Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaiva Nevardauskienė rašytinio proceso tvarka susipažinusi su nuteistojo A. Ū. prašymu dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, pakeisto Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant A. Ū. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 31 dieną.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2019 m. liepos 1 d. gautas nuteistojo prašymas, kuriuo prašoma pašalinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, vykdymo metu kylančias abejones ir neaiškumus dėl jam skirtų įpareigojimų. Prašyme nurodyta, kad vadovaujantis įpareigojimu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, A. Ū. gali išvykti iš gyvenamosios vietos iki septynių parų, norėdamas išvykti ilgiau nei septynioms paroms jis privalo gauti bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimą. Tačiau įpareigojimas kiekvieną dieną būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, numato A. Ū. pareigą kiekvieną dieną būti namuose atitinkamomis valandomis. Nuteistojo įsitikinimu, kartu šie įpareigojimai neveikia, todėl nuosprendžio vykdymo metu kyla abejonių ir neaiškumų. Nuteistasis mano, kad antrąjį įpareigojimą – būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. jei tai nesusiję su darbu, pirmosios instancijos teismas galėjo paskirti dėl apsirikimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra privalomas visiems asmenims, jis privalo būti vykdomas ir nebegali būti keičiamas iš esmės ar naikinamas, nebent nustatomi baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XI dalyje. BPK 361 straipsnio nuostatose yra numatyta galimybė teismui nuosprendžio vykdymo metu išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Be to, teismas gali pašalinti po nuosprendžio priėmimo atsiradusius neaiškumus, jei pasikeitė aplinkybės iki jo įvykdymo. Teismas gali priimti sprendimą: dėl papildomai rasto nuteistojo iki nuosprendžio priėmimo įgyto turto, kurį pagal įstatymus reikia konfiskuoti, konfiskavimo; dėl daiktų ir reikmenų, kuriuos pagal teismo nuosprendį reikia konfiskuoti, sąrašo patikslinimo, jeigu nuosprendyje nurodyta, kad konfiskuojama nuteistajam priklausančio turto dalis, bei dėl kitokių neaiškumų (BPK 361 straipsnio 3 dalis).

Nuteistasis savo prašyme įrodinėja 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu (toliau ir – nuosprendis), pakeistu 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu aukštesniojo teismo, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirtų įpareigojimų, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, nesuderinamumą. Nurodo, kad šie įpareigojimai kartu neveikia, todėl vadovaujantis pirmiau minėtu BPK 361 straipsniu prašo pašalinti šios nuosprendžio dalies vykdymo metu kylančias abejones ir neaiškumus, išreiškia nuomonę, kad įpareigojimą per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, teismas galėjo paskirti dėl apsirikimo.

Aukščiau paminėti prašymo motyvai leidžia daryti išvadą apie nuteistojo nuostatą, kad teismo nuosprendžiu buvo paskirtos tarpusavyje nesuderintos pareigos ir tokiu būdu pažeista BK 75 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis, manydamas, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pažeista nurodyta BK nuostata, galėjo atitinkamus motyvus ir prašymą dėl, jo nuomone, galimai padaryto BK 75 straipsnio 2 dalies pažeidimo pašalinimo, išdėstyti savo apeliaciniame skunde. Tačiau nuteistasis šiuo pagrindu nuosprendžio neskundė, atitinkamai, darytina išvada, jog nelaikė, kad jam teismo paskirtos pareigos yra tarpusavyje nesuderintos ir kad jo atžvilgiu buvo netinkamai pritaikyta BK 75 straipsnio 2 dalis.

A. Ū. prašymo turinys leidžia daryti išvadą, kad juo nėra siekiama išsklaidyti nuosprendžio vykdymo metu kylančias abejones ar pašalinti neaiškumus – juo iš esmės siekiama, kad nuteistojo atžvilgiu nebūtų taikomas įpareigojimas per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, kuris prašyme traktuojamas kaip galimas teismo apsirikimas. Tuo pačiu siekiama, kad būtų pakeistos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos. Tačiau teismui nesuteikta teisė leisti nuteistajam visiškai ir iš dalies nevykdyti kurios nors iš nuosprendžiu paskirtų pareigų, kadangi tokiu būdu būtų pakeista nuosprendžio esmė. Pažymėtina ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju jokios aplinkybės iki nuosprendžio įvykdymo nepasikeitė.

Atkreiptinas dėmesys, jog BPK 358 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistajam, kuriam bausmės vykdymas atidėtas remiantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas pakeičia nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu. Vadovaujantis Probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų, probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo. Probacijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad probacijos tarnybų teikimu teismas gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytomis pareigomis arba BK 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis. Atsižvelgiant į pirmiau minėtą teisinį reglamentavimą, nuteistajam išaiškintina, kad jo prašymas dėl teismo paskirtų įpareigojimų vykdymo turėtų būti pateiktas probacijos tarnybai, vykdančiai nuteistojo priežiūrą, kuri, esant pagrindui, pateiktų teismui Probacijos įstatymo 29 straipsnyje nurodytą probacijos tarnybos teikimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo prašymas laikytinas teisiškai nepagrįstu ir negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. Ū. prašymą atmesti.

Išaiškinti A. Ū., kad dėl teismo paskirtų įpareigojimų vykdymo jis gali kreiptis į probacijos tarnybą, vykdančią nuteistojo priežiūrą, kuri, esant pagrindui, pateiks teismui atitinkamą teikimą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.