Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal R. D. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Birštono savivaldybės administracijai, Nemuno kilpų regioninio parko direkcijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė advokatė Aušra Ručienė prašymą palaiko ir prašo jį tenkinti. Išnaudojo visas galimybes, kad gauti dokumentus, kreipsi į archyvus ir kitas institucijas. Paaiškino dėl surinktų pažymų ir pavardžių atitikmens. Nurodė, kad I. Ž. nuosavybės teise turėjo 11 ha žemės, yra išlikę pamatai, kurie priklausė pareiškėjo proseneliui. Per eilę metų keitėsi vietovės pavadinimai. Pareiškėjas paveldėjo prosenelio žemę, minėtame 5,5 ha žemės sklype yra ir miško žemės, ribos pažymėtos riboženkliais, viena dalis miško, o kita – ne. Toje teritorijoje, kuri priklauso pareiškėjui, randasi sodyba. Tokios aplinkybės užfiksuotos koordinatėse, antstolio protokole bei pateiktuose žemėlapiuose. Atstovės manymu pakanka duomenų, kad pareiškėjui priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, iki nacionalizacijos buvo I. Ž. priklausiusi sodyba, nes kitokia tvarka realizuoti savo teisių sodybos atkūrimo tikslu pareiškėjas negali, dėl ko kreipėsi į teismą.

Suinteresuotų asmenų Birštono savivaldybės administracijos, Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovai būdami tinkamai informuoti apie paskirtą teismo posėdį, į jį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, pateiktuose teismui atsiliepimuose į patikslintą pareiškimą prašė bylą nagrinėti suinteresuotiems asmenis nedalyvaujant teismo posėdyje, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Juridinę reikšmę turinčiam (sodybos buvimo) faktui nustatyti pirmiausia reikia konstatuoti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose buvo sodyba. Ši aplinkybė - sodybos buvimo žemės sklype faktas, yra esminė ir suteikianti statybos teisę (nustačius juridinę reikšmę turintį faktą). Tokią praktiką (statybos galimybę siejant su sodybos fakto nustatymu) formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2009). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau yra suformuota taisyklė, kad pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Molėtų rajono savivaldybės administracija ir kt.; bylos Nr. 3K-3-179/2009; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas ir kt.; bylos Nr. 3K-3-259/2008, 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. Labanoro regioninio parko direkcija ir kt.; bylos Nr. 3K-3-373/2007 ir kt.).

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą nustatė, kad A. Ž., gimusi (duomenys neskelbtini), buvo I. Ž. dukra. Ji (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su J. D., gimusiu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus J. D.. Pastarasis (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su O. C., jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus R. D.. A. D. mirė (duomenys neskelbtini). Pastaroji turėjo ir (duomenys neskelbtini) gimusį brolį J. Ž..

Alytaus rajono apylinkės teismo 1995 m. birželio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1205/95, nuosavybės teisės į žemę atstatymo tikslu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad I. Ž., miręs (duomenys neskelbtini) iki žemės nacionalizicijos asmeninės nuosavybės teise turėjo 11 ha žemės valdą (dabar miškas), esančią (duomenys neskelbtini). Minėto sprendimo pagrindu Alytaus rajono Punios apylinkės agrarinės reformos tarnyba 1995 m. spalio 17 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad į I. Ž. turėtą 11 ha žemės nuosavybės teises natūra nori atkurti A. D. (5,50 ha) ir J. Ž. (5,50 ha) ekv. natūra. (duomenys neskelbtini) sudarytu testamentu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), A. D. atstačius nuosavybės teisę į gražinamą 5,50 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko savo anūkui R. D.. Kauno apskrities viršininko administracijos 2001 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. D. turtinių teisių perėmėjams nutarė atkurti nuosavybės teises į I. Ž. nuosavybės teisėmis valdytą 5.50 ha žemės sklypą (0,12 žemės ir 5,38 ha miško), esantį (duomenys neskelbtini).

Alytaus rajono 2-ojo notaro biuro notarė M. B. 2005 m. balandžio 29 d. priėmė nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, kadangi iš R. D. pateiktų A. D. nuosavybės teisę į žemę įrodančių dokumentų sprendė, kad A. D. priklauso 5,50 ha, esantis (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) į kurią jai 2001 m. kovo 30 d. Kauno apskrities sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atkurtos nuosavybės teisės į Ž. I. nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) valdytą žemę. Testatorė R. D. paliko 5,50 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir jeigu R. D. pateiks dokumentus, įrodančius, kad mirusioji A. D. (duomenys neskelbtini) paliko 5,50 ha žemės, tai į tą žemę R. D. bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrius 2005 m. kovo 4 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pagal galiojantį administracinių vienetų teritorinį paskirstymą (duomenys neskelbtini) pavadinimo Birštono seniūnijoje nelikę, todėl VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto inžinierius A. K. paženklindamas A. D. grąžinimui natūra buvusio žemės savininko I. Ž. 5,50 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), patenkantį į Birštono sen., Birštono sav. teritoriją nurodė (duomenys neskelbtini) kaimą. Minėtame dokumente nurodyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 1995 m. birželio 29 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės savininkas I. Ž. iki žemės nacionalizacijos turėjo 11,00 ha žemės valdą (duomenys neskelbtini) ir, kad pagal dabartinį administracinį suskirstymą 5,50 ha šios žemės patenka į (duomenys neskelbtini), į kurį A. D. Kauno apskrities viršininko 2011 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietoje pilietei A. D.“ atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 0,12 ha žemės ir 5,38 ha miško (mišku apaugusi žemė). Alytaus rajono 2-ojo notaro biuro notarė M. B. (duomenys neskelbtini) išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kuriame nurodė, jog paveldimą turtą sudaro 5,50 ha žemės sklypas, kadastrinis adresas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio 5,38 ha sudaro miškas, suformuotas atliekant preliminarius matavimus, esantis (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad 5.5000 ha žemės sklypas, kurio kadastro vietovės numeris ir pavadinimas (duomenys neskelbtini), nuo 2005 m. liepos 13 d. priklauso R. D. (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Bylos duomenimis pareiškėjas kreipėsi į Nemuno kilpų regioninio parko direkciją prašydamas leisti atkurti buvusią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau prašymas buvo netenkintas pareiškėjui nepateikus Lietuvos centrinio valstybės archyvo kartografinių dokumentų kopijos ir nurodžius, kad minėtas archyvas tokio dokumento neturi.

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą CPK 444 straipsnio pagrindu. Vertinant pareiškėjo patikslintame pareiškime nurodytus pagrindus darytina išvada, kad jis prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog žemės sklype, kurį jam perleido jo močiutė, buvo sodyba. Šio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjas galėtų gauti leidimą atstatyti buvusią sodybą, nes tokius reikalavimus numato teisės aktai, reglamentuojantys statybos vykdymo tvarką valstybės saugomose teritorijose, kuriai priklauso pareiškėjo nurodytas žemės sklypas. Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo priėmimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybė šios tvarkos nėra patvirtinusi, todėl pareiškėjas priverstas kreiptis į teismą. Be to, kadangi pareiškėjo nuosavybės teise valdomas sklypas yra Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje, jame draudžiama naujų pastatų statyba, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kadangi pareiškime nurodytas objektas nėra išlikęs, o galimybę nustatyti sodybos buvimo faktą teismo sprendimu numato specialūs teisės aktai, šio fakto nustatymo juridiniu pagrindu laikytinas CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas ir tokio fakto nustatymas sukels pareiškėjui teisinius padarinius.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3, 5, 6 punktais draudžiama draustinyje statyti su draustinio tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat kitus minėto įstatymo 9 straipsnyje nurodytus atvejus. Pažymėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 8 punktą, buvusios sodybos atstatymo teisė šioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi valstybiniuose parkuose draudžiama statyti su valstybinio parko steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus statinius esamose ir buvusiose sodybose, taip pat kitais minėto įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus. Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 9 punkte taip pat nustatyta, kad buvusios sodybos atstatymo teisė šioje dalyje nustatyta tvarka įgyvendinama taip, kad vietoj vienos buvusios sodybos gali būti atstatoma tik viena sodyba. Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnyje išdėstytos sodybos ir buvusios sodybos, sąvokos. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 52 punktą, buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą teismo sprendimu. Remiantis minėto įstatymo 2 straipsnio 55 punktu, sodyba – vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ir su šių statinių, sodybos želdinių, sodo, daržo, aikštelių užimama žeme.

Įrodinėjant buvusios sodybos faktą statinių ir sodų fizinio buvimo būdu įrodymais gali būti bet kurie faktiniai duomenys. Tai gali būti ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, specialisto išvada, topografinė nuotrauka, pateiktos vaizdo medžiagos (fotonuotraukų su atitinkamais aprašais ir schemomis), detalus planas, kitos CPK numatytos įrodinėjimo priemonės.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta kaimynė O. J., gimusi (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) kaimas priklausė anksčiau Jieznui, paskui Alytuj, dabar patenka į Birštono teritoriją. Ji gyvena maždaug kilometro atstumu, šalimais gyveno I. Ž. (tėvas), motina A., jų vaikai buvo A., V., I., J., aplinkui buvo miškas, vėliau namai nusigriovė. Tenai buvo medinis namas, ūkinis, kluonas, jai atrodo, kad I. turėjo apie 7 ha žemės, buvo dirbama žemė, gyveno ūkiškai, gyvulius laikė. Truputį toliau stovėjo rūsys, tvartas. J. su šeima, dvi jo dukros ir motina ilgai gyveno, A., pareiškėjo močiutė, irgi ilgai gyveno, tačiau ištekėjusi išėjo iš šitų namų. Kai ji pamena, tie namai jau stovėjo, o kada tiksliai jie pastatyti buvo, nežino. Nepamena nuo kada nebeliko statinių, vieni gyventojai išmirė, kiti susituokė ir išsikėlė, tiksliai nurodyti ar statinius nugriovė ar išsivežė, negalinti dėl parėjusio ilgo laiko. Aplink pušys, eglės auga, valdžia užsodino mišką, eiguliai, darbininkai dirbo. R. rūpinosi tuo mišku ir žeme, dėl prastos sveikatos jau daugelį metų ji pati iki tos vietovės savarankiškai nenueina, todėl tiksliai nežino ką jis ten daro. Paaiškino, kad kaimynystėje netoli Ž. buvo dar B. ūkis, Š. dar pamiškėje gyveno. Nurodė, kad Ž. žemėje buvo viena sodyba.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad buvusi sodyba – tai sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais – archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu. Istoriniu – archyviniu dokumentu gali būti laikomas nustatyta tvarka iš Nacionalinio dokumentų ar kito fondo nustatyta tvarka gauti dokumentai, kuriuose užfiksuota atitinkamo Lietuvos istorijos laikotarpio informacija. Šiuo atveju esminiu įrodymu dėl buvusios sodybos fakto nustatymo laikytini 2021 m. sausio 12 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dokumentų kopijų“, prie kurio pateiktame dokumente „Viensėdžiais išskirstyti ir jau visai nusikėlę kaimai, kuriuose liko nejudintų sodybų“ nurodyta, kad I. Ž. (pavardė - kaip dokumente) turėjo namą, statytą 1860 m., kluoną, statytą 1934 m., tvartą, statytą 1870 m., vietovė – (duomenys neskelbtini) kaimas. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020 m. vasario 27 d. pažyma apie turtą Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Vytauto Didžiojo karo muziejaus ir Valstybės archeologijos komisijos archyviniame fonde, Alytaus apskrities viensėdžiais išskirstytų kaimų surašymo žinių byloje, Birštono valsčiaus Nemaniūnų seniūnijos 1935 m. birželio 6 d. žinių lape, skiltyje „Kieno sodybos liko nejudintos“ įrašyta „Ž. I.“ (pavardė - taip dokumente), skiltyje „Kada kokie trobesiai statyti“ atitinkamai įrašyta: „gyv. namas 1860; kluonas 1934; tvartas 1870“. Nurodyta vietovė – (duomenys neskelbtini) kaimas. Alytaus apskrities viršininko archyviniame fonde, įvairių statinių žinių byloje, Birštono valsčiaus arklių savininkų 1942 m. sausio 20 d. (lydraščio data) sąraše įrašytas Ž. J. (vardas – taip dokumente), gyv. (duomenys neskelbtini) kaime, turėjęs 11 ha žemės. 2020 m. spalio 26 d. antstolio G. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, jog buvo nuvyta prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro (duomenys neskelbtini)), buvo užfiksuoti sklype esantys pamatai – akmenys. Viešai prieinamame internetiniame portale (https://www.geoportal.lt/map/) nuorodoje „Žemėlapių fondai“ esančiuose archyviniuose topografiniuose žemėlapiuose esančiame žemėlapyje Nr. N-35-49A(1940)) užfiksuota, kad pagal koordinates (duomenys neskelbtini) 1940 m. buvo sodyba. Pagal dabartinio žemėlapio koordinates ši vietovė atitinka (duomenys neskelbtini) teritoriją. Suinteresuoti asmenys patikslintam pareiškimui neprieštarauja, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais bei pareiškėjo bei jo atstovės paaiškinimais visų bylos duomenų kontekste. Teismas nenustatė pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytomis teismui aplinkybėmis sąsajoje su pateiktais bylos rašytiniais dokumentais bei garbaus amžiaus liudytojos, apklaustos teismo posėdžio metu, paaiškinimais. Pareiškėjui norint atstatyti buvusią sodybą reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo sodyba, tai yra gyvenamasis namas, tvartas ir kluonas, prašomas nustatyti faktas sukels pareiškėjui teisines pasekmes, todėl įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes pareiškėjo patikslintas pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas.

Valstybė šioje byloje išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrė, kadangi procesiniai dokumentai buvo siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis per elektroninių paslaugų portalą (EPP).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Patikslintą pareiškimą tenkinti.

Gyvenamosios sodybos atstatymo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjui R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje, (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos buvo I. Ž. priklausiusi sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo, statyto 1860 m. ir jo priklausinių – tvarto, statyto 1870 m. ir kluono, statyto 1934 m.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.