Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui I. Š. dėl išmokėtų sumų priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujančiam byloje fiziniam asmeniui procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai. CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta, jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, procesinis dokumentas laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

4. Nagrinėjamu atveju atsakovui teismo procesiniai dokumentai su pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo buvo siųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau grįžo neįteikti su pašto žyma „neatsiėmė“. Kitas žinomais atsakovo gyvenamosios vietos adresais siųsti procesiniai dokumentai taip pat grįžo neįteikti, todėl teismo procesiniai dokumentai pakartotinai atsakovui buvo išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Dokumentus pristatantis asmuo atsakovo deklaruotoje gyvenamoje vietoje paliko pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus. Esant tokiai situacijai procesiniai dokumentai atsakovui laikytini įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamoje vietoje momento (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą nepateikė. Esant ieškovės prašymui, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

5. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka tik formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

6. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. sausio 25 d. sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu, automobilio Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė apdrausta ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ (el. b. l. 41-42). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialisto 2018 m. lapkričio 18 d. pateikta pažyma apie eismo įvykį patvirtina, kad 2018 m. lapkričio 2 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonės Toyota Prius, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas I. Š. sukėlė eismo įvykį, apgadino kitą automobilį Mercedes Benz, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos (el. b. l. 4-5). Eismo įvykis įvyko dėl atsakovo kaltės. Ieškovė, remdamasi žalos dydį patvirtinančiais dokumentais (el. b. l. 3; 7-40) išmokėjo transporto priemonės Mercedes Benz, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui (el. b. l. 51) 2 871,64 Eur dydžio draudimo išmoką (el. b. l. 44-47). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ieškovei regreso tvarka būtų grąžinęs 2 871,64 Eur sumą.

7. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos. Remiantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

8. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad dėl atsakovo I. Š. kaltės automobiliui Mercedes Benz, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą nukentėjusiajam asmeniui atlygino ieškovė. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką už atsakovo padarytą žalą, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir reikalavimo neginčijo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 871,64 Eur yra pagrįstas ir tenkinamas.

9. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

10. Ieškovė į bylą pateikė žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus (CPK 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteisiamas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 65,00 Eur žyminis mokestis.

11. Byloje patirta 9,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos viršija minimalią valstybei priteistiną 3,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869) iš atsakovo I. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 871,64 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 64 ct) išmokėtos draudimo išmokos, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 65,00 Eur (šešiasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo I. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 9,38 Eur (devynis eurus 38 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti atsakovui, kad ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.