Kauno apygardos teismo nutartis

2009-01-27 · Civilinė byla Nr. 2S-442-605/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-27
Bylos Nr.
2S-442-605/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Venckienė (pirm.), Algimantas Kukalis, Ramūnas Mitkus
Ieškovas
V. A.
Atsakovas
VšĮ Alytaus sporto
Kategorijos
  • 11.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-442-605/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Jonas Čirvinskas
Procesinio sprendimo kategorija 11.7.; 14.2.; (S) 14.3.8.; 18.2.2.; 121.14.; 122.2.; 122.3.; 122.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,

kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio, Ramūno Mitkaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. A. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr.2-5148-179/2008 pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovui VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centrui dėl įpareigojimo suteikti visas darbo valandas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė (b.l.1-5) nustatyti ne mažesnį kaip 32 valandų per savaitę darbo krūvį pagal 2004 m. gegužės 1 d. darbo sutartį Nr. 9, tuo atveju jeigu ieškovas treniruoja didelio meistriškumo grupę, bei įpareigoti atsakovą perskaičiuoti darbo užmokestį nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio pagal išdirbtas valandas bei išmokėti darbo užmokesčio nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio dalį, kuri nebuvo išmokėta.

Ieškovas nurodė, jog 2004 m. gegužės 1 d. su atsakovu Viešąja įstaiga Alytaus sporto ir rekreacijos centru sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 9, pagal kurią buvo priimtas dirbti atsakovo įstaigoje bokso treneriu. Darbdavys įsipareigojo mokėti darbo užmokestį pagal tarifikaciją, nustatytą 2006 m. sausio 5 d. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-4 patvirtintame kūno kultūros ir sporto biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraše. Ieškovas treniruoja pradinio rengimo grupę bei didelio meistriškumo grupę, kurioje yra du sportininkai ir kuriems 2008 m. birželio 19 d. Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-311 yra suteikta tarptautinė kategorija ketveriems metams. Su grupėmis dirba daugiau nei 36 valandas per savaitę, t.y. daugiau nei buvo nustatytas 32 valandų per savaitę darbo krūvis, ir daugiau nei yra nustatytas tarifikacijoje 36 valandų per savaitę maksimalus darbo krūvis. Tačiau už rugsėjo ir spalio mėnesius buvo išmokėtas mažesnis darbo užmokestis nei nustatytas darbo sutartyje. Įsakymu Nr. SV-6 dėl VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centro trenerių tarifikacijos ieškovui buvo sumažintas darbo krūvis nuo 32 valandų per savaitę iki 28 valandų per savaitę. Dėl darbo krūvio ir darbo užmokesčio sumažinimo ieškovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją. 2008 m. lapkričio 4 d. darbo ginčų komisija neišsprendė klausimo, tačiau pasiūlė administracijai patikrinti dziudo ir bokso skyrių išdirbtas valandas, mokinių skaičių grupėse, dziudo ir bokso salių užimtumą. Atsakovas vienašališkai sumažindamas darbo krūvį bei vienašališkai pakeisdamas darbo apmokėjimo sąlygas, pažeidė darbo sutartį ir ja prisiimtus įsipareigojimus bei Darbo kodekso normas. 2008 m. rugsėjo 4 d. VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centro tarifikacinės komisijos posėdžio protokole yra nurodyta, jog valandos sumažintos, kadangi ieškovas nepilnai vykdė nuostatų reikalavimus, tačiau nėra nurodyta nei kokių nuostatų, nei kokių nuostatų reikalavimų nevykdo. 2008 m. spalio 21 d. bei 2008 m. lapkričio 5 d. ieškovas prašė išduoti pažymą apie jam priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį per paskutinius šešis mėnesius bei darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką, tačiau atsakovas nėra išdavęs pažymos.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2008-11-25 nutartimi (b.l.6) atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme.

Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimai yra nepriskirtini teismo kompetencijai, nes ne teismo kompetencijoje yra nustatyti ieškovo darbo krūvį ir tuo labiau, esant sąlygai, jeigu jis treniruoja didelio meistriškumo grupę; taip pat ne teismo kompetencijoje yra nustatyti ieškovo darbo užmokestį, kadangi iš valstybės, savivaldybių bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos įstatymų nustatyta tvarka. Keičiantis darbo organizavimui, darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal DK 129 str., laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos (DK 120 str. 1 d.). Darbo apmokėjimo sąlyga yra savarankiškos teisinės prigimties (sui generis) sąlyga, kurios nustatymo ir keitimo tvarką nustato DK 120 str. 3 d. Teismai nenagrinėja ginčų, nepriskirtinų jo kompetencijai.

Šalies argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu (b.l.15-17) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5148-179/2008 ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Skunde nurodyta, jog nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog įstatymų nustatyta tvarka teismas arba kiti darbo ginčus nagrinėjantys organai darbo teises gina tokiais būdais - tas teises pripažindami; atkurdami buvusią iki teisės pažeidimo padėtį ir užkirsdami kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams; įpareigodami atlikti pareigą natūra; nutraukdami arba pakeisdami teisinį santykį; išieškodami iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą, o įstatymų nustatytais atvejais ir baudas ar delspinigius; kitais įstatymų nustatytais būdais. Ieškovas, siekdamas apginti savo pažeistas teises, pirmiausia kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Tačiau ieškovo prašymas darbo ginčų komisijoje išspręstas nebuvo. Kadangi darbo ginčų komisija nepriėmė sprendimo dėl ieškovo prašymo, ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl įpareigojimo suteikti visas darbo valandas pagal šalių sudarytą darbo sutartį bei darbo užmokesčio dalies išmokėjimo, kuri nepagrįstai ieškovui buvo neišmokėta už laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo mėnesio. Ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą suteikti visas darbo valandas pagal šalių sudarytą darbo sutartį bei išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį yra reikalavimas atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį bei užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams, todėl yra kompetentingas teismui. Teismas negalėjo atsisakyti priimti ieškovo ieškinio kaip nenagrinėtino teisme. Atsisakydamas priimti pareiškimą, privalėjo priimti motyvuotą nutartį, kurioje privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis. Pažeidė bylų priskirtinumo teismams prioriteto principą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 24 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog jeigu iškyla abejonių arba galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo teismui ar kitai institucijai, ginčas nagrinėjamas teisme. Net ir tuo atveju, jei teismui iškilo abejonių dėl ieškovo reikalavimų priskirtinumo teismui, teismas neturėjo teisės atsisakyti priimti ieškovo ieškinio kaip nenagrinėtino teisme.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Civilinio proceso kodekso 137 straipsnyje nustatyti ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo teisme terminai ir tvarka, atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, taip pat bylos iškėlimo ar atsisakymo priimti ieškinį teisiniai padariniai. Kai asmuo kreipiasi su pareiškimu, teismas turi ne tik patikrinti, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, bet ir nustatyti, ar pareiškimą paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos. Pažeistų ar ginčijamų asmens teisių arba įstatymų saugomų interesų gynyba priklauso ne tik teismui, bet ir kitoms institucijoms, todėl svarbu nustatyti, kokiai institucijai jį priklauso nagrinėti. Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį dėl to, kad ieškinys nenagrinėtinas teisme, privalo nurodyti, į kurią instituciją ieškovui reikia kreiptis (CPK 137 str. 3 d.). Skundžiamoje Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartyje nenurodyta, į kurią instituciją ieškovui reikia kreiptis.

Ieškinio, kuris buvo atsisakytas priimti kaip nenagrinėtinas teisme, turinys patvirtina, kad ieškovas kreipėsi dėl darbo teisinių santykių kylančio ginčo. Prie ieškinio pateikti priedai patvirtina, kad ieškovas laikėsi ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos (CPK 412 str.). Darbo ginčų komisijos posėdžio 2008-10-31 protokolas Nr.1 (b.l.36-40) ir 2008-11-04 protokolas Nr. 2 (b.l.41-43) patvirtina, kad ginčas buvo nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje, t.y. pasinaudota ginčo išankstine nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Ieškinio nagrinėjimas ar nenagrinėjimas teisme pirmiausia sietinas su ginčo priskyrimu teismo ar kitos institucijos kompetencijai. Civilinių bylų priskirtinumas - tai bylų priskyrimas teismo kompetencijai. Tai suprantama kaip teismo pareiga nagrinėti šį ginčą. Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis reglamentuoja civilinių bylų priskirtinumą teismams – ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių.

Pažymėtina, kad atskirajame skunde pagrįstai nurodyta, jog įstatyme yra įtvirtintas bylos priskyrimo teismui pirmumo principas. Civilinio proceso kodekso 24 straipsnis nustato bylos priskyrimo teismui prioritetą. Jeigu byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme. Jeigu iškyla abejonių arba galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo teismui ar kitai institucijai, ginčas nagrinėjamas teisme.

Atkreiptinas dėmesys į ieškinio turinį, kuris patvirtina, kad ieškovas kreipėsi dėl darbo sąlygų neteisėto pakeitimo ir priteisimo teisingo atlyginimo. Ieškinys ir jo priedai patvirtina, kad toks ginčo nagrinėjimas priskirtas teismo kompetencijai (CPK 22 str. 1 d.). Darbo bylą nagrinėjantis teismas turi teisę viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 417 str.), taikyti alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą (CPK 418 str.). Darbo bylos priskiriamos vadinamosioms nedispozityvioms byloms, kuriose bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų. Vienas tokių ypatumų yra teismo pareiga būti aktyviam. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į nelygiavertį darbuotojo ir darbdavio ekonominį ir socialinį statusą, CPK IV dalies XX skyriuje nustatė tam tikrus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Šie ypatumai nustatyti siekiant apsaugoti darbuotojo, kaip ekonomine ir socialine prasme silpnesnės darbo teisinių santykių šalies, interesus. Dėl to teismas darbo bylose privalo būti aktyvus tiek siekdamas apsaugoti privatų darbuotojo interesą, tiek ir viešąjį.

Esant išdėstytiems motyvams, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Neringa VenckienėKolegijos teisėjai Algimantas KukalisRamūnas Mitkus