Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-02-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-157-486/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-27
Bylos Nr.
II-157-486/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
NuorašasByla Nr. II-157-486/2019
Proceso Nr. 4-68-3-00278-2019-0Procesinio sprendimo kategorija (S) 21.10.4.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J., išnagrinėjęs J. Š. (toliau – Pareiškėja) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-7682-2018, kuriuo J. Š. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 418 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 50 eurų bauda, pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyr. specialistės V. B. 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-7682-2018 pripažino J. Š. kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė 50 eurų baudą.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Pareiškėjos skundas dėl minėto nutarimo pakeitimo. Pareiškėja prašo taikyti LR ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnes administracines nuobaudas, o pažeidimams, kurie nėra pagrįsti foto fiksacijomis, įrodančiomis, kad informacinis pranešimas apie nusižengimą buvo paliktas būtent už jos automobilio valytuvo, administracinių nuobaudų netaikyti. Pareiškėja savo skunde nurodo, kad 2018 m. lapkričio 19 d. ir 2018 m. gruodžio 3 d. jai buvo priimti net 62 nutarimai, kuriais ji pripažinta kalta pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, kiekvienu atveju paskiriant po 50 eurų baudas, o bendra baudų suma sudaro 3 100 eurų. J. Š. neneigia kartais išties pamiršdavusi įjungti mobiliąją automobilių stovėjimo programėlę, o, radusi informacinį pranešimą apie neapmokėtą automobilio stovėjimą, ne visada per nurodytas 72 valandas spėdavo jį apmokėti, kartais tai padaryti tiesiog trūkdavo piniginių lėšų. Tikina už automobilio stovėjimą nesusimokėdavusi ne piktybiškai. Automobilis buvo statomas šalia buvusios darbovietės, esančios K. K. g., Vilniuje, tarp susitikimų su klientais kartais grįžtant į darbo vietą susirinkti reikiamą informaciją kitam susitikimui. Yra išsiskyrusi, išlaiko dieninėse studijose besimokinančią pilnametę dukrą, o paskirtų baudų sumokėjimas atimtų galimybes apmokėti dukros mokslus, dėl ko pastarajai tektų nutraukti studijas. Buvęs sutuoktinis prie dukros išlaikymo neprisideda. Pareiškėja nurodo taip pat turinti būsto bei vartojimo kreditus, dėl kurių per mėnesį turi mokėti po 381,36 eurų, be to, moka ir už komunalines paslaugas, telefono, kabelinės televizijos, interneto paslaugas. Pareiškėjos teigimu, 50 eurų nuobauda už vienos ar dviejų valandų automobilio stovėjimą yra neadekvati ir neatitinka jos finansinių galimybių. Jai šiuo metu paskirta iš viso baudų už 3 100 eurų, kas, paskirtas baudas mokant per dvejus metus, jos finansinę naštą padidintų nuo 32 procentų iki 43 procentų visų mėnesio gaunamų jos pajamų. Nurodo, jog galimai ne visi pranešimai apie padarytus pažeidimus buvo palikti už jos automobilio valytuvo, o, išanalizavus SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateiktas nuotraukas, nėra aišku, ar pranešimas buvo paliktas būtent už jos automobilio valytuvo.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Institucijos priėmusios nutarimą atsiliepimas, kuriame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo departamento Administracinės veiklos skyrius prašo J. Š. skundo netenkinti. Nurodo, jog administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas tinkamai, nusižengimo faktą paliudijo jį užfiksavęs asmuo, nusižengimas įrodytas bylos medžiaga. Įvertinus bylai reikšmingas aplinkybes, J. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, institucija paskyrė baudą, artimą minimaliai. Skunde nurodytos aplinkybės apie tai, jog pareiškėja rūpinasi pilnamete dukra bei turi kreditorinių įsipareigojimų, bylos nagrinėjimo metu nors ir nebuvo žinomos, tačiau jos nesuteikia pagrindo išskirtinai švelninti pareiškėjos padėtį ir sumažinti jai paskirtą baudą. J. Š., statydama automobilį mokamoje vietoje ir nemokėdama už stovėjimą, žinojo savo finansines galimybes, tačiau tai nesulaikė jos nuo administracinio nusižengimo padarymo.

Atsiliepimas

Skundas išnagrinėtas skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovui bei pareiškėjai J. Š. nedalyvaujant. Institucija apie teismo posėdį buvo informuota tinkamai, dėl paduoto skundo pateikė atsiliepimą. J. Š. apie paskirtą teismo posėdį taip pat buvo informuota tinkamai, telefonu teismą informavo apie negalėjimą atvykti ir prašė išnagrinėti jai nedalyvaujant. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundas gali būti išnagrinėtas Institucijos atstovui bei pareiškėjai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Iš esmės J. Š. teismui pateiktame skunde pateikė du prašymus: 1) paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, 2) pažeidimams, kurie nėra pagrįsti foto fiksacijomis, įrodančiomis, kad informacinis pranešimas apie nusižengimą buvo paliktas būtent už jos automobilio valytuvo, administracinių nuobaudų netaikyti.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Pareiškėja analogiško turinio skundus teismui pateikė dėl didelio kiekio jai priimtų nutarimų, tačiau teismas šiuo atveju nagrinėja pareiškėjos skundą tik dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-7682-2018, kuriuo jai už LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 50 eurų dydžio bauda. Be to, teismas pastebi, kad pareiškėja neneigė ne kartą nesusimokėjusi už transporto priemonės stovėjimą, o šiuo konkrečiu atveju neginčijo paties nutarimo teisėtumo, jos padarytas nusižengimas užfiksuotas pateiktose fotonuotraukose, todėl teismas sprendžia klausimą tik dėl galimybės sumažinti pareiškėjai paskirtą baudą.

Pareiškėjos prašymas sumažinti nuobaudos dydį, iš esmės grindžiamas tuo, kad 50 eurų bauda yra per didelė, neadekvati jos finansinėms galimybės, juo labiau, kai bendra baudų suma siekia net 3 100 eurų, kas yra neproporcinga ir neadekvati nuobauda.

LR ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Skirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos K. T. yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos A. T. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014)

Teismas mano, kad Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, t. y. jog turi finansinių įsipareigojimų, išlaiko dukrą, yra išsiskyrusi, dukros išlaikymas, nelaikytinos išskirtinėmis, kurioms galėtų būti taikytinas LR ANK 34 straipsnio 5 dalis. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda yra neadekvati ar neproporcinga padarytam nusižengimui, arba sukelianti tokias neigiamas pasekmes, kurios nesuderinamos su administracinei nuobaudai keliamais tikslais. Nors pareiškėja nurodė, kad 2018 m. lapkričio 19 d. ir 2018 m. gruodžio 3 d. jai buvo priimti net 62 nutarimai pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį, kiekvienu atveju paskiriant po 50 eurų dydžio baudą, dėl ko Pareiškėjos bendra nuobaudų suma sudaro 3 100 eurų, tačiau vien ta aplinkybė, jog asmuo įvykdė daug administracinių nusižengimų, už kuriuos paskirta bendra baudų suma yra atitinkamai didesnė, nesudaro pagrindo sumažinti skundžiamu nutarimu paskirtos baudos dydį, juolab kad tai parodo pačios Pareiškėjos aiškiai neatsakingą elgesį ir nenorą laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybė, kad Pareiškėja galėjo per 72 valandas sumokėti pranešime nurodytą mokestį už automobilio stovėjimą, tačiau tą galimybe sąmoningai nepasinaudojo.

Pažymėtina, jog baudos sumažinimas išimtinai dėl to, jog asmuo buvo nubaustas itin daug kartų, neatitiktų nei nuobaudai keliamų tikslų nei proporcingumo kriterijų, iškeltų ne prevencinius nuobaudos tikslus, o asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Nuobaudos mažinimas, motyvuojant tuo, kad pažeidėjui, įvykdžiusiam visą eilę besikartojančių nusižengimų, yra sudėtinga sumokėti baudą, akivaizdžiai neatitiktų teisingumo principo.

Teismo vertinimu, 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK nuostatomis, nepažeidžiant jo reikalavimų, išsamiai įvertinus visas įvykio aplinkybes, pareiškėjos asmenybę, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Pareiškėjos skundas netenkintinas ir paliktinas galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-7682-2018.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-7682-2018, kuriuo J. Š. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 418 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 50 eurų bauda, palikti nepakeistą ir pareiškėjos J. Š. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas J. J.