Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

K. G. a.k(duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Širvintose, lietuvė, LR pilietė, neteista, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal BK 284 str. 1 dalį ir 138 str. 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011m. sausio 15 d. K. G., panaudodama kaip dingstį, kad A. K. reikalauja atiduoti skolą, susitarė, kad jis vakare tuo tikslu atvažiuos į Širvintų rajoną, (duomenys neskelbtini) prie daugiabučio namo, kuriame ji gyvena. Kai apie 21 valandą A. K. telefonu pranešė, kad jos laukia kieme, K. G., paėmusi su savimi ašarinių dujų balionėlį, išėjo į lauką ir, priėjusi prie automobilio VW Passat (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, rodydama aiškią nepagarbą ir niekinamą požiūrį, papurškė išlipusiam iš automobilio A. K. ašarinėmis dujomis į veidą. Po tokio K. G. veiksmo, ikiteisminio tyrimo nenustatytas asmuo spyrė A. K. per kojas ir jį pargriovė ant žemės. Tuo metu K. G., vedama tų pačių paskatų, ašarinių dujų pripurškė į mašinos saloną, kuriame sėdėjo A. B., E. P. ir V. B., nuo ko pastariesiems ėmė perštėti akys, gerklė. Kai V. B. išlipo iš mašinos ir norėjo padėti A. K., K. G. dar kartą papurškė V. B. ašarinių dujų į akis. Tada priėjo prie gulinčio A. K., užšoko jam ant galvos ir, tyčiodamasi ėmė ant jo galvos ir veido su kojomis šokinėti, ko pasekmėje A. K. buvo nesunkiai sužalotas. Taip elgdamasi K. G. nesilaikydama elementariausių elgesio normų ir siekdama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstravo aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, sutrikdė atvykusių jaunuolių rimtį ir iš chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė A. K. sveikatą.

Kaltinamoji K. G. kalta prisipažino ir paaiškino, kad su A. K. yra pažįstami, kurį laiko draugavo, tačiau 2010 metų pabaigoje išsiskyrė. Po to jis pradėjo reikalauti iš jos atiduoti pinigus, kuriuos jis išleido jai. Jis jai skambindavo ir ją užgauliodavo, reikalaudavo atiduoti skolą, skambindavo ir naktimis. 2011 m. sausio 15 d. pavakary jis eilinį kartą vėl paskambino ir paklausė, kada atiduos ji jam skolą. Ji atsakė „atvažiuok, šiandien“. Iš tikrųjų ji neketino atiduoti jokių jam pinigų, tačiau buvo supykusi ant jo už užgauliojimus ir nusprendė jį apipurkšti ašarinėmis dujomis. Atvažiavęs jis sustojo kieme prie daugiabučio, kuriame ji gyvena, ir pranešė telefonu, liepė išeiti. Ji paėmė balionėlį su dujomis ir išėjo į lauką. Jai priėjus prie mašinos stovinčio A. K., pastarasis paklausė, kur skola. Ji atsakiusi, kad jokios skolos nebus, ėmė purkšti dujas jam į veidą. A. K. griebė ją už rankos, ėmė purtyti ir ji ėmė šauktis pagalbos. Pribėgo keletas jai nepažįstamų vaikinų ir ėmė A. K. mušti, pargriovė ant žemės. Ji buvo labai supykusi, kad jis ją papurtė. Todėl su kojomis užšoko ant jo veido ir ėmė šokinėti. Buvo taip įpykusi, kad negalvojo, ką daro. Girdėjo, kad jo galvoje kažkas trekštelėjo. Pašokinėjusi ant jo galvos, apsisuko ir nuėjo namo. Prieš tai, kai ginčijosi su Artūru, kažkas iš mašinos iškišo galvą. Ji papurškė ir tam žmogui, taip pat į automobilio saloną, bet kodėl tai padarė, pasakyti negali. Pripažįsta, kad dėl jos veiksmų, A. K. buvo sužalotas, tačiau mano, kad jis ją pats ir išprovokavo.

Kaltinamosios kaltė yra įrodyta.

Nukentėjęs A. K. paaiškino, kad per draugę susipažino su K. G.. Santykiai buvo draugiški, vežė ją į Šventąją, pirko dovanas. Buvo atvažiavęs ir pas ją į namus. Paskolino vieną tūkstantį litų, skolos raštelį pasirašė jos mama. Buvo sutarę, kad surinks dalimis ir atiduos. Jis jai paskambindavo dėl skolos ir teiraudavosi, kada atiduos, tačiau jai negrasino. Tą vakarą pati K. G. jam paskambino ir liepė atvažiuoti prie jos namų, sakydama, kad pinigus jau turi, surinko visą sumą ir atiduos. Pakeliui jis paėmė ir draugus, nes ruošėsi važiuoti visi į Vilnių. Vakare atvažiavo prie daugiabučio, kur ji gyveno, jai telefonu apie tai pranešė ir laukė jos mašinoje. Po 15 minučių ji išėjo su seserimi, priėjo prie mašinos, jis išlipo ir tuo metu ji jam papurškė į akis, šūktelėjo draugams ir prie jo pribėgo keturi vaikinai, kurie davė jam per šonus, pargriovė ant žemės. Jis girdėjo keiksmažodžius, šokinėjo ant jo, sakė, kad „kokius pinigus“, kad „aš tuoj juos grąžinsiu“. Kas šokinėjo ant jo, jis nematė, tik šūktelėjo draugams, kad jie žiūrėtų. Bet, kaip suprato, kad ir jie gavo, kai iškišo galvas iš mašinos. Kažkas jam padėjo įlipti į mašiną ir skubiai išvažiavo, iš paskos juos dar vijosi su mašina, mėtė butelius į juos. Užpuolimo metu jis pametė telefoną, buvo sumušta akis, sulaužytas žandikaulis.

Nukentėjęs B. A. paaiškino, kad tą vakarą su A. K., B. V. ir E. P. turėjo važiuoti į Vilnių, tačiau pakeliui A. K. užvažiavo į (duomenys neskelbtini) atsiimti skolos. Jie stovėjo daugiabučio namo kieme ir laukė. Girdėjo, kad atvažiavo mašina. Buvo tamsu. Priėjusi K. G. papurškė (duomenys neskelbtini)i į akis, pribėgo dar keturi vaikinai ir A. pradėjo mušti. Jis jiems sušuko „vyrai padėkite“, bet jie nieko negalėjo padaryti, nes K. G. ir jiems papurškė. Nuo to jiems perštėjo akys, gerklė, buvo, kaip nesavi. Po keletos minučių kažkas „įmetė“ A. į mašiną ir liepė važiuoti. Pastarasis sakė, kad nieko nemato ir negali vairuoti. Tada jis sėdo prie vairo, važiavo iš lėto. Jų mašiną spardė, po to dar vijosi ir apmėtė buteliais.

Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad A. K. padaryta muštinė žaizda akies apatiniame voke, nubrozdinimas dešinio smilkinio srityje, kraujosruvos veide ir kairiajame žaste, apatinio žandikaulio lūžis dešinėje pusėje, sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas nesunkiu.

K. G. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 284 str. 1 dalį – viešosios tvarkos pažeidimas ir 138 str. 2 dalies 8 punkto – nesunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų – sutaptį. Aiškus visuomenės negerbimas ir elgesio normų nesilaikymas buvo padarytas viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo, kur tuo metu buvo visi nukentėjusieji, kieme. K. G., siekdama pademonstruoti niekinamą požiūrį į nukentėjusįjį A. K., paniekindama elementariausias moralės bei elgesio normas, ne tik sumušė jį, t.y., pasikėsino į jo sveikatą, bet pademonstravo nepagarbą ir ten buvusiems jaunuoliams, sutrikdydama jų rimtį.

K. G. yra nepilnametė. Iš jos charakteristikų matyti, kad ji turi polinkį konfliktuoti, daryti teisės pažeidimus. Bylos duomenys rodo, kad K. G. yra linkusi santykius spręsti ne priimtinomis mūsų visuomenėje elgesio normomis. Iš Vaikų teisių apsaugos skyriaus, Širvintų policijos komisariato duomenų matyti, kad dėl šios priežasties ne vieną kartą buvo bendrauta su pačia K. G., kalbėta su jos motina L. K., vykdyta speciali ir individuali prevencija su. Motina nesugeba turėti dukrai reikalingos įtakos. Teismas, skirdamas K. G. bausmę, siekia ją ne tik nubausti, bet ir paveikti, kad ji suprastų, kad privalo laikytis įstatymų, turi elgtis taip, kad kitiems nedarytų žalos, turi gerbti kitų žmonių teises, rimtį. K. G. teisiama pirmą kartą, prisipažino nusikaltusi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, atsižvelgdamas į BK 91 str. nuostatas, taiko BK 92 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda.

Nukentėjęs A. K. prašo priteisti atlyginti 1399 litus turtinės žalos ir 30 tūkstančių litų neturtinės žalos, taip pat jo turėtas išlaidas už advokato paslaugas 2000 litų. Jo ieškinys yra tenkinamas iš dalies.

Pagal LR CK 6.263 str. kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o padarius žalos privalo ją atlyginti.

Nukentėjęs nurodo, kad tą vakarą, išlipęs iš mašinos, rankoje laikė mobilaus ryšio telefoną Nokia 5800. Šį telefoną jis buvo įsigijęs 2009 metais lapkričio mėn. už 1399 litus. Tačiau jį užpuolus, telefoną prarado. Prašo priteisti telefono vertę. Byloje yra pateikti pirkimo dokumentai, kurie liudija, kad nukentėjęs buvo įsigijęs už tokią kainą telefono aparatą. Kad nukentėjęs turėjo tokį aparatą, neneigė ir kaltinamoji, tačiau nesutiko atlyginti tais motyvais, kad ji tą vakarą telefono aparato pas nukentėjusįjį nematė. Kad nukentėjęs tą vakarą turėjo telefono aparatą patvirtina ir tai, kad jis su K. G. tą vakarą bendravo telefonu: tarėsi susitikti, atvykęs į susitikimo vietą, apie tai jai pranešė. Kadangi jis telefono neteko, jį K. G. jį mušant, ji privalo atlyginti žalą, patirtą dėl telefono aparato praradimo.

A. K. prašo priteisti iš K. G. ir 30 tūkstančių litų neturtinės žalos, kuri jam buvo padaryta dėl jo sveikatos sužalojimo.

LR CK 6.250 str. 2 dalis numato, kad neturtinė žala yra atlyginama, kai ji padaroma nusikaltimu asmens sveikatai. Tas pats straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, įvertinta pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į specifinius sveikatos pakenkimo kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo trukmę, netekto darbingumo laipsnį, kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui.

Bylos duomenys rodo, kad dėl K. G. nukentėjusio atžvilgiu pavartoto smurto jis buvo nedarbingas 52 kalendorines dienas ir buvo gydomas. Per tą laiką jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškė baime už savo gyvybę, nepatogumus - dėl žandikaulio lūžio jis negalėjo valgyti, buvo sunku kvėpuoti ir matyti, kentėjo pažeminimą. Nors pasveiko, tačiau liko pasekmės: vargina galvos skausmai, kairė akis mato blogiau, dėl ko suprastėjo gyvenimo kokybė. Visa tai A. K. kėlė ir kelia nepasitenkinimą, nepatogumus ir kitas neigiamas emocijas bei neigiamas emocine prasme neturtinio pobūdžio pasekmes.

K. G. pasekmes sukėlusį nusikaltimą padarė tyčia. Ji yra darbinga, jauno amžiaus. Todėl gali dirbti ir turėti pajamų. Bylos medžiaga duoda pagrindo teigti, kad sužalojimas A. K. labai sunkių pasekmių nesukėlė, jis šiuo metu yra pakankamai darbingas. Teismas, įvertinęs visus neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, priteisia penkių tūkstančių litų neturtinės žalos atlyginimą.

Pagal CK 6.283 str. 1 dalį žalą dėl sveikatos sužalojimo privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.280 str. numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso teisę. Iš bylos duomenų matosi, kad A. K. buvo gydomas Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje ir Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje. Už gydymą šiose sveikatos priežiūros įstaigose buvo sumokėta 3386,58 litų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Valstybinės ligonių kasos reikalavimas atlyginti šias išlaidas yra tenkinamas.

Byloje yra pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš K. G. priteisti fondo valdybos nukentėjusiam A. K. išmokėtą ligos pašalpą 2160 litų. Ieškinys yra tenkinamas. CK 6.290 str. 3 dalis numato regreso teisę socialinio draudimo įstaigoms į žalą padariusį asmenį. Prie ieškinio pridėti dokumentai patvirtina, kad pašalpa A. K. buvo mokama jo nedarbingumo laikotarpiu, atsiradusiu dėl sužalojimo.

Šiuo metu K. G. yra nepilnametė ir yra 17 metų amžiaus. Pagal CK 6.276 str. 2 dalį, K. G. neturint pajamų ar turto, subsidiariai atsako ir jos motina L. K.. Ši pareiga pasibaigia, dukrai tapus pilnamete.

Pagal BPK 106 str. 2 dalį yra priteisiamos iš K. G. nukentėjusio ir civilinio ieškovo A. K. turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į advokato darbo apimtį, patenkintų reikalavimų dydį, priteisiama 1500 litų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. G. pripažinti kalta pagal BK 284 str. 1 dalį ir nuteisti ją areštu trisdešimt parų, pripažinti kalta pagal BK 138 str. 2 dalies 8 punktą ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams 2 mėnesiams. Pagal BK 63 str. 5 dalį apėmimo būdu bausmes subendrinti ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams dviem mėnesiams. Pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskiriant jai auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą šešiems mėnesiams – nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.

Kardomosios priemonės neskirti.

Priteisti iš K. G. A. K. 1399(vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt)litų turtinei žalai atlyginti ir 5000(penkis tūkstančius)litų neturtinei žalai atlyginti, o jai neturint uždarbio ar turto, kurio pakaktų atlyginti žalai, subsidiariai iš L. K..

Priteisti iš K. G. Valstybinei ligonių kasai 3386,58(tris tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt devynis Lt 58 ct)litus už nukentėjusio gydymą sveikatos priežiūros įstaigose, o jai neturint uždarbio ar turto, kurio pakaktų atlyginti žalai, subsidiariai iš L. K..

Priteisti iš K. G. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 2160(du tūkstančius šimtą šešiasdešimt)litų išmokėtos socialinio draudimo išmokos atlyginimui, o jai neturint uždarbio ar turto, kurio pakaktų atlyginti žalai, subsidiariai iš L. K..

Priteisti iš K. G. A. K. jo turėtas išlaidas už advokato paslaugas 1500(tūkstantį penkis šimtus)litų.

Teismo nuosprendis gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.