- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-09
- Bylos Nr.
- 2S-1278-153/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Evaldas Burzdikas, Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- MD Projekt Posadzki Przemyslowe Sp
- Atsakovas
- UAB „Grindera“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB”Grindera“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-14446-151/2008 pagal ieškovo MD Projekt Posadzki Przemyslowe Sp. z o.o. ieškinį atsakovui UAB „Grindera“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi tenkino ieškovo „MD Projekt Posadzki Przemyslowe“ Sp. z o.o. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštavo atsakovo UAB “Grindera” pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o nesant piniginių lėšų ar jų esant nepakankamai, atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 87 864,48 Lt reikalavimo sumai, uždraudžiant lėšas (87 864,48 Lt sumą) pervesti tretiesiems asmenims, naudoti atsiskaitymams, išskyrus privalomuosius atsiskaitymus valstybei.
Teismas nustatė, kad ieškovas prašė taikyti areštą atsakovo UAB “Grindera” turtui, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovas nurodė, jog atsakovas vengia vykdyti savo įsipareigojimus pagal sutartį, ieškinio suma yra didelė, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Teismas nurodė, kad ieškovas turi pagrindo prašyti taikyti laikinąsias priemones atsakovo turtui, nes pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kurias patvirtina ieškovo pateikti įrodymai, sudaro pagrindą daryti prielaidą, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas (CPK 144 str. 1 d., 185 str. 1 d.).Teismas laikė, kad atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą negali būti pranešama, nes yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą (CPK 148 str. 1 p.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB“Grindera“ prašė teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą esmės- ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti, dėl šių motyvų:
1) ieškovas pateikė nepagrįstą ir nemotyvuotą ieškinį. UAB „Vitransa“ reikėjo pagaminti pramonines grindis. Todėl su ieškovu sutarta, kad bus pasirašytos sutartys su UAB“Grindera“, UAB „Vitransa“ ir ieškovu. Tam, kad patvirtinti ketinimus, 2007-07-12 pasirašytas darbų atlikimo pavedimas Nr. 62/JP-DŽ-2007. Po šio pavedimo pasirašymo UAB“Grindera“ ryšiai su ieškovu ir UAB „Vitransa“ nutrūko, Nei UAB „Vitransa“, nei ieškovas su UAB“Grindera“ jokių sutarčių dėl darbų atlikimo nepasirašė. Ieškovo pateikto 2007-07-21 atliktų darbų akto atsakovo atstovai nepasirašė. Šiame akte užsakovu nurodyta UAB „Grinbeta“, kurios vadovas Gintautas Brazauskas. Su šia įmone ir jos vadovu atsakovas nieko bendra neturi;
2) ieškovo pareikštas ieškinys nepagrįstas, todėl nepagrįstai taikytos atsakovo atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės, dėl šių priemonių taikymo apribota įmonės veikla, nėra iš ko mokėti darbuotojams atlyginimų, įmonė negali dirbti;
3) teismo nutartis yra nepagrįsta ir nemotyvuota.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovo „MD Projekt Posadzki Przemyslowe“ Sp. z o.o. atstovas advokatas S. A. prašė atskirtąjį skundą atmesti dėl šių motyvų:
1) teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimo. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad civilinio proceso įstatymas nereikalauja, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ginčo išsprendimo iš esmės, būtų įvertintas ieškinio pagrįstumas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, galinčios kelti grėsmę, jog ateityje galimas palankus Ieškovui teismo sprendimas gali likti neįvykdytas. Ieškinio pagrįstumas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės (nutartis c.b. Nr. 2-579/2005);
2) teismas, taikydamas CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis c.b. Nr. 2-568/2005). Teismų praktikoje nurodytos prielaidos ir aplinkybės egzistavo ieškinio pateikimo metu;
3) ieškinys, skirtingai nei teigia atsakovas, yra pagrįstas ir motyvuotas. Ieškovas pateikė teismui 2007 m. liepos 12 d. darbų atlikimo sutartį Nr. 62/JP-DZ-2007, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagaminti pramonines grindis logistiniame terminale „Vitransa“ Klaipėdoje, o atsakovas už atliktus darbus sumokėti per 14 dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo. Atsakovas nėra apmokėjęs nei vienos sąskaitos ir nėra pateikęs jokių tai pateisinančių priežasčių, todėl ieškovo reikalavimai laikyti pagrįstais;
4) teismo nutartis laikytina pagrįsta, nes iš esmės vertintos aplinkybės, ar yra grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.Ieškovas yra pateikęs visus įrodymus, patvirtinančius jo reikalavimų teisėtumą;
5) teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, vertina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu teismo sprendimo įvykdymą. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vertino tik tas aplinkybes, kurios gali apsunkinti ar padaryti neįmanomu teismo sprendimo įvykdymą;
6) ieškovas vengė vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus - nesumokėjo mokėtinos sumos už atliktus darbus. Be to, ieškinio suma laikytina didele (87 864,48 Lt ). Teismų praktikoje didelė ieškinio suma savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką;
7) egzistuoja reali rizika, kad teismo sprendimo vykdymas, jeigu jis bus palankus ieškovui, gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, nes atsakovas iki šios dienos nėra grąžinęs skolos, nėra pasiūlęs ją grąžinti ar sudaryti taikos sutartį taip pat nėra pasiūlęs jokių adekvačių priemonių, kurios galėtų užtikrinti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
8) panaikinus teismo nutartį būtų nepagrįstai bloginama ieškovo padėtis, nes didelės sumos reikalavimas liktų visiškai neužtikrintas, o atsakovas atsidurtų geresnėje padėtyje dėl išlikusios galimybės laisvai disponuoti visu savo turtu ir taip išvengti išieškojimo pagal teisino priimtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti teismo būsimo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi, laikinąsias apsaugos priemones teismas turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys būtų patenkintas. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima.
Nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalaujama priteisti iš atsakovo 87 864,48 Lt skolos suma laikytina pakankamai didele. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-127/2005, 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006), nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007).Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, įvertinus ieškinio sumą, iš esmės yra teisingas, kadangi neturint duomenų apie skolininko turtą, tokia ieškinio suma objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ir sąlygoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais, jog teismas neturėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių dėl to, kad ieškovas pateikė nepagrįstą ir nemotyvuotą ieškinį. Taikant laikinąsias apsaugos priemones iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Ieškinio reikalavimų pagrįstumas vertinamas bylos nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės, o pateiktų teismui rašytinių įrodymų tyrimas vyksta teismo posėdžio metu (CPK 200 str.).
Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, t.y., atsakovo vengimas vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį bei didelė ieškinio suma, kurios nurodytos nutarties aprašomojoje dalyje, ir sudaro prielaidą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
Apeliantui išaiškintina, kad jis turi keletą procesinių galimybių išvengti arba maksimaliai sumažinti nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovui išaiškintina, jog pagal CPK 146 str. 1 d. teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Teismas taip pat gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (CPK 146 str. 2 d.). Be to, atsakovas gali nurodyti, kokį konkretų turtą areštuoti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apskritai nesukeltų arba sukeltų kuo mažesnius nuostolius. Taip pat atsakovas, manydamas, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis gali patirti žalą, turi teisę prašyti teismo taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nekeistina (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutarties nekeisti.