Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Viktoras Preikšas, sekretoriaujant Joanai Kar­do­kie­nei, dalyvaujant prokurorei Linai Eviltienei, vertėjai Danutei Jurčienei, kaltina­ma­jam S.M, jo gynėjui advo­katui Kazimierui Juknai, viešame teisiamajame posėdyje išna­gri­nė­jo bau­džia­mąją bylą, kurioje

S. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Ečmiadzino r., Armėnijos Respublika, be pilietybės, kurdas, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis Rusijos Federacijoje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal Baudžiamojo ko­dek­so 291 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. M. 2011 m. rugsėjo 30 d. apie 19 val., Lazdijų rajono savi­val­dy­bė­je, Kapčiamiesčio seniūnijoje, Pertako kaime, Kapčiamiesčio užkardos saugomo ruožo, valstybės sie­nos apsaugos ženklo Nr. 0044 ribose, nenustatytoje valstybės sienos kirtimui vietoje, pažeis­da­mas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 5 str. 1 d. ir 3 d. reikalavimus, neturėdamas asmens dokumento, suteikiančio teisę pereiti valstybės sieną, bei išvengdamas pa­ti­kri­ni­mo pasienio kontrolės punkte, pėsčiomis neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, tai yra padarė nusi­kals­ta­mą veiką, numatytą Bau­džiamojo ko­dekso 291 str. 1 d.

Kaltinamasis S. M. kaltu prisipažino. Parodė, kad 2011 m. rugsėjo 27 d. iš Ru­si­jos atvyko į Gardiną. Rugsėjo 30 d. mikroautobusu atvažiavo į Sapackinę, iš kur per miškus ir laukus ėjo link Lietuvos. Apie 19 val. perėjo Lietuvos Respublikos sieną. Matė valstybės sienos ženklą, užrašą Lietuvos Respublika. Apie 3 val. nakties jį sulaikė Lietuvos pasieniečiai. Su savimi turėjo leidimą gyventi Rusijoje. Ketino vykti į Olandiją pas savo draugę, kuri laukiasi jo kūdikio.

Parodymų patikrinimo vietoje metu S. M. parodė tikslią vietą, kurioje neteisėtai perėjo valstybės sieną iš Baltarusijos į Lietuvą (b. l. 5-8).

Iš R. S. ir R. P., Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, tarnybinio pranešimo (b. l. 2, 3), liudytojo A. R., Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno, ap­klau­sos protokolo (b. l. 9) matyti, kad 2011 m. spalio 1 d. apie 3 val. Lazdijų rajono savivaldybėje, Kap­­čia­miesčio seniūnijoje, Kuodžių kaime, Kapčiamiesčio užkardos saugomame ruože sulaikė as­menį, kuris prisistatė S. M., pateikė Rusijos Federacijos išduotą leidimą nuolat gyventi. Do­ku­men­tų, patvirtinančių teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje, neturėjo. Sulaikytasis pripažino, kad į Lietuvą atvyko pėsčiomis iš Baltarusijos, tikslu toliau vykti į Nyderlandus.

Iš išrašo iš duomenų bazės „LR sienos kirtimai“ (b. l. 4) matyti, kad nėra užfiksuota, jog S. M. oficialiai būtų perėjęs valstybės sieną.

Iš S. M. asmens kratos protokolo (b. l. 11) matyti, kad pas jį rastas dokumentas Rusijos Federacijos leidimas gyventi be pilietybės 80 Nr. 0255121 (b. l. 20, 21, 30), kuris nesu­tei­kia teisės teisėtai pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sieną.

Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo parodymais, kurie atitinka pareigūnų tarny­bi­nius pranešimus ir kitus bylos dokumentus. Jokių as­mens dokumentų, tinkamų teisėtam valstybės sienos perė­ji­mui, S. M. neturėjo. To­dėl teis­mas sprendžia, kad jo kaltė padarius inkri­mi­nuo­tą nusi­kals­tamą veiką yra įrodyta.

S. M. perėjo išorinę Lietuvos Respublikos valstybės sieną išvengdamas pa­sie­nio patikrinimo bei neturėdamas jokių teisėtą sienos perėjimą patvirtinančių dokumentų, todėl jo veiks­mai teisingai kvalifikuotini pagal Baudžiamojo kodekso 291 str. 1 d.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.), teistas ne­buvo (b. l. 28), administracine tvarka nebuvo baustas (b. l. 29). Teismas pripažįsta jo at­sakomybę leng­vinančia aplinkybe, kad prisi­pažino padaręs nu­sikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Bau­džia­mo­jo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). At­sa­ko­mybę sun­ki­nan­čių ap­lin­kybių nė­ra. Pragyvenimo šal­tinio S. M. neturi. Duomenų apie jo turtinę padėtį ir galimybę sumokėti baudą nėra. At­sižvelg­da­mas į šias aplin­ky­bes ir nusikaltimo padarymo aplin­ky­bes ir paskatas – siekė susitikti su savo bū­simo vaiko motina, teismas spren­džia, kad kal­ti­na­­ma­jam skirtina trumpalaikio lais­vės atė­mimo baus­mė (Baudžiamojo kodekso 49 str.), ku­rios truk­mė nu­statytina minimali (Baudžiamojo kodekso 61 str.).

S. M. buvo sulaikytas 2011 m. spalio 1 d. (b. l. 10), vėliau suimtas (b. l. 25). Skiriant trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę į bausmės laiką įs­kai­ty­ti­nas kal­ti­na­mo­jo su­lai­ky­me ir suėmime iš­būtas lai­kas (Bau­džia­mo­jo ko­dekso 66 str.).

Kaltinamasis buvo sulaikytas perėjęs per valstybės sieną, todėl iki nuos­pren­džio įsi­tei­sė­ji­mo būdamas laisvas kaltinamasis gali išvykti iš Lietuvos, pasislėpti ir vengti bausmės at­likimo. Sie­kiant nekliudomai įvykdyti nuosprendį kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina ta pati. Ka­dangi kaltinamajam skiriama trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė, kuri baigiasi anks­čiau, negu įsiteisės nuos­prendis, suė­mi­mo terminas nustatytinas iki bausmės įvykdymo laiko.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., teisėjas

nusprendė:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Res­pu­blikos baudžiamojo kodekso 291 str. 1 d., ir nuteisti jį areštu 15 (pen­kiolikai) parų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2011 m. spalio 6 d.

Pagal Baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką įskaityti S. M. su­lai­ky­me ir su­ė­mi­me išbūtą laiką 2011 m. spalio mėn. nuo 1 d. iki šios dienos – 2011 m. spalio 6 d.

Kardomąją priemonę S. M. – suėmimą – palikti tą pačią iki bausmės atli­kimo die­nos – 2011 m. spalio 15 d.

Dėl nuosprendžio per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuos­pren­džio nuorašo įteikimo dienos, gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.