- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-26
- Bylos Nr.
- 1-103-344/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28379-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Gailienė
- Nukentėjusysis
- M. M.
- Kaltinamasis
- E. M., K. S.
- Advokatai
- Irmantas Motužis, Valdas Kairys, Mindaugas Jonaitis
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Jūratei Arošienei,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Laimai Kiržgalvienei ir Jonui Barauskiui,
E. M., gim.(duomenys neskelbtini). Telšių r., a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, teistas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį ir 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 1 dalyje;
K. S., gim. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuntų skirstytoju, (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamų veikų aplinkybės
M. M. 2022 m. liepos 20 d., apie 15 val., veikdamas kartu su K. S., būdamas adresu(duomenys neskelbtini), kartu sudarydami bauginančią, keliančią nerimą nesaugumo situaciją, sugriebęs M. M. už rūbų, nuvedė nukentėjusįjį M. M. prie jam priklausančio automobilio ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip palauždami nukentėjusiojo galimybę priešintis, liepė sėstis į automobilį, tokiu būdu baugindami nukentėjusįjį, prieš jo valią automobiliu nuvežė nukentėjusįjį M. M. prie buvusio(duomenys neskelbtini), adresu(duomenys neskelbtini), taip neteisėtai atimdamas M. M. laisvę, po ko, toliau savo dalyvaudamas įvykio vietoje ir demonstruodamas akivaizdžią jėgų persvarą, taip sudarant bauginančią, keliančią nerimą ir nesaugumo situaciją, iš automobilio bagažinės išsitraukė peilį, padėjo ant sėdynės pasakydamas: ,,Maukis kelnes, tuoj nupjausime tau ,,pimpalą", tuo sudarydamas nukentėjusiajam pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
K. S. 2022 m. liepos 20 d., apie 15 val., veikdamas kartu su E. M., būdamas prie pastato adresu(duomenys neskelbtini), kartu sudarydami bauginančią, keliančią nerimą nesaugumo situaciją, sugriebęs M. M. už rūbų, nuvedė nukentėjusįjį M. M. prie automobilio ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip palauždami nukentėjusiojo galimybę priešintis, liepė sėstis į automobilį, tokiu būdu bauginant nukentėjusįjį, prieš jo valią automobiliu nuvežė nukentėjusįjį M. M. prie buvusio(duomenys neskelbtini), adresu(duomenys neskelbtini), taip neteisėtai atimdamas M. M. laisvę, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam M. M. į veidą, taip nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą.
II. Įrodymai ir jų vertinimas
Apklaustas kaip kaltinamasis teisiamajame posėdyje, E. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad tą dieną iš draugės E. gavo žinutę, kad kažkoks vaikinas jai trenkė per užpakalį. Jai paskambino, mergina buvo nusiverkusi, pasakė, kad kartu buvusi draugė atpažino E. M.. Iš E. sužinojo, kad trenkė ne jis, o M.. Kitą dieną jis susitiko su K. S. prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos stadiono aikštelės, telefonu pasikvietė, kad ateitų M. su E.. Atėjęs E. M., jų prašymu, parodė, kur gyvena M.. Visi nuvyko prie (duomenys neskelbtini). Jų prašymu E. M. pakvietė M.. Atėjus M., kiek panaudodamas jėgą – stipriai patapšnodamas per petį, visi nuėjo iki mašinos ir nuvažiavo prie senojo stadiono. Ar M. savo noru ėjo su jais, nepamena. Išlipę paklausė, kodėl taip darė. M. neigė taip daręs, sakė, jog taip padarė M., o M. – kad M.. Paklausė, ar atsiprašė už tai, M. pasakė, kad atsiprašė. Nuėjęs iš mašinos pasiimti cigarečių, išgirdo aiktelėjimą, suprato, kad K. trenkė M.. Kai atsisuko, nei M., nei K. nebebuvo. K. grįžus, jis, K. ir E. M. parvyko prie(duomenys neskelbtini), juos paleido ir išvažiavo namų. Dėl grasinimo peilių prisipažįsta, galėjo taip pasakyti grasindamas. Bandėm abu su K. už savo elgesį atsiprašyti, buvome susitikę prie futbolo aikštelės vakare, nebepamenu kokią valandą, buvo M. su E. M.. Po kurio laiko su K. važinėjosi po miestą, pamatė M. spardant kamuolį, nuėjo ir atsiprašė už tai, kad negerai pasielgė. Tada M. pasakė, kad nuo jo niekas nepriklauso, kad jo mama parašė pareiškimą į policiją ir reikia kalbėtis su ja. Atėjusi M. mama pasakė, kad viską supranta, priima jų atsiprašymą ir kad per apklausą pasakys tyrėjai, jog jie atsiprašė ir ji pretenzijų nebeturi. Susitarimo skriausti M. nebuvo, viskas įvyko ekspromtu. Neneigia, kad galėjo taip būti, kaip nurodyta kaltinime, sako tai ką pamena, ar už rūbų tempė M. M. nepamena, nes praėjo daug laiko. Savo elgesį vertina labai blogai. Susitarė dėl žalos atlyginimo, atsiprašė M. M. ir jo mamos. Jie atsiprašymą priėmė, todėl prašė bylą nutraukti.
Apklaustas kaip kaltinamasis teisiamajame posėdyje, K. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, kad tą dieną susitiko su E. M. ir M. M. prie(duomenys neskelbtini). Kiek pamena, E. galėjo timptelėti M. prie mašinos šiek tiek, bet nestipriai, tempimo į mašiną nebuvo. Tuo momentu M. galėjo išsigąsti, jis nuėjo atsisėsti į mašiną, tačiau niekas jo į mašiną negrūdo, yra užfiksuota kamerų, jog jis pats įsėdo į mašiną. Nuvažiavus prie senojo stadiono, ten prasidėjo dialogas, kurio nelabai atsimena. M. M. jautėsi šiek tiek atsipalaidavęs, jis norėjo parodyti, kad tai rimtas pokalbis ir kad nėra ko lįsti ir priekabiauti prie panelių, todėl jam iš rankos vožtelėjo į veido sritį. Peilio ir grasinimų nematė, negirdėjo, vaikščiojo aplinkui ir rūkė. Su E. M. po miestą važinėjasi kartu dažnai, tačiau tik eigoje sužinojo, kodėl reikia susitikti su M.. Su M. ir jo mama susitaikė, jų atsiprašė, susitarė dėl žalos atlyginimo. Visos susitartos sumos iš karto atlyginti negali, nes dirba ne pilnu etatu, mokosi(duomenys neskelbtini). Gailisi dėl visko ir jaučiasi blogai padaręs. Prašė bylą nutraukti, nes nukentėjusysis ir jo įstatyminė atstovė jam atleido, jie susitaikė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų E. M. ir K. S. prisipažinimo, jų kaltę įrodo nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai.
Nukentėjusysis M. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jo pažįstamas E. M. per programėlę „Messenger“ pakvietė jį ateiti pasikalbėti. Išėjęs į lauką, pamatė E. M. ir dar du vaikinus, vienas kurių buvo E. M.. Visi stovėjo prie durų, pro kurias jis išėjo. E. M. suėmė jį už drabužių ties kairiu petimi, pasakė eiti į mašiną ir nusivedė prie tamsiai žalios spalvos „Volvo“ markės automobilio. Prie automobilio jį paleido ir pasakė sėstis į automobilį. Jis atsidarė dureles ir atsisėdo į automobilio galą. Kartu su juo, E. M. ir E. M. ėjo jam nepažįstamas vaikinas, kiek jam žinoma, jis mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Automobilį vairavo E. M., kuris dideliu greičiu važiavo į mišką, esantį prie(duomenys neskelbtini). Jis buvo labai išsigandęs, nežinojo kas jam bus, nes pasakė, kad važiuoja išsiaiškinti. Nuvažiavus į mišką esantį prie senojo stadiono, E. M. pasakė, kad visi išliptų. Išlipus, E. M. atsidarė bagažinę ir iš jos išsiėmė peilį, kuris atrodė kaip virtuvinis, mediniu kotu, ašmenys buvo maždaug sprindžio ilgio. Peilį pasidėjo automobilyje ir pasakė jam pasiaiškinti. Kaip suprato, turėjo pasiaiškinti dėl to, kad vaikštinėdamas Telšių mieste kartu su E. M., pamatė ateinančią merginą. E. M. pasakė, kad ji yra neva jo mergina ir liepė trenkti jai per užpakalį. Lieptas E. M., jis trenkė mergaitei per užpakalį, tačiau nestipriai, nenorėdamas sukelti skausmo. Po to jis atsiprašė minėtos mergaitės, nes suprato, kad ji ne E. M. mergina, pastarasis jį apgavo. Minėta mergaitė jam atleido. Išlipus iš automobilio, E. M. jam liepė nusiauti batus ir nusimauti kelnes, tačiau jis tai nesutiko padaryti. E. M. jam pasakė, kad jam „nupjaus tą daiktą“, jis pasakė, kad nenusiaus batų ir nenusimaus kelnių. Buvo labai išsigandęs, drebėjo kojos, atrodė, kad grasinimai yra realūs, jei būtų nusimovęs kelnes, jam E. M. tikrai būtų nupjovęs „tą daiktą“. E. M. liepė vaikinui šviesiais plaukais trenkti jam į veidą. Vaikinas šviesiais plaukais vieną kartą rankos kumščiu trenkė jam į veido kairę pusę ir sukėlė jam fizinį skausmą. Iškart po to burnoje jautė kraujo skonį. Trenkdamas jam tas vaikinas ranka užkliuvo už auksinės grandinėlės, ją nutraukė, ji nukrito ant žemės. Po smūgio jis pabėgo, o vaikinas šviesiais plaukais jį vijosi, tačiau nepavijo. Visa tai matė E. M., tačiau nieko nedarė, tik stebėjo. Pabėgęs, jis nuėjo į parduotuvę „ČIA Market“, esančią šalia Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Joje sutiko E. M., kuris liepė eiti pas jį į automobilį, tačiau jis tai padaryti atsisakė. Miške nebuvo jokių pašalinių asmenų, tik jis, E. M., E. M. ir vaikinas šviesiais plaukais. Apie įvykį jis papasakojo savo mamai V. M. ir policijos pareigūnams. Po įvykio per programėlę „Messenger“ E. M. jam rašė, kad „duos jam į zūbus“, „įsisodins jį į bagažinę, nuveš į mišką ir ten galės gyventi“, tačiau jis minėtų susirašinėjimų neturi, kadangi E. M. žinutes yra ištrynęs. Po minėto įvykio jis ėjo pas psichologus dėl baimės, kurią jam sukėlė E. M., E. M. ir vaikinas šviesiais plaukais (1 t., b. l. 51-55).
Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą V. M. parodė, jog 2022 m. liepos 20 d., apie 17.00 val., sūnus M. M. papasakojo, kad tą pačią dieną, apie 15.00 val., du nepažįstami vyriškiai, apie 20 metų amžiaus, paėmę už marškinėlių nusitempė jį į šalia buvusį automobilį, nusivežė į mišką, esantį netoli geležinkelio bėgių, išlaipinę iš automobilio liepė nusimauti kelnes, batus, vienas iš minėtų vyriškių trenkė iš rankos kumščio sūnui į kairįjį skruostą. Vienas vyriškis iš automobilio pasiėmė peilį ir pasakė sūnui ,,tuoj nupjaus tau pimpalą“. Sūnus labai išsigando, pradėjo bėgti, minėti vyriškiai jį gynėsi, tačiau nepagavo. Sūnus sakė, kad suduotas smūgis jam sukėlė fizinį skausmą, teigė, kad grasinimai peiliu jam atrodė realūs, tai jam sukėlė baimę (1 t., b. l. 12-16). Papildomos apklausos metu ji parodė, kad 2022 m. liepos 20 d., apie 15.30 val., jai paskambino (duomenys neskelbtini) namų darbuotoja V., kuri pasakė, kad į namus grįžo sumuštas bei išsigandęs jos sūnus M. M.. Apie 17 val. ji grįžo į namus ir rado sumuštą sūnų. Ant jo kairės pusės skruosto matė patinimą, paraudimą. M. pasakė, kad sunku sukąsti žandikaulį. Sūnus papasakojo, kad tą pačią dieną, apie 15 val., jam paskambino draugas E. ir pakvietė išeiti į lauką. Lauke, netoli laiptų, prie išėjimo jį pasitiko du nepažįstami apie 20 metų amžiaus vyriškiai, kurie paėmę už marškinėlių, nusitempė jį į šalia buvusį automobilį ir nusivežė į mišką, esantį netoli geležinkelio bėgių. Išlaipinę iš automobilio, liepė nusimauti kelnes, batus, vienas iš minėtų vyriškių trenkė iš rankos kumščio sūnui į kairįjį skruostą. Vienas vyriškis iš automobilio pasiėmė peilį ir pasakė sūnui, kad „tuoj nupjaus tau pimpalą“. Po minėtų žodžių sūnus labai išsigando, pradėjo bėgti, minėti vyriškiai jį ginėsi, tačiau nepagavo. Sūnus sakė, kad smūgio sudavimas jam sukėlė fizinį skausmą, teigė, kad grasinimai peiliu jam atrodė realūs, tai jam sukėlė baimę. M. šiuo metu bendrauja su psichologais, nes minėtas įvykis jam sukėlę didžiulę baimę. Sūnus pasakojo, kad 2022 liepos pabaigoje kartu su draugu E. ėjo Birutės gatve pro Telšių miesto stadioną. E. M. pasakė, kad eina jo panelė ir pasiūlė pliaukštelėti jai per užpakalį. Jis ranka pliaukštelėjo merginai per užpakalį ir nuėjo tolyn. Sūnus sakė, kad minėti nepažįstami vyriškiai jam galimai keršijo už tai, kad jis ranka pliaukštelėjo tai merginai per užpakalį. (1 t., b. l. 31-34). Po sumušimo į gydymo įstaigą sūnus nesikreipė. Po įvykio pastebėjo, kad sūnus tapo labai nervingas, baugštus, visko bijojo, net bijojo vienas nueiti į parduotuvę, visur jį lydėdavo. Toks tapo po įvykio. Sūnus sakė, kad labiausiai išsigando, kai išsitraukė peilį. Dėl to įvykio ji pradėjo sūnų vesti į Telšių krizių centrą, pas psichologą. Be to, po įvykio kažkas iš įtariamųjų paskambino M. ir paprašė išeiti į lauką. M. bijojo, todėl paprašė, kad kartu eitų ir ji. Su sūnumi ji išėjo į lauką, prie stadiono. Ten stovėjo trys jaunuoliai, vienas M. draugas, kuris gyvena(duomenys neskelbtini) namuose ir dar du jaunuoliai, kurių nepažįsta. Jaunuoliai pradėjo atsiprašinėti, sakė, kad nenorėjo, kad M. taip išsigąstų (1 t., b. l. 37-40).
Liudytojas E. M. parodė, kad su M. M. susitiko prie(duomenys neskelbtini). Kartu dar buvo du vaikinai, kurių jis nepažįsta, automobiliu niekur nevažiavo, kartu su jais nebuvo (1 t., b. l. 82-85).
Liudytoja E. G. parodė, jog 2022 m. liepos mėn. viduryje, tikslios dienos nepamena, su drauge vaikščiojo po Telšių miestą. Einant pro „Džiugo“ gimnaziją, už jų ėjo du vaikinai, kurių vienas trenkė jai per sėdmenis. Ji išsigando, o jie nuėjo juokdamiesi. Apie šį įvykį telefonu papasakojo savo vaikinui E. M., kuris pasakė, kad pasikalbės su vaikinu. E. jai nepasakojo, ar nustatė tą asmenį, kuris jai trenkė ir ar su juo pasikalbėjo. Ar buvo susitikęs su M. M., ji nežino (1 tomas, b. l. 88-91).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini) g., prie buvusio(duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje matomas pievoje suvažinėtas kelias, kuris apaugęs aukšta žole, iš abiejų pusių auga krūmai (1 tomas, b. l. 17-21).
Telšių krizių cento pažymoje nurodoma, kad teikė pagalbą M. M. ir jo mamai V. M.. Vaikinas pasakojo apie įvykį, buvo labai išsigandęs. (b. l., 1 tomas)
Savanoriško dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) direktorius pateikė vaizdo įrašus iš vaizdo stebėjimo kamerų, esančių adresu(duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 92-94).
Įrašų apžiūros protokole užfiksuoti vaizdo įrašai iš vaizdo stebėjimo kamerų, esančių adresu(duomenys neskelbtini). Vaizdo įraše matomi laiptai vedantys į įėjimą į pastato vidų, matoma automobilių stovėjimo aikštelė, joje stovi automobiliai. Toliau matomas „Volvo“ markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis stovi priekiu į įvažiavimą į automobilių stovėjimo aikštelę. Į vaizdo stebėjimo kameros matymo lauką nuo įvažiavimo į stovėjimo aikštelę įeina 4 asmenys. Asmuo Nr. 1 avi tamsios spalvos batus, vilki džinsinius šortus bei juodos spalvos megztinį su baltomis linijomis ant rankovių. Asmuo Nr. 2 avi juodos spalvos šlepetes su baltomis kojinėmis, vilki pilkos spalvos kelnes, taip pat vilki juodos spalvos megztinį su ant nugaros esančiu raudonos spalvos užrašu, asmuo Nr. 3 avi juodos spalvos batus su baltu padu, vilki mėlynos spalvos kelnes, margus marškinėlius trumpomis rankovėmis. Asmuo Nr. 4 avi juodos spalvos batus su baltu padu, vilki juodos spalvos kelnes, mėlynos spalvos su juodais elementais marškinėlius trumpomis rankovėmis. Asmuo Nr. 4 nueina prie automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių, jas pradaro ir įsėda į vidų, tuo tarpu asmuo Nr. 1 atidaro minėto automobilio galines dešinės pusės dureles, asmuo Nr. 2 atidaro priekines dešinės pusės dureles, įlipa į automobilio vidų pro galines dešinės pusės dureles, asmuo Nr. 1 įlipa į automobilio vidų pro priekines dešinės pusės dureles. Tuo metu asmuo Nr. 3 stovi prie automobilio galo. 14.32.45 val. asmuo Nr. 3 įlipa į automobilio vidų pro galines dešinės pusės dureles. 14.33 val. automobilis išvažiuoja iš automobilių stovėjimo aikštelės ir tuo pačiu iš vaizdo stebėjimo kameros matymo lauko. 14.51.45 val. į vaizdo stebėjimo kameros lauką nuo įvažiavimo į aikštelę įvažiuoja automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustoja prie pastato laiptų. 14.51.55 val. iš automobilio priekinės dešinės pusės išlipa asmuo Nr. 1, kuris nueina prie aikštelėje esančio sidabrinės spalvos „Ford“ markės automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Asmuo Nr. 1 įsėda į minėto automobilio vairuotojo vietą. 14.52.07 val. iš automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinės kairės pusės išlipa asmuo Nr. 2 ir nueina link įvažiavimo į automobilio stovėjimo aikštelę, išsitraukia mobiliojo ryšio telefoną ir išeina iš vaizdo stebėjimo kameros matymo lauko. Tuo tarpu abu automobiliai pradeda važiuoti – „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiuoja į priešingą pusę nei yra įvažiavimas į stovėjimo aikštelę, o automobilis“ Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuoja iš aikštelės pro esantį išvažiavimą. 14.56.06 val. į vaizdo stebėjimo kameros matymo lauką nuo tos pusės, kur išvažiavo „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis, į vaizdo stebėjimo kameros matymo lauką įeina asmuo Nr. 3, kuris eidamas prisideda mobiliojo ryšio telefoną prie ausies. 14.56.20 val. asmuo Nr. 3 praeina pro vaizdo stebėjimo kamerą iš išeina iš matymo lauko pro įvažiavimą į automobilių aikštelę (1 tomas, b. l. 95-98).
Kaltinamųjų E. M. ir K. S. akistatos protokole užfiksuota, jog E. M. ir K. S. papasakojo įvykio aplinkybes, E. M. patvirtino, jog girdėjo aiktelėjimą, tačiau įvykio aplinkybių abu teigė nepamenantys (1 t., b. l. 156-159).
Kaltinamajam E. M. 2022 m. rugpjūčio 24 d. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, b. l. 174-177).
Kaltinamajam K. S. 2022 m. spalio 10 d. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 tomas, b. l. 35-35).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
BK 145 straipsnio 1dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
BK 146 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo E. M. ir kaltinamojo K. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą 146 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai, nes jie abu, kartu sudarydami bauginančią, keliančią nerimą nesaugumo situaciją, E. M. sugriebus M. M. už rūbų, nuvedus nukentėjusįjį prie jam priklausančio automobilio, taip dviese palauždami nukentėjusiojo galimybę priešintis, liepė sėstis į automobilį, tokiu būdu baugindami nukentėjusįjį, prieš jo valią automobiliu nuvežė nukentėjusįjį prie buvusio (duomenys neskelbtini), adresu(duomenys neskelbtini) g., taip neteisėtai atimdami nukentėjusiajam laisvę.
Išnagrinėjus bylos aplinkybes, išanalizavus įrodymų visetą, teismas sprendžia, kad grasinimas nužudyti buvo realus, taip jį suprato ir pats nukentėjusysis, kuris dviejų vaikinų atvežtas į nuošalią miesto vietą, neabejotinai patyrė didelį stresą ir išsigando, todėl kaltinamojo E. M. veika, numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje, taip pat įrodyta visiškai jo paties parodymais, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir rašytiniais įrodymais, esančiais byloje, kurie teismui nekelia abejonių ir leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo veiksmai – peilio rodymas, liepimas nusimauti kelnes ir grasinimas nupjauti lytinį organą, prieš tai per prievartą jį išvežus automobiliu, neįgaliam nukentėjusiajam M. M. sukėlė baimę, nerimą ir nesaugumo jausmą. Vertinti, kad kaltinamojo žodžiai, peilio rodymas buvo tik siekis pagąsdinti nukentėjusįjį, nieko bendra neturintys su realiu asmens įbauginimu, nėra pagrindo, nes nukentėjusysis turėjo realų pagrindą išsigąsti ir manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimai buvo efektyvūs ir paveikė nukentėjusiojo psichinę būseną, nukentėjusysis grasinimus suvokė kaip realų pavojų, akivaizdu, patyrė psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą, stresą, kas patvirtina grasinimo realumą.
Kaltinamojo K. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, taip pat teismui nekelia abejonių, nes jis pats neneigė sudavęs nukentėjusiajam smūgį, smūgio sudavimo faktą patvirtina ir su juo buvusio E. M. parodymai, kuriuose jis nurodė, girdėjęs šūktelėjimą „ai“, t. y. nukentėjusiojo išleistą garsą po suduoto smūgio, bei paties nukentėjusiojo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu.
Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas visiškas prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo K. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas visiškas prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji atsiprašė nukentėjusiojo, nukentėjusysis M. M. sutiko taikytis, tam neprieštaravo ir jo mama V. M.. Kaltinamieji pateikė susitaikymą įrodančius dokumentus – kaltinamasis E. M. pateikė Susitarimą dėl susitaikymo, o kaltinamasis K. S. pateikė Taikos sutartį. Šiuose dokumentuose kaltinamieji ir nukentėjusysis, t. y. jį atstovaujanti V. M., nurodė, kad susitaikė ir susitarė dėl žalos atlyginimo dydžio ir termino, prašė bylą nutraukti (2 tomas, b. l. 152, 153).
Prokurorė neprieštaravo, kad byla būtų nutraukta kaltinamiesiems ir nukentėjusiajam susitaikius.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tai, kad kaltinamieji veikų padarymo metu buvo neteisti, padarę nusikalstamas veikas prisipažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė ir susitarė dėl žalos atlyginimo, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tikėti, kad ateityje kaltinamieji nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nukentėjusiojo, atstovaujamo įstatyminės atstovės V. M., ir kaltinamųjų prašymai tenkintini ir kaltinamieji E. M. ir K. S. atleistini nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 146 straipsnio 1 dalyje, padarymą, kaltinamasis E. M. – už nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, o K. S. – už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, patvirtintini susitarimai dėl žalos atlyginimo ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, koreguoti kaltinamųjų smurtinį elgesį bei juos auklėti, kaltinamiesiems sutinkant, tikslinga taikyti BK 70 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, skiriant 30 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos jie įpareigotini atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 70 straipsnis).
III. Kiti klausimai
Daiktas, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R plokštelė su vaizdo įrašais, esanti voke, prisegtame prie bylos 2 tomo galinio viršelio, paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kaltinamiesiems ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. gegužės 26 d. teismui pateikė pažymą Nr. APD-2023-09296 dėl 361,60 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl gynėjo dalyvavimo pirmos instancijos teisme, priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad E. M. nedirba, nors yra darbingas, duomenų, apie sunkią kaltinamojo materialinę padėtį ar išlaikytinus asmenis, byloje nėra, teismas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo E. M. Valstybės naudai priteistina 361,60 Eur advokato paslaugoms pirmos instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. vasario 8 d. nutartimi nepilnamečiui nukentėjusiajam M. M. atstovauti paskirtas įgaliotas atstovas – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas V. K.. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą (patikslintą) Nr. APD-2023-09386, kurioje nurodyta, kad už M. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota advokatui mokėtina suma – 758,39 Eur, kuri priteistina lygiomis dalimis iš kaltinamųjų E. M. ir K. S..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–305, 306, 307, 313 straipsniais,
nusprendžia:
E. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu E. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 30 val. nemokamus darbus sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos įpareigotina atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis.
K. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 146 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu K. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 30 val. nemokamus darbus sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos įpareigotina atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis.
Patvirtinti kaltinamojo E. M. ir nukentėjusiojo M. M., atstovaujamo įstatyminės atstovės V. M., 2023 m. gegužės 25 d. susitarimą dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo, pagal kurį E. M. įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam M. M. 1000 Eur (vieno tūkstačio eurų) neturtinę žalą:
– iki 2023 m. gegužės 29 d. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų);
– iki 2023 m. liepos 29 d. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų);
minėtas sumas sumokant dalimis į V. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Patvirtinti kaltinamojo K. S. ir nukentėjusiojo M. M., atstovaujamo įstatyminės atstovės V. M. 2023 m. gegužės 29 d. susitarimą dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo, pagal kurį K. S. įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam M. M. 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinę žalą:
– iki 2023 m,. gegužės 29 d. kaltinamasis M. M. jau yra sumokėjęs 200 Eur (du šimtus eurų) žalos atlyginimo;
– iki 2023 m. birželio 30 d. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų);
– iki 2023 m. liepos 30 d. 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų);
– iki 2023 m. rugpjūčio 30 d. 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų);
– iki 2023 m. rugsėjo 30 d. 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų);
– iki 2023 m. spalio 30 d. 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų);
minėtas sumas sumokant dalimis į V. M. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Procesą dėl nukentėjusiojo M. M., atstovaujamo įstatyminės atstovės V. M., 2023 m. kovo 13 d. pareikšto 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) civilinio ieškinio nutraukti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD-R plokštelę su vaizdo įrašais, esančią voke, prisegtame prie bylos 2 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidas, patirtas teikiant Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam E. M., pripažinti proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo E. M. Valstybės naudai priteisti 361,60 Eur advokato paslaugoms pirmos instancijos teisme apmokėti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidas, patirtas teikiant Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nukentėjusiajam M. M., pripažinti proceso išlaidomis ir iš kaltinamųjų E. M. ir K. S. lygiomis dalimis priteisti 758,39 Eur.
Išaiškinti kaltinamiesiems, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas (pasirinktinai, kuriame banke), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir bylos Nr. 1-103-344/2023.
Mokėjimą patvirtinančius duomenis būtina pateikti teismui.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.