš darbą ar po darbo, kadangi gyvena gyvenamosios zonos viename lokaliniame sektoriuje. Prieš darbą ir po darbo esant gamubinėje zonoje nuteistieji gali susitikti su be kuriuo įmonėję dirbančiu nuteistuoju ar meistru ir su jais bendrauti.

Iš VĮ prie Marijampolės pataisos namų rašto Nr. 5-162 matyti, kad 2011 metais Siuvimo ir štampavimo ceche dirbo nuteistieji T. V. ir A. S. bei (duomenys neskelbtini) L. G. ir R. B. (2012-09-03 perkeltas į Galvanikos cechą). Nuteistasis R. K. tuo laikotariu dirbo Galvanikos ceche valymo įrenginių operatoriumi.

2012-04-13 Lietuvos teismo ekspertizės centro rašysenos specialisto išvadoje Nr. 11-743 (12) nurodyta, kad siuntos kvituose: 2011-05-28 Nr. 085745, 2011-05-17 Nr. 084230, 2011-04-18 Nr. 080719, 2011-05-16 Nr. 699873, 2011-04-25 Nr. 081506, eilutėse „Gavau“, rankraštinius įrašus parašė ir pasirašė L. G. (T. 1, b. l. 156-158).

Apklausta teismo posėdyje rašysenos ekspertė A. K. savo išvadą pavirtino ir paaiškino, kad tyrimui pateikti L. G. rašysenos lyginamieji pavyzdžiai atitiko reikalavimus ir jų pakako išvadai pateikti. Rankraštinių įrašų žodžiuose „L.“ ir „G.“ yra besikartojančių raidžių, kurios buvo lyginamos tarpusavyje. Rankraštinis įrašas susideda ne tik iš šių dviejų žodžių, bet ir iš įrašo LR bei skaitmeninio įrašo277. Specialisto išvadoje įvertintos ne pavienės raidės, bet požymių visuma. Sulyginus raides, jų jungimą, išsidėstymą, ištęstumą vertikalėje buvo nustatyta individualių požymių visuma, kuri leido daryti išvadą, kad tyrimui pateiktus rankraštinius įrašus parašė vienas ir tas pats asmuo. Išvada parašyta remiantis standartinėmis lentelėmis, todėl joje detaliai neaprašyti specialieji požymiai, tačiau yra konkrečiai nurodyta kokie specialieji požymiai sutampa. Pateikta specialisto išvada yra kategoriška. Tirtuose įrašuose rašysenos keitimo faktas nekonstatuotas, nenatūralių rašysenos elementų nenustatyta. Tyrimui pateiktus įrašus būtų sudėtinga padirbti, nes rašysenoje nustatyti labai specifiniai ir aiškūs specialieji požymiai, t. y. išsidėstymas, ištęstumai vertikalėje, nėra jokių sulėtinimo ar nenatūralios rašysenos požymių. Dėl to nekilo abejonių, kad įrašai gali būti suklastoti. Tokį įrašą galėtų padirbti tik daug specialių žinių turintis asmuo, tačiau ir tokiu atveju būtų galima pastebėti sulėtinimus, ko pateiktuose įrašuose nekonstatuota.

Iš Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės ir įrašų darymo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui priėmus nutartį, buvo klausomasi ir įrašinėjami telefoniniai pokalbiai tarp kaltinamųjų, šių pokalbių turinys užfiksuotas daiktiniame įrodyme – originaliame diske Nr. 2011-2147 su abonento Nr. (duomenys neskelbtini) garso įrašais, o taip pat protokole esančioje pokalbių išklotinėje (T. 2, b. l. 3-82).

2012-05-29 Lietuvos teismo ekspertizės centro fonoskopinio tyrimo specialisto išvadoje Nr. 11-751 (12) nurodyta, kad pateiktoje tyrimui kompaktinėje plokštelėje, ant kurios yra užrašai „(duomenys neskelbtini)“, „Nr. 10-6-TP1-782 b.b. 10-1-00673-11 Nr. 6.1 (k)“, aplankale 37060291279 esančiuose garso įrašuose 00412_0.wav, 00424_0wav, 00734_0.wav (pokalbiuose Nr. 412, 424, 734) yra užfiksuotas A. S. balsas. (t. 2 b.l. 99-107)

2012-05-29 Lietuvos teismo ekspertizės centro fonoskopinio tyrimo specialisto išvadoje Nr. 11-751 (12) nurodyta, kad pateiktoje tyrimui kompaktinėje plokštelėje, ant kurios yra užrašai „(duomenys neskelbtini)“, „Nr. 10-6-TP1-782 b.b. 10-1-00673-11 Nr. 6.1 (k)“, aplankale \37060291279 esančiuose garso įrašuose 00360_0.wav, 00361_0wav, 00365_0.wav, 00383_0.wav, 00387_0.wav, 675_0.wav, 703_0.wav, 723_0.wav, 736_0.wav, 737_0.wav, 743_0.wav, 744_0.wav, 00873_0.wav, 00926_0.wav, 01156_0.wav, 01269_0.wav, 01273_0.wav, 01299_0.wav, 01427_0.wav, 01498_0.wav, 01509_0.wav, 01510_0.wav, 01527_0.wav, 01543_0.wav, 1632_0.wav (pokalbiuose Nr. 360, 361, 365, 383, 387, 675, 703, 723, 736, 737, 743, 744, 873, 926, 1156, 1269, 1273, 1299, 1427, 1498, 1509, 1510, 1527, 1543, 1632) yra užfiksuotas T. V. balsas. (t. 2 b.l. 99-107).

UAB „Tele 2“ pateikė informacija dėl celių-bokštų buvimo vietų bei veikimo krypčių. Rašte nurodyta, kad pateiktų bazinių stočių (celių) adresai ir koordinatės yra Marijampolės mieste (T. 2, b. l. 119-120).

Tokiu būdu nustatyta, kad kaltinamieji T. V., J. S., M. S. ir A. S. telefonais bendravo nuo 2011-06-29 19.06 val. iki 2011-07-03 22.38 val. T. V. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), J. S. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), A. S. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisiamajame posėdyje išklausius telefoninių pokalbių garso įrašus bei ištyrus šių pokalbių išklotines nustatyta, kad kaltinamieji T. V. ir J. S. 2011-06-29 19.06 val.- 21.43 val. kalba apie narkotikų kokybę (t. 2, b.l. 3-6); apie T. V. nurodymus J. S. vykti į Karoliniškes susitikti su kitais asmenimis, duoda nurodymą prisistatyti nuo jo ( T. V.), pasiklausti dėl „lengvesnio“, „greito“, išsiaiškinti kainą, kokybę (t. 2, b.l. 6-10); kad po susitikimo J. S. sužinojo, jog kokybė nebloga, kad atiduos po 10, į ką T. V. atsako, kad tada rytoj jis „paims litus“, kad reikės 500 litų (t. 2, b.l. 10-11); kad kitą dieną važiuos į Antakalnį pinigų (t. 2, b.l. 11-12); kad pinigai pas „S. guli“ (t. 2, b.l. 13); T. V. duoda J. S. nurodymą „viską paimti, suvynioti gražiai“, eiti į autobusų stotį, išsiųsti, kad pasakys pavardę, jei bijo pats siųsti, paimti kitą asmenį (t. 2, b.l. 14); taip pat kalbama apie „S.“ litus“, kad „S.“ perskambins (t. 2, b.l. 15-16).

2011-06-29 21.47 val., 22.36 val. užfiksuoti A. S. ir J. S. pokalbiai apie A. S. motiną, kad rytoj motina perduos pinigus, kad jei motina klaus, nieko jai neaiškinti ir pasakyti, kad pirks kompiuterį, A. S. aiškina, kaip nuvažiuoti iki motinos namų, apie save pasakoja, kad dirba siuvimo fabrike (t. 2, b.l. 16-19).

2011-06-30 16.48 val. A. S. ir J. S. pokalbis, kad A. S. nurodo, kad J. S. jau gali važiuoti, į ką J. S. atsako, kad kai atsiims mašiną iš serviso, važiuos iš karto (t. 2, b.l. 20-21).

2011-06-30 19.07 val. T. V. SMS žinutė J. S., kad nepavestų, kad pas jį viskas sutvarkyta, kad teikia paimt ir išsiųsti, kad jis pats žino, kaip būna: jei nesuspėsi, viskas pradings (t. 2, b.l. 21).

2011-06-30 19.09 val. T. V. ir J. S. pokalbis apie tai, kad į baką vietoj benzino įsipylė dyzelino, kad negali važiuoti automobiliu (t. 2, b.l. 21-23), 19.13 val. T. V. ir J. S. pokalbis, kad J. S. pasistengtų, nes asmuo jau padarė, kad netemptų laiko, nes asmuo pagalvos ką nors negero (t. 2, b.l. 23), J. S. sako, kad šiandien pinigus paims, bet išsiųsti nespės, T. V. nurodo, kad pavardę parašys SMS žinute (t. 2, b.l. 24).

2011-06-30 21.28 val. T. V. ir J. S. pokalbiai apie tai, kada J. S. galės paimti pinigus,T. V. nurodymai, kad J. S. rytoj turi išsiųsti, kad jam parašys pavardę, kad bus lygiai 500, kad S. paskambins ir kelią pasakys (t. 2, b.l. 26-27).

2011-06-30 22.27 A. S. duoda nurodymus, kaip važiuoti J. S. (t. 2, b.l. 29-30), kad motina išeina, kad motina laukia (t. 2, b.l. 31-30), J. S. pasakymas, kad viskas normaliai (t. 2, b.l. 32).

2011-06-30 22.34 val. 23.23 val. T. V. ir J. S. pokalbiai, kad sužinos pavardę ir išsiųs, kad ateis iš kito miesto, kad ateis 1000 Lt ir siuntinys, kad J. S. jį paims iš draugo ir išsiųs kartu su pinigais (t. 2, b.l. 32-34), pokalbis apie J. S. pavardę (t. 2, b.l. 39).

2011-06-30 23.41val. T. V. SMS žinutė J. S. „V. S.. ( Šauliai)“ (t. 2, b.l. 40).

2011-07-01 T. V. ir J. S. pokalbiai apie tai, kad T. V. kalbės šifruotai, kad padarys viską viename ir pan. (t. 2, b.l. 41-47).

2011-07-02 16.10 val. 17.18 val. T. V. ir J. S. pokalbiai apie tai, kad S. važiuoja į stotį pinigų, T. V. nurodymai, dėl siuntinio pakavimo (t. 2, b.l. 49-52).

2011-07-02 19.24 val., 21.33 val. T. V. ir J. S. pokalbiai apie tai, kad J. S. važiuos paimti, kad gavo siuntą, kad viskas gerai: viskas yra, pinigai yra (t. 2, b.l. 52-54).

2011-07-02 T. V. ir J. S. pokalbiai apie tai, kad reikia užvynioti, kad nebūtų kvapo, kad reikia kraštutiniu atveju paimti nors 10 (t. 2, b.l. 55-61), kad jo (T. V.) šitą nesąmonę paslėpė gatvėje, kad niekas nesuras, baiminasi, ar nieko neatitiks medžiagai, ar neištirps, kad paims, parūkys (t. 2, b.l. 61-64).

2011-07-03 14.38 val. T. V. ir J. S. pokalbiai apie tai, kad M. S. atvažiuos jį paimti, kad jau jam prisiskambino, susitarė važiuoti ir pasistengti „viską padaryti“ (t. 2, b.l. 64-66).

2011-07-03 16.42 val. T. V. ir J. S. pokalbiai, kuomet T. V. sako, kad iš naujos kortelės ir naujo telefono parašys pavardę, kam siųsti (t. 2, b.l. 67).

2011-07-03 T. V. ir J. S. pokalbiai apie tai, kad J. S. važiuoja į Antakalnį, kad J. S. nusipirko už tą pačią kainą, kaip sakė T. V., kad beveik viskas paruošta, J. S. prašo greičiau atsiųsti pavardę, kad ruošiasi siųsti siuntinį, V. V. klausia siuntinį išsiuntusio asmens pavardės, J. S. prašo T. V. leidimo parūkyti „šito“ truputį (t. 2, b.l. 68-74).

2011-07-03 21.12 val. T. V. ir J. S. pokalbiai, kad J. S. sėdi stotyje, kad jį atvažiavęs paėmė M. (M. S.), kad negali išsiųsti, nes paštas uždarytas. T. V. piktinasi, kad „jį pakišo“, po ko J. S. siūlo užvežti į Marijampolę, o T. V. atsako, kad nereikia nieko vežti. (t. 2, b.l. 79-80).

2011-07-03 T. V. ir M. S. pokalbis apie tai, kad T. V. juo, M., pasitiki, prašoma M. S. pagalbos, kad jis rytoj padarytų, į ką M. S. atsako, kad viską padarys, kad jis turi T. V. žinutę, kad žinutės neištrins, kad jeigu ką ir popieriuje parašys, susitaria susiskambinti rytoj (t. 2, b.l. 80-82).

Kaltinamasis L. G. savo kaltės dėl inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino ir parodė, kad pažinojo nuteistuosius T. V. ir A. S., tačiau kategoriškai neigė ką nors žinantis apie jo vardu į Marijampolės autobusų stotį išsiųstą siuntinį. Sąsajas su šiuo kaltinamuoju nuosekliai neigė ir kaltinamieji T. V. bei J. S., kurie nurodė, kad žinutę su L. G. pavarde išsiuntė ne T. V., net kitas asmuo, kurio pavardės nurodyti negalėjo. Aplinkybes, kad siuntinį su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis kaltinamieji J. S. ir M. S. išsiuntė būtent L. G. vardu patvirtina telefoninių pokalbių išklotinėse užfiksuoti duomenys. Iš 2011-06-30 19.13 val. telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad J. S. praneša T. V., kad šiandien išsiųsti siuntinio jau nespės, į ką T. V. atsako, kad rytoj išsiųstų ir, kad suras pavardę ir parašys žinutę vėliau (T.3, b. l. 24), vėliau paskambinęs T. V. nurodo, kad rytoj J. S. turi būtinai išsiųsti ir kad parašys pavardę. 2011-07-03 T. V. nurodo J. S., kad iš naujos kortelės, naujo telefono, parašys vardą kur išsiųsti (T. 3, b. l. 67). Tos pačios dienos 17.49 pokalbio eigoje dar kartą pakartoja, kad iš naujos kortelės ir naujo telefono prašys vardą, pavardę ir miestą kuri išsiųsti, toliau nurodo, kad tik pasakė, kad iš kitos kortelės, tačiau ten bus jo atsiųsta, kurią išsiųs kai jis (J. S.) viską paruoš, o J. S. sako, kad jaus viską paruošė ir kad išsiųstų dabar, T. V. sutinka (T. 3, b.l. 72). Tai, kad ši žinutė buvo išsiųsta patvirtina daiktų, paimtų M. S. asmens kratos metu apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog mobilaus ryšio telefone „Nokia 6030“ su SIM kortele, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-07-03 17:59:51 nuo siuntėjo Nr. +(duomenys neskelbtini) gautas pranešimas, kurio turinys: „L. G.. MARiJAMPOLE“ (T. 1, b. l. 61- 65), taip pat daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad siuntos kvite Nr. 955367 ir čekyje Nr. 138015/27 nurodyta, kad siuntos gavėjas yra L. G., paskirties punktas Marijampolės AS, klientas – B., kvito suma 9 Lt (T. 1, b. l. 131-133). Šie įrodymai paneigia minėtus kaltinamųjų T. V. ir J. S. parodymus dėl žinutės išsiuntimo aplinkybių ir neginčytinai patvirtina, kad būtent T. V. išsiuntė žinutę J. S. su kaltinamojo L. G., kaip siuntos gavėjo, pavarde.