- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-18
- Bylos Nr.
- AN2-90-606/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01917-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. S.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyrius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 13 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 13 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. lapkričio 20 d. nutarimas, kuriuo A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 4 dalį 120 Eur dydžio bauda už tai, kad 2018 m. birželio 23 d. 19.17 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, esant nustatytam 70 km/h greičiui, važiavo 106 km/h greičiu. Nustatytą greitį, pritaikius paklaidą, viršijo 32 km/h.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 13 d. nutartį kaip nepagristą, pažeidžiančią jo, kaip piliečio konstitucines teisę į nekaltumo prezumpciją.
2.1. Apelianto tvirtinimu, jis važiavo ne kelio (duomenys neskelbtini), bet – (duomenys neskelbtini), nes grįžo iš (duomenys neskelbtini). Pateiktoje informacijoje teigiama, kad kelyje įrengtas momentinis greičio matuoklis 2013 metais, už šio matuoklio pastatytas 61,45 km kelio ženklas Nr. 329 „Ribotas greitis 70“ bei kelio ženklas Nr. 136 „Daug avarijų“, o jau toliau 61,65 km kelio ženklas Nr. 636 ,,Automatinė eismo kontrolė“ įrengta 2013 m. Pagal Kelių eismo taisykles, apelianto tvirtinimu, kelio ženklai turi stovėti prieš greičio matuoklį, o ne už jo. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovas R. L. pateikė informaciją, kad kelyje (duomenys neskelbtini) ,,Automatinė eismo kontrolė“ įrengta 2013 metais 61,06 km, bet kitas atstovas A. V. – kad įrengta „2010.09.01 61,45 km“. Todėl apeliantui kyla klausimas, kurio atstovo teikiama informacija yra teisinga ne tik dėl pastatymo atstumo, bet ir metų.
2.2. Apeliantas nurodo, kad ši jo administracinė bylą buvo išnagrinėta Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutarimu, kuriuo Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos 2019 m. vasario 15 d. nutarimą panaikinti ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybai. Klaipėdos apygardos teismas nustatė, kad jokio įrodymo, kaip buvo teigiama pareigūnų, kad jis važiavo per miestelį, nėra. Patys pareigūnai neginčijo fakto, kad pažeidimas buvo padarytas miestelyje, bet taip ir nepateikė, kokio miestelio ribose tai buvo padaryta. Nepateikė ir įrodymo, kad restauruojant kelią nebuvo uždengti ar atidegti kelio ženklai, nes kelias turėjo buvo pilnai suremontuotas už savaitės. Taip pat Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad greitis vasaros metu (duomenys neskelbtini) kelyje yra 130 km/h. Kokie ženklai nustatė lėtėjimo greitį, jei toks buvo, nėra pateikta, nes nuo 130 km/h negali staiga atsirasti ženklas 70 km/h. Be to, apeliantui nesuprantama, kodėl pareigūnai ir teismas vadovavosi būtent kelio atkarpa (duomenys neskelbtini) ir joje buvusiais ženklais, jei jis važiavo iš (duomenys neskelbtini), t. y. keliu (duomenys neskelbtini). Apeliantas nurodo, kad kelio ženklas 1.7. „Siaura brūkšninė linija“, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas, žymi eismo juostas sankryžoje, įvažiavimo į kelią (išvažiavimo iš kelio) vietą ir gali žymėti važiuojamosios dalies kraštą. Kaip matyti iš nuotraukos, jei ir buvo greičio fiksavimo įrengimas, tai jis buvo šalutiniame gretimame kelyje, kuris nustatinėjo galbūt išvažiavimo iš magistralės greitį. Apelianto teigimu, teismo posėdyje jis pateikė policijos pareigūnui klausimą, ar esantys kelio ženklai pastatyti ne magistralės kelyje yra galiojantys, bet teismas nustatė, kad į šį klausimą atsakyti nereikia. Teismui buvo ne kartą konstatuota, kad daugelis kelio ženklų buvo uždengti, kadangi vyko kelio rekonstrukcija, ir ši magistralė turėjo būti užbaigta už savaitės, tačiau niekas nesiteikė pateikti užklausos, kurie kelio ženklai laikinai nebegaliojo.
2.3. Apeliantas nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka, jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006). Be to, šioje byloje apeliantas pasigedo nuostatos dėl policijos pareigūno tinkamos veikos, kur Vidaus tarnybos statuto 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas R. S. mano, kad A. S. apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 13 d. nutartį be pakeitimų.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus.
8. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos rašte pateikti duomenys patvirtina, kad informaciniai kelio ženklai Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė” valstybinės reikšmės magistralinio kelio (duomenys neskelbtini) buvo įrengti jau 2010 m. rugsėjo 1 d. ir išmontuoti 2019 m. vasario 13 d. 2018 m. birželio 23 d. minėtame kelio ruože maksimalus leistinas greitis buvo 70 km/h (b. l. 26). Pažymėtina, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pateikė ir papildomus duomenis dėl 2018 m. birželio 23 d. kelio (duomenys neskelbtini) ruože nuo 60,91 iki 61,65 kilometre įrengtų kelio ženklų (b. l. 28). Akcentuotina, kad minėtame Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos rašte nurodoma, kad 2018 m. birželio 23 d. kelio (duomenys neskelbtini) ruože nuo 60,91 iki 61,65 kilometro buvo įrengti maksimalų leistiną greitį ribojantys ženklai, pažymėtina, abejomis kelio kryptimis, t. y. (duomenys neskelbtini) pirmyn ir atgal buvo įrengti maksimalų leistiną greitį – 70 km/h – ribojantys ženklai (b. l. 28). Netikėti šiais Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pateiktais oficialiais duomenimis nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad iš Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo objektyviai nustatytas 2018 m. birželio 23 d. 19.17 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) greičio viršijimo faktas, t. y. artėjant, kai leistinas greitis 70 km/h, stacionariu greičio matuokliu „MultaRadar S580, 593-072/70037“ užfiksuota, jog automobiliu „Peugeot 607, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo važiuota, pritaikius paklaidą, 102 km/h greičiu (b. l. 8). Patikros sertifikato Nr. 0670773 duomenys patvirtina, kad nusižengimo padarymo metu greičio matuoklis „MultaRadar S580, 593-072/70037“ buvo tinkamas naudoti, galiojo iki 2018 m. rugsėjo 8 d. (b. l. 10).
9. Pažymėtina, kad vien tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, dar nereiškia, kad byla buvo išnagrinėta netinkamai ir ištirti ne visi reikšmingi duomenys. Įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, skundžiamą nutartį ir apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad A. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje.
10. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ir objektyviai nepagrįstais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.