Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-07-04 · Civilinė byla Nr. 2S-1355-619/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-04
Bylos Nr.
2S-1355-619/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Suinteresuotas asmuo
D. S.
Pareiškėjas
kreditoriaus V
Kreditorius
V. V.
Skolininkas
M. S.
Civilinė byla Nr. 2S-1355-619/2014Teisminio proceso numeris: 2-02-3-12416-2012-6
Proc. sprendimo kategorijos: 129.1; 122.4(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. liepos 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens D. S. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo kreditoriaus V. V. prašymą dėl sutuoktinio turto dalies nustatymo, skolininkas M. S., antstolė M. L., D. S., A. K. V., UAB DK „PZU Lietuva“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėjas kreditorius V. V. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkui M. S. priklauso ½ dalis M. S. ir jo sutuoktinės D. S. darbo užmokesčio ir kitų visų rūšių pajamų; nustatyti, jog skolininkui M. S. priklauso ½ dalis lėšų, esančių M. S. ir jo sutuoktinės D. S. vardu atidarytose banko sąskaitose. Prašyme nurodė, kad antstolės M. L. kontoroje vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-3449-535/2013 dėl 61 824 Lt išieškojimo iš skolininko M. S. kreditoriaus V. V. naudai. Nurodė, jog antstolė nustatė, jog skolininko vardu transporto priemonių ir nekilnojamojo turto nėra registruota, piniginių lėšų sąskaitose nėra, VSDFV duomenimis skolininkas nedirba, ĮKNR duomenimis skolininkas atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje, galimai dirba įkalinimo įstaigoje. Antstolio duomenimis iš skolininko lėšų daromos išskaitos, kurios vidutiniškai per mėnesį sudaro apie 100 Lt. 2013-07-13 skolininkas M. S. sudarė santuoką su D. S., kuri dirba UAB „Longana“ ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Pagal LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p. šios lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl nustatytina skolininko turto dalis šiame turte. 2014-02-13 dienos Vedybų sutarčių registro duomenimis skolininkas su sutuoktine nėra sudaręs vedybų sutarties. Skolininko prievolė kreditoriui yra asmeninė M. S. prievolė, todėl išieškojimo procese būtina nustatyti, kokia skolininko ir jo sutuoktinės pajamų dalis priklauso M. S., kad į šią dalį būtų galima nukreipti išieškojimą.

Suinteresuotas asmuo A. K. V. su pareiškėjo prašymu sutiko, prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo D. S. nesutiko su pareiškėjo prašymu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog autoįvykis, dėl kurio iš skolininko M. S. buvo priteista atlyginti 61 824 Lt dydžio žala, įvyko 2011-07-16, vykdomasis raštas Nr. 2-3449-535/2013 Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotas 2013-07-12, tuo tarpu santuoka su skolininku buvo sudaryta 2013-07-13, t.y. jau po minėto įvykio ir po žalos priteisimo. Dėl to teigia, kad sutuoktinio prievolė negali būti tenkinama iš jos darbo užmokesčio, kitų visų rūšių pajamų ir iš jos vardu atidarytų banko sąskaitų (ši prievolė atsirado iki santuokos sudarymo). Teigė, jog kreditoriaus V. V. reikalavimas yra asmeninė skolininko M. S. prievolė. Todėl išieškojimas iš jos darbo užmokesčio prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, moralės normoms. Prašė atsižvelgti į jos itin prastą ir sudėtingą turtinę padėtį, į tai, kad ji turi išlaikyti sutuoktinį M. S., prašė nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo sprendžiant klausimą dėl sutuoktinio turto dalies nustatymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjo V. V. prašymą tenkino. Teismas nustatė, kad skolininkui M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 dalis M. S. ir jo sutuoktinės D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio ir kitų visų rūšių pajamų, taip pat nustatė, kad skolininkui M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis lėšų M. S. ir jo sutuoktinės D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu atidarytose banko sąskaitose. Teismas sutiko su D. S. argumentu, kad jos sutuoktinio įsiskolinimas V. V. yra M. S. asmeninė prievolė, tačiau nesutiko su D. S. nurodytu argumentu, jog esant M. S. asmeninei prievolei, ji negali būti tenkinama iš jos darbo užmokesčio, kitų rūšių pajamų, iš jos vardu atidarytų banko sąskaitų. Teismo vertinimu pagal CK 3.88 str. 1 d. 5 p. po santuokos sudarymo D. S. gaunamos darbinės pajamos bei lėšos jos banko sąskaitose yra M. S. ir D. S. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, į kurią gali būti nukreiptas išieškojimas, teismui nustačius D. S. turto dalį šioje nuosavybėje (CPK 667 str. 1 d.). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Konstatavo, jog D. S. teismui nepateikė jokių jos atsiliepime į prašymą nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų – apie gaunamą atlyginimo dydį, komunalinių mokesčių dydį ir pan., kuriems esant teismas turėtų pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantė D. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jos prašymą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui turto dalį, grubiai pažeidė CPK 159 str. 1 d., t.y. nepareikalavo pateikti įrodymų bei neišreikalavo įrodymų savo iniciatyva. Teigia, jog teismas turi priėjimą prie VSDFV informacinės bazės, todėl galėjo gauti duomenis apie jos gaunamą mėnesinį darbo užmokestį. Nurodė, jog jos finansinė padėtis yra bloga, ji neturi jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto.

2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad santuoka su M. S. buvo sudaryta 2013-07-13 dieną, t.y. po vykdomojo rašto išdavimo ir jai apie jokią jos sutuoktinio skolą nebuvo žinoma. Todėl teismas privalėjo vadovautis CK 1.5 str. numatytais protingumo ir sąžiningumo principais. Vien tik teisingumas reikalauja atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į pagrįstus skolininko interesus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas V. V. nurodė, jog su juo nesutinka, prašė jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Nėra ginčo, kad M. S. prievolė yra jo asmeninė prievolė ir šie argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamam ginčui.

2. Nurodė, jog nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes. Jo vertinimu, D. S. gaunamas 1000 Lt atlyginimas, nėra pagrindas nukrypti nuo lygių sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, o jos poreikis naudoti pinigus savo buitinėms reikmėms nėra svarbesnis už pareiškėjo poreikį gauti žalos, padarytos sunkiai sužalojus sveikatą atlyginimą.

3. Nurodė, jo ši byla nėra šeimos ar darbo byla, todėl šalys pačios turėjo teikti teismui savo reikalavimus ar atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus.

Suinteresuotas asmuo A. K. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, jog su juo nesutinka ir visiškai palaiko pareiškėjo V. V. atsiliepimo argumentus.

Skolininkas M. S., antstolė M. L. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netenkino jos prašymo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui turto dalį, todėl grubiai pažeidė CPK 159 str. 1 d. nuostatas, nes pats nebuvo aktyvus, nerinko įrodymų savo iniciatyva.

Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Bendroji įrodinėjimo pareiga, kylanti iš CPK įtvirtinto šalių rungimosi principo (CPK 12 str.), lemia, kad kiekviena ginčo šalis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus į juos (CPK 135 str. 1 d. 3 p., 177 str., 178 str.). Tokios šalies pareigos neeliminuoja net ir teismui nustatytas aktyvesnius vaidmuo tam tikrų kategorijų bylose, kuriose galima identifikuoti viešo intereso buvimą, t.y. darbo bylose, bylose kylančiose iš bankroto teisinių, bylose ginant nepilnamečių vaikų interesus ir kt. (CPK 179 str. 2 d.). Tai paaiškinama tuo, kad teismas negali būti aktyvesnis už pačią ginčo šalį, negali įtakoti jos procesinio elgesio, negali suformuoti vienokių ar kitokių prašymų arba reikalavimų už ginčo šalį. Kitoks teismo vaidmens interpretavimas aiškiai paneigtų civilinių bylų procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad šiuo šioje byloje teismas turėjo pareigą veikti aktyviau už pačią ginčo šalį (t.y. apeliantę), siekiant padėti būtent apeliantei įgyvendinti jos teises ar pareigas įrodinėjant, jog yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Šių įrodymų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. S. teismui nepateikė jokių jos nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų – apie gaunamą atlyginimo dydį, komunalinių mokesčių dydį ir pan., kuriems esant teismas turėtų pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos atskirojo skundo argumentus.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis CK 1.5 str. numatytais protingumo ir sąžiningumo principais ir atsižvelgti į tai, kad santuoka su M. S. buvo sudaryta 2013-07-13 dieną, t.y. po vykdomojo rašto išdavimo.

Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Taip pat CK 3.116 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. Taigi, padalyti bendrąją jungtinę nuosavybę gali reikalauti kreditoriai, siekdami išieškoti iš sutuoktinio dalies, įeinančios į bendrą turtą, jeigu asmeninėms tokio sutuoktinio prievolėms patenkinti nepakanka asmeninio jo turto. Pagal asmenines prievoles galima išieškoti iš bendro turto sutuoktinio dalies, prieš tai padalijus sutuoktinių turtą (CK 3.112 str. 1 d.). Kad galėtų padalyti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, teismas privalo nustatyti bendrą sutuoktinių turtą ir vieno ir kito asmeninį turtą (CK 3. 118 str. 1 d.). Taigi, tik nustatęs visą turimą ir valdomą sutuoktinių turtą, teismas gali nustatyti vieno sutuoktinio dalį visoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog vien ta aplinkybė, jog santuoka su M. S. buvo sudaryta po vykdomojo rašto išdavimo, nesudaro pagrindo nepadalyti bendrosios jungtinės nuosavybės kreditoriaus reikalavimu.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 straipsniu, teismas

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė