Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Pranckienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui J. A. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Anionas“ skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Anionas“ (toliau – ir pareiškėja, ir UAB Anionas“, ir Bendrovė) apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. UAB „Anionas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad UAB „Anionas“ 2015 m. rugsėjo 10 d. prašymu Nr. 6S „Dėl mokesčių grąžinimo“ kreipėsi į Klaipėdos AVMI ir, motyvuodama tuo, kad tuos pačius mokesčius yra sumokėjusi ir Lietuvai, ir Norvegijos Karalystei, prašė grąžinti permokėtus pajamų mokesčius nuo darbo užmokesčio už 2007 metus. Bendrovė mokesčių administratoriui paaiškino, kad anksčiau tokio prašymo pateikti negalėjo dėl nuo 2009 m. gruodžio 24 d. vykusio susirašinėjimo mokesčių klausimais su Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnyba, kuri tik 2015 m. birželio 11 d. pateikė duomenis apie kiekvieno UAB „Anionas“ darbuotojo 2007 metais Norvegijos Karalystėje sumokėtus mokesčius.

Atsakydama į UAB „Anionas“ 2015 m. rugsėjo 10 d. prašymą, Klaipėdos AVMI 2015 m. lapkričio 6 d. parengė raštą Nr. (18.6)D2-4856 „Dėl informacijos UAB „Anionas“ pateikimo“.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl mokesčių administratoriaus pareigos atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

UAB „Anionas“ teigimu, Klaipėdos AVMI, kaip mokesčių administratorius, neatliko teisės aktų nustatytų veiksmų ir nepriėmė administracinio sprendimo dėl Bendrovės, kaip mokesčių mokėtojo, pateikto prašymo grąžinti mokesčio permoką. Klaipėdos AVMI tvirtinimu, nebuvo pagrindo atlikti teisės aktų nustatytus veiksmus ir priimti sprendimą dėl mokesčio permokos grąžinimo ar negrąžinimo.

Pagrindines sąvokas, taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato Mokesčių administravimo įstatymas.

Mokesčių administravimo įstatymo 36 straipsnio, reglamentuojančio mokesčių mokėtojo teises, 3 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę reikalauti laiku grąžinti (įskaityti) mokesčio permokas. Šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vietos mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtas funkcijas, 10 punktu mokesčių administratoriui pavesta funkcija grąžinti (įskaityti) mokesčių mokėtojams permokas (skirtumus), neteisėtai išieškotas mokesčių, delspinigių ir baudų sumas. Mokesčių administravimo įstatymo 34 straipsnyje nurodyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam šio įstatymo suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.

Mokesčių permokos įskaitymą ir grąžinimą reglamentuojančios bendrosios nuostatos įtvirtintos Mokesčių administravimo įstatymo 87 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog prašymo grąžinti arba įskaityti mokesčio permoką pateikimo tvarką bei formas nustato centrinis mokesčių administratorius (11 dalis). Mokesčių mokėtojo (įskaitant asmenį, kuriam paskirta bauda už administracinį teisės pažeidimą) ar už jį trečiojo asmens prašymo grąžinti (įskaityti) Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamų mokesčių ir paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus, valstybės rinkliavų ir kitų įmokų, taip pat neadministruojamų, bet į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą sumokėtų mokesčių ir įmokų, permokas (skirtumus) užpildymo, pateikimo, mokesčių ir administracinių teisės pažeidimų baudų permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) be mokesčių mokėtojo prašymo ir mokesčių ir administracinių teisės pažeidimų baudų apskaitos, susijusios su mokesčio ir administracinių teisės pažeidimų baudos permokos (skirtumo) grąžinimu (įskaitymu), tvarką nustato Mokesčio ir baudos už administracinį teisės pažeidimą permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklės, patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186. Ginčo metu galiojo šių Taisyklių redakcija, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. VA-46. Pagal Taisyklių 63 punkto nuostatas, šiomis taisyklėmis privalo vadovautis mokesčių mokėtojai, Valstybinės mokesčių inspekcijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, atsakingi už mokesčių ir (arba) administracinių teisės pažeidimo baudų permokų (skirtumo) grąžinimą ir įskaitymą.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą specialiuosiuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad Klaipėdos AVMI, kaip mokesčių administratorius, gavusi UAB „Anionas“ prašymą mokesčio permokos grąžinimo klausimu, privalėjo atlikti atsakovės kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. spręsti dėl gauto mokesčių mokėtojo prašymo ir priimti dėl jo teisines pasekmes sukeliantį individualų administracinį aktą, kuriame būtų išreikšta mokestinių teisinių santykių srityje veikiančio viešojo administravimo subjekto valia.

Be to, teismas sprendžia, kad Klaipėdos AVMI pareigą spręsti dėl mokesčio mokėtojo pateikto prašymo ir priimti dėl jo teisines pasekmes sukeliantį administracinį sprendimą, nustato ir Asmenų aptarnavimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2007 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. VA-77 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2012 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. VA-75 redakcija). Šiose taisyklėse įtvirtintos nuostatos iš esmės atitinka Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 913 redakcija).

Taisyklės apibrėžia, kad prašymas – tai raštu, žodžiu, elektroniniu paštu asmens išdėstytas kreipimasis į Valstybinės mokesčių inspekcijos (t. y. į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos ir teritorines valstybines mokesčių inspekcijas), vadovybę, į valstybės tarnautoją ar darbuotoją, nesusijęs su konkretaus asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, prašant administracinės paslaugos – išduoti dokumentą ar jo kopiją (nuorašą), patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, nustatytąja tvarka pateikti turimą informaciją, priimti administracinį sprendimą – įsakymą, nurodymą ar kitos formos dokumentą, kuriame būtų išreiškiama Valstybinės mokesčių inspekcijos valia, atlikti kitus administracinius veiksmus (išskyrus prašymus pateikti informaciją apie save), išdėstant asmens norą, pageidavimą, nuostatą tam tikru klausimu; pranešant apie Valstybinės mokesčių inspekcijos veiklos privalumus ar trūkumus, valstybės tarnautojų ar darbuotojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, kurie susiję su valstybės ar daugelio žmonių, o ne konkretaus asmens, interesų ir teisių pažeidimu; pateikiant pasiūlymus ką nors pagerinti viešojo administravimo srityje, atkreipiant dėmesį į tam tikrą padėtį ir siūlant ką nors patobulinti, pakeisti, nuveikti ar susilaikyti nuo veiklos.

Teismas vertina, kad toks prašymo apibrėžimas reiškia, jog asmuo į mokesčių administratorių gali kreiptis, teikdama įvairaus pobūdžio kreipimusis. Taisyklės nurodo, kad atsakymas – tai atsižvelgiant į prašymo (pranešimo, skundo) turinį, žodžiu, raštu ar elektroniniu būdu asmeniui suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta Valstybinės mokesčių inspekcijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. Pagal Taisyklių 37 punktą, atsakymai dėl išnagrinėtų asmenų prašymų priimti individualų administracinį aktą, išduoti dokumentą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, ar atlikti kitus administracinius veiksmus turi būti įforminami įsakymais, nurodymais, raštais ar kitokiais dokumentais, atitinkančiais prašymo esmę. Taisyklių 4 punkte apibrėžta, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos valia išreiškiama administraciniame sprendime – administraciniame akte ar nustatyta tvarka priimtame kitame nustatytos formos dokumente. Be to, Taisyklėse yra įtvirtintos nuostatos, nustatančios formalius reikalavimus Valstybinėje mokesčių inspekcijoje nagrinėjamiems asmenų rašytiniams prašymams (pranešimams, skundams). Pagal šiuos reikalavimus, šie kreipimaisi turi būti tvarkingai ir įskaitomai parašyti valstybine kalba (išskyrus šių taisyklių 20 punkte nurodytus atvejus), pasirašyti, juose turi būti nurodyti asmens vardas, pavardė ir tikslūs adresai, kuriais jis pageidautų gauti atsakymą (jeigu kreipiasi fizinis asmuo), arba pavadinimas, kodas, buveinės adresas (jeigu kreipiasi juridinis asmuo), kai asmuo turi - telefono numeris (19 punktas). Be to, Taisyklės nustato, kad asmeniui grąžinami neįskaitomi, nesuprantamai išdėstyti prašymai (skundai), nurodžius grąžinimo priežastis (35 punktas); nenagrinėjami ir atsakymas nesiunčiamas, rašytiniai asmenų prašymai ir (ar) skundai, kuriuose nėra nurodyta vardas ir pavardė, nenurodytas adresas arba asmens nepasirašyti, išskyrus atvejus, kai vadovybė nusprendžia kitaip (36 punktas); nenagrinėjami pakartotiniai prašymai (skundai), jeigu juose nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ir nėra įtikinamų argumentų, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos atsakymas dėl ankstesnio prašymo ar skundo išnagrinėjimo yra neteisingas (12 punktas).

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, daroma išvada, kad tai, kokį atsakymą privalės parengti mokesčių administravimo srityje veikiantis viešojo administravimo subjektas, nulemia kreipimosi pateikimo terminas, kreipimosi pobūdis ir jo atitiktis teisės aktų nustatytiems turinio, formos ir kitiems reikalavimams.

Minėta, kad UAB „Anionas“ į Klaipėdos AVMI kreipėsi 2015 m. rugsėjo 10 d. prašymu Nr. 6S „Dėl mokesčių grąžinimo“. Išanalizavus šio dokumento turinį, daroma išvada, kad jame pareiškėja suformulavo konkretų ir aiškiai apibrėžtą prašymą grąžinti Bendrovės permokėtus pajamų mokesčius nuo darbo užmokesčio už 2007 metus. Teismas tokio turinio UAB „Anionas“ kreipimąsi vertina kaip teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai adresuotą prašymą pareikšti mokesčių administratoriaus valią dėl Mokesčių administravimo įstatyme 87 straipsnyje numatyto mokesčių permokos grąžinimo ir šiuo klausimu priimti nustatytos formos administracinį sprendimą, pagrįstą objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

Sprendžiant dėl Klaipėdos AVMI parengto 2015 m. lapkričio 6 d. rašto Nr.(18.6)D2-4856 „Dėl informacijos UAB „Anionas“ pateikimo“ pobūdžio, visų pirma, atsižvelgiama į šio rašto įžanginės dalies formuluotę. Teismo vertinimu, įžanginė dalis leidžia teigti, kad mokesčių administratorius nurodytą dokumentą parengė, turėdamas tikslą suteikti Bendrovei tam tikrą informaciją. Tai, kad nurodytas raštas yra informacinio pobūdžio, patvirtina tolimesnis jo turinys: pirmoje pastraipoje nurodyta, kokie teisės aktai reglamentuoja dvigubo apmokestinimo panaikinimą Lietuvos bendrovės darbuotojams už darbą Europos Sąjungos valstybėje narėje ir užsienio valstybėje, su kuria taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis; antroje pastraipoje pateikiamas išaiškinimas, kada Lietuvos įmonė nebeturi teisės naikinti savo darbuotojams už darbą Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje, su kuria taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, bei darbuotojo – nuolatinio Lietuvos gyventojo teisė susigrąžinti Lietuvos bendrovės išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokesčio sumą iš Lietuvos Respublikos biudžeto ir šio teisės įgyvendinimo tvarka; trečiojoje pastraipoje išdėstytos Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies nuostatos, o ketvirtojoje pastraipoje pateiktas išaiškinimas, kad, atsižvelgus į Mokesčių administravimo įstatymo nustatytą mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminą, UAB „Anionas“ darbuotojams nenumatyta galimybė iš Lietuvos Respublikos biudžeto grąžinti pajamų mokesčio permoką, susidariusią nuo 2007 m. iš Lietuvos bendrovės gauto darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad Klaipėdos AVMI ir savo atsiliepime į skundą nurodė, kad 2015 m. lapkričio 6 d. rašte Nr.(18.6)D2-4856 „Dėl informacijos UAB „Anionas“ pateikimo“ pateikė išsamesnę informaciją apie dvigubo apmokestinimo išvengimą ir informavo, kokia tvarka Lietuvos bendrovė gali naikinti savo darbuotojams už darbą Europos Sąjungos valstybėje narėje ir užsienio valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, išmokėto darbo užmokesčio dvigubą apmokestinimą.

Išanalizavus Klaipėdos AVMI 2015 m. lapkričio 6 d. rašto dėl informacijos turinį, sprendžiama, kad jame atsakovė savo, kaip mokesčių administratoriaus, valios dėl mokesčių mokėtojo pateikto prašymo grąžinti mokesčio permoką nepareiškė. Tai reiškia, kad Klaipėdos AVMI administracinio sprendimo dėl UAB „Anionas“ 2015 m. rugsėjo 10 d. prašymo Nr. 6S „Dėl mokesčių grąžinimo“ nepriėmė, t. y. neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų. Teismo vertinimu, mokesčių administratoriui nepriėmus teisines pasekmes sukeliančio administracinio sprendimo, mokesčio mokėtojui buvo užkirstas kelias Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka spręsti kilusį ginčą dėl mokesčio permokos grąžinimo.

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atsižvelgus į ginčui spręsti taikomą teisinį reguliavimą, pareiškėjos UAB „Anionas“ skundas pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas – atsakovė Klaipėdos AVMI įpareigojama teisės aktų nustatyta tvarka spręsti dėl UAB „Anionas“ 2015 m. rugsėjo 10 d. prašymo Nr. 6S „Dėl mokesčių grąžinimo“ ir priimti dėl jo administracinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Anionas“ skundą tenkinti.

Įpareigoti Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją teisės aktų nustatyta tvarka spręsti dėl uždarosios akcinės bendrovės „Anionas“ 2015 m. rugsėjo 10 d. prašymo Nr. 6S „Dėl mokesčių grąžinimo“ ir priimti dėl jo administracinį sprendimą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.