Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012-04-02 nutarties A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-03-07 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK VTS Kelių policijos poskyrio viršininko V. Fedotovo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 65N-1484402-12 A. Š. buvo paskirta administracinė nuobauda – 150 litų bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 1 d., padarymą, už tai, kad ji 2012-03-07 apie 18.30 val. Kauno mieste, Europos pr. / Vinčų g. sankryžoje pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 169 p. reikalavimus, t.y. vairuodama automobilį FIAT TEMPRA įvažiavo į sankryžą ir ją pravažiavo degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui.

A. Š. skundžia Kauno rajono apylinkės teismo 2012-04-02 nutartį ir prašo ją panaikinti. Nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo savo kaltės nepripažįsta, į sankryžą įvažiavo dar degant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui, nors jis jau buvo besibaigiantis, nes sankryžą pravažiavo degant geltonam šviesoforo signalui. Teigia, kad matė aikštelėje stovintį patrulių automobilį, todėl nebūtų rizikavusi būti nubausta. Nurodo, kad sustabdęs automobilį policijos pareigūnas priėjo ir pareikalavo dokumentų, juos apžiūrėjo ir nepateikęs kaltinimų pakvietė ateiti į policijos automobilį, kuriame sėdėjo dar vienas pareigūnas. Kadangi ji nesutiko su neteisingais kaltinimais, pareigūnas principingai ėmė rašyti KET pažeidimo protokolą. Mano, kad pareigūnai elgėsi neteisėtai ir buvo suinteresuoti bausti. Kauno rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į visas aplinkybes, neišsamiai įvertino situaciją, vadovavosi tik policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kurių parodymai, jos nuomone, nėra tinkami, objektyvūs ir teisingi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo sprendimo administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 302¹¹ straipsnis). Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Apylinkės teismas 2012-04-02 nutartimi nurodo, kad, priimdamas sprendimą A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje, rėmėsi liudytojo J. Paužos parodymais, planu – schema, kurioje nurodyta automobilių išsidėstymo schema, administracinio teisės pažeidimo protokolu, nutarimu skirti administracinę nuobaudą, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenimis, kurie pripažinti tinkamais įrodymais, ir kuriais remiantis nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymas bei jo padarymu kaltinamo asmens kaltė. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas admistracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-o būrio patrulis J. Pauža, tačiau neapklaustas kitas įvykio liudytojas - Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-o būrio vyresniojo patrulis A. Piliutis, kuriam galėjo būti žinomos šioje byloje nustatytinos aplinkybės, todėl teismas neturėjo galimybės išsamiai patikrinti pažeidėjos teikiamos įvykio versijos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Taigi, apylinkės teismas, neapklausęs teisme liudytoju tiesiogiai pažeidimo padarymą mačiusio ir jame dalyvavusio asmens, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje apylinkės teismas šias normas pažeidė, todėl nutartis naikintina, o byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012-04-02 nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.