Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-02-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-35-1076/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-22
Bylos Nr.
1S-35-1076/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05102-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justas Namavičius
Kaltinamasis
E. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-35-1076/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05102-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.12; 2.14.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 22 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Justas Namavičius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutarties, kuria 6 (šešiems) mėnesiams buvo pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. V. gyvenamosios vietos ir asmens kratų metu rastoms piniginėms lėšoms, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 21 d.

Teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, E. V. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.

2. Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2022 m. sausio 21 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą ir galimą civilinį ieškinį, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. V. turtui – 59 425 Eur, kurie laikomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasoje, nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą (uždraudžiant piniginėmis lėšomis naudotis, valdyti ir jomis disponuoti). Paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo nutartimis.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartimi, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas šešiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 21 d. Apygardos teismas nustatė, kad kratos metu teisėsaugos pareigūnų išimtos piniginės lėšos galėjo būti gautos iš E. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų darymo, todėl šios piniginės lėšos BK 72 ir 72³ straipsnių pagrindu galėtų būti vertinamos kaip konfiskuotinas turtas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Kaltinamasis E. V. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartį ir nebetaikyti laikino nuosavybės teisės apribojimo.

4.1. Skunde nurodoma, kad nuosavybės teisės apribojimas turi būti baudžiamojoje byloje esant faktiniams pagrindams ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtintiems pagrindams bei sąlygoms. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, o kaltinamajame akte nėra nurodyta aplinkybių, kurios leistų daryti bent prielaidą, kad E. V. galimai daryta nusikalstama veika (jos apimtis) galėjo sudaryti sąlygas gauti tokio dydžio nusikalstamas pajamas, kurios atitiktu gyvenamojoje vietoje kratos metu paimtų grynųjų pinigų sumą (58 200 Eur). Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad gyvenamojoje vietoje kratos metu paimti grynieji pinigai priklauso Ž. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl baudžiamojoje byloje taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas neatitinka kaltinamajame akte nurodytų faktinių aplinkybių ir nėra susijęs su inkriminuojama nusikalstama veika bei jos pasekmėmis.

4.2. Pasak kaltinamojo, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą grindė tik faktu, kad E. V. pareikšti kaltinimai pagal BK 25 straipsnį ir 260 straipsnį, tačiau teismas, priešingai nei ikiteisminio tyrimo metu, privalėjo vertinti konkrečias kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes, kuriomis ir grindžiami E. V. pareikšti kaltinimai. Skunde teigiama, kad E. V. pripažinimas kaltu dėl inkriminuojamu nusikalstamų veikų nesudarys teisinio pagrindo taikyti BK 72 ir 72³ straipsnių nuostatas, kadangi kaltinamajame akte nurodyta nusikalstama veika neturi priežastinio ryšio su gyvenamojoje vietoje rastais grynaisiais pinigais, t. y. pastarieji negali būti pripažinti iš nusikalstamos veikos gautomis pajamomis. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama nutartis negali būti teisėta, todėl yra naikintina.

5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo E. V. skundas atmetamas.

6. Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip procesinės prievartos priemonė, yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Taigi laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, E. V. šios procesinės prievartos priemonės terminas skundžiama nutartimi pratęstas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Žemesnysis teismas laikiną nuosavybės teisės apribojimą pratęsė 59 425 Eur grynųjų pinigų sumai, rastai atliekant E. V. asmens ir gyvenamosios vietos kratą.

7. E. V. baudžiamojoje byloje yra kaltinamas tuo, kad jis nuo 2020 metų, tiksliai tyrimo metu nenustatyto laiko, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti, Vilniaus mieste susibūrė į organizuotą grupę, skirtą daryti labai sunkius ir sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuoti narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis bei labai dideliais jų kiekiais vykdyti jų prekybą Vilniaus mieste ir taip gauti neteisėtas pajamas. Iš kaltinamojo akto turinio matyti ir tai, kad E. V. galimai organizuodavo neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų atgabenimą ir pardavimą, piniginių lėšų už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas surinkimą ir paėmimą iš organizuotos grupės narių. Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančio 2022 m. sausio 13 d. kratos protokolo matyti, kad krata bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta dalyvaujant kaltinamajam E. V. ir suinteresuotam asmeniui Ž. V., kuri kratos metu savanoriškai pateikė 51 400 eurų (iš skalbimo mašinos būgno išėmus dėžutę su pinigais) ir 1 800 eurų (iš koridoriaus spintoje buvusio moteriško palto kišenės). Dar 5 000 eurų pareigūnai rado viename kambarių ant lentynos.

8. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu iš tiesų buvo pateikti dokumentai, be kita ko, sąskaitų išrašai, kuriais grindžiamas 6 800 Eur grynųjų pinigų sumos priklausymas Ž. V. ir 51 400 Eur grynųjų pinigų sumos priklausymas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš 2022 m. kovo 18 d. pateikto Ž. V. banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Ž. V., kaip vienintelei įmonės akcininkei, išmokėjo 7 225 Eur. dividendų už 2018 metus (t. 12, b. l. 90). 2022 m. kovo 28 d. pateiktame Ž. V. banko sąskaitos išraše užfiksuota, kad 2019 m. spalio 2 ir 15 dienomis iš Ž. V. banko sąskaitos buvo išgryninta po 400 Eur, o 2019 m. spalio 23 d. padarytos iš viso šešios grynųjų pinigų operacijos po 1 000 Eur, t. y. iki 2019 m. spalio 23 d. Ž. V. iš viso išsigrynino 6 800 Eur sumą, kuri sutampa su kaltinamojo skunde nurodyta kaip Ž. V. priklausančia pinigų suma (t. 12, b. l. 91-92). Taip pat nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje 2022 m. rugpjūčio 16 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. B. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygos išrašą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. (t. 13, b. l. 193-196). Iš pateikto kasos išrašo matyti, kad 2021 m. sausio 1 d. A. B. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą įnešė 1 000 Eur, ką patvirtina ir 2021 m. sausio 1 d. prie bylos pridėtas įmonės kasos pajamų orderis (t. 12, b. l. 192). 2021 m. kovo 8 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą A. B. papildomai įnešė dar 1 500 Eur, ką patvirtina ir 2021 m. kovo 8 d. prie bylos pridėtas kasos pajamų orderis (t. 12, b. l. 193). Be to, ikiteisminio tyrimo metu įmonės direktorius A. B. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2021 m. kovo 19 d. iš bendrovės banko sąskaitos buvo išmokėta 20 000 Eur grynųjų pinigų suma (t. 13, b. l. 14), ką patvirtina ir prie bylos pridėtas įmonės kasos pajamų orderis (t. 13, b. l. 16), taip pat tarp įmonės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta grynųjų pinigų pristatymo sutartis (t. 12, b. l. 194). Taip pat iš jau minėto įmonės kasos išrašo matyti, kad 2021 m. birželio 14 d., 2021 m. birželio 18 d. ir 2021 m. liepos 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus rangos darbus ir sumokėjo atitinkamai 9 000 Eur, 14 000 Eur bei 6 500 Eur. Pastaruosius duomenis kasos pajamų orderiai (t. 12, b. l. 189, t. 13, b. l. 33, 34) bei tarp minėtų įmonių sudaryta statybų rangos sutartis su papildomais susitarimais (t. 13, b. l. 17-32). Taip pat 2021 m. liepos 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. B. pagal kasos pajamų orderį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą įnešė 3 311 Eur (t. 12, b. l. 190). Taigi 2021 m. liepos 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos likutis sudarė 55 311 Eur, kas, pasak kaltinamojo E. V., įrodo, kad kratos metu paimta 51 400 Eur grynųjų pinigų sumą priklausė šiai įmonei.

9. Nepaisant prie bylos pridėtų duomenų, aukštesnysis teismas pažymi, kad šioje proceso stadijoje išsamus areštuotų lėšų tyrimas nėra atliekamas; teismas taip pat nevertina ikiteisminio tyrimo metu pateiktų dokumentų patikimumo. Minėtų dokumentų turinys nepašalina abejonių, ar būtent kratos metu rasti pinigai, kaip teigiama skunde, laikytini Ž. V. ir AB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybe. Pirma, pastebėtina, jog Ž. V. grynino pinigus 2019 m. spalio mėn, tuo tarpu krata atlikta 2022 m. sausio mėn. Todėl nėra akivaizdu, kad kratos metu rasti 6 800 Eur iš tiesų yra lygiai ta pati prieš daugiau nei du metus išgryninta pinigų suma, be to, šią sumą laikant atskirai, t. y. 5 000 Eur lentynoje, o 1 800 Eur palto kišenėje. Papildomai pažymėtina, kad dalį Ž. V. savanoriškai perdavė pati, o kitą dalis kratos metu buvo surasta pareigūnų. Antra, abejonių kelia 51 400 Eur laikymo vieta. Nėra paaiškinama, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemenkos piniginės lėšos, be kita ko, jos buhalteriui esant ne Ž. V., o A. B., buvo laikomos skalbimo mašinos būgne. Šių abejonių nepašalina ir aplinkybė, kad tame pačiame bute buvo įregistruota UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė. Trečia, kratos metu ir betarpiškai po jos nei E. V., nei Ž. V. pareigūnams nepareiškė jokių pastabų, jog rastos piniginės lėšos priklausytų ne kaltinamajam, o Ž. V. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prašymą grąžinti 6 800 Eur Ž. V. pateikė 2022 m. kovo 30 d., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą grąžinti 51 400 Eur – 2022 m. gegužės 2 d (t. 12, b. l. 76; 182-184). Dėl šių priežasčių byloje esantys dokumentai nepašalina pagrįsto manymo, kad kratos metu paimti grynieji pinigai galėjo būti gauti iš galimai padarytų nusikalstamų veikų. Todėl šioje proceso stadijoje, netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo į E. V. turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas galimo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo vykdymas.

10. Teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad skunde nurodomų bylos faktinių aplinkybių nustatymas, t. y. ar padarytomis nusikalstamomis veikomis buvo sudarytos sąlygos gauti neteisėtų lėšų ir kokiu mastu, šioje proceso stadijoje nenagrinėjamas. Galimo pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra teisiamajame posėdyje įrodinėtinos aplinkybės, ir tik išnagrinėjus bylą iš esmės galės būti sprendžiamas klausimas dėl lėšų pripažinimo nusikalstamos veikos rezultatu, ir kieno atžvilgiu jos turi būti konfiskuojamos.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo E. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Justas Namavičius