Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirba, nesimoko, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R., 2017 m. birželio 18 d. apie 15 val. 48 min., Vainikų kaime, Josvainių seniūnijoje, Kėdainių rajone, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p.- draudžiama vairuoti transporto priemonę /.../ neblaiviems /.../, vairavo transporto priemonę – automobilį Volvo 440 valst. nr. (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 % promilės alkoholio - kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,60 ‰ (promilės) etilo alkoholio.

Kaltinamasis I. R. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2017 m. birželio 18 d., apie 16 val., dienos metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes prieš įvykį gėrė alaus, užsivedė automobilį Volvo 440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo sesers N. S. kieme, priklausantį R. S. R. nuėjo miegoti, o jis R. S. nežinant, nematant paėmė automobilio raktelius ir išvažiavo į parduotuvę. Vairuotojo pažymėjimo neturi ir neturėjo. (duomenys neskelbtini) jį sustabdė policijos pareigūnai. Buvo nušalintas nuo vairavimo. Dėl savo poelgio gailisi. Automobilį vertina 100 Eur. Ketina pradėti mokytis arba dirbti. Praeitą mėnesį dirbo pagal verslo liudijimą, dėjo trinkeles ir uždirbo apie 400-450 eurų.

Kaltinamojo įstatyminė atstovė J. Č. apklausta teisme paaiškino, kad įvykio nematė. Sūnui gerti neleidžia, pastarasis jos klauso. Sūnus nesimoko, nedirba.

Liudytojas R. S. apklaustas teisme paaiškino, kad birželio 18 d. išgėrė alaus ir nuėjo miegoti. Vakare sužinojo, kad I. paėmė jo automobilį ir išvažiavo. Automobilį Volvo 440 nusipirko iš R. už 100 Eur., dalims. Automobilis buvo paimtas slapčia, jam nežinant.

Kaltinamojo, jo gynėjo ir prokuroro sutikimu įrodymų tyrimas sutrumpinamas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos BPK 291 str. tvarka ištirtais kitais įrodymais: pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b.l. 1-3); tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b.l. 9); įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokolu (b.l. 11-19); policijos suvestinių išrašu (b.l. 20); tarnybine ataskaita (b.l. 22); Kauno AVPK Kėdainių rajono PK vyr. patrulės A. V. tarnybiniu pranešimu (b.l. 21); liudytojos A. V. apklausos protokolu (b. l. 26-27); liudytojo R. N. apklausos protokolu, kur jis parodė, kad automobilį Volvo 440 jis pardavė R. S. (b. l. 33); registracijos liudijimas iš kurio matyti, kad transporto priemonė Volvo 440 valst. nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. N. (b.l. 38, 64); transporto pirkimo-pardavimo sutarties kopija, iš kurios matyti, kad R. N. automobilį Volvo 440 valst. nr. (duomenys neskelbtini) už 100 eurų pardavė R. S. (b. l. 37, 65); liudytojos J. Č. apklausos protokolu (b. l. 46); liudytojo R. S. apklausos protokolu (b. l. 56); sprendimu nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo I. R. (b.l. 69); 2017-06-29 d. sprendimas grąžinti sulaikytą transporto priemonę (b.l. 66); medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu (b.l. 71); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 6077/2017(01), kurioje nurodyta, kad I. R. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,60 ‰ (promilės) etilo alkoholio (b.l. 77); alkotesterio parodymais, iš kurių matyti, kad 2017-06-18 15.56 val. I. R. nustatytas 2,60 promilės neblaivumas (b.l. 79);

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamojo I. R. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo abejonių nekelia, jo kaltė vairavus automobilį apsvaigus nuo alkoholio, patvirtinama specialisto išvada, byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis I. R., 2017 m. birželio 18 d., 15.48 val., Vainikų kaime, Josvainių seniūnijoje, Kėdainių rajone vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,60 % (promilės) etilo alkoholio. Ginčo byloje dėl veikos kvalifikavimo nekilo, todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas I. R. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo I. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis I. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), neteistas, nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, pirmą kartą, administracine tvarka baustas (b. l. 102-109), nedirba, nesimoko, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog J. Č. ir P. R. šeima, kurioje auga nepilnametis sūnus I. R. nuo 2007-03-22 iki 2016-11-03 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir psichotropinių medžiagų vartojimo (b. l. 120). Įstatyminė atstovė – motina nurodė, kad I. jos klauso ir juo nesiskundžia. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, jis kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino pilnai, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi nepilnamečio prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos veikos rodo, kad jis suprato savo veiksmų neteisėtumą, neigiamai vertina savo poelgį. Nustatyta, kad I. R. nusikalto būdamas nepilnametis, jam taikytini BK XI skyriuje numatyti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai. Pagal BK 93 str. teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. I. R. jaunas amžius, įstatymų leidėjo siekis užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų kaltinamojo amžių ir socialinę brandą, siekis riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo jam galimybę, siekis padėti kaltininkui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu bei siekis sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jo prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis dėl to, teistumo nebuvimas, nusikalstamas elgesys pirmą kartą duoda pagrindą manyti, kad vien šis baudžiamasis procesas nepilnamečiui I. R. padarė efektyvią įtaką elgesio koregavimo linkme, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, yra ne tik formalus, bet ir pamatuotas objektyvus teisinis pagrindas nepilnametį kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. pagrindu, jam skiriant BK 82 str. numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Taigi, teismas atsižvelgęs į tai, kad byloje yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 93 str. 1 d. 3 p.- kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis teisiamas pirmą kartą, žalos, civilinio ieškinio nėra, jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą ir yra pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų. Teismas daro išvadą, kad atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės yra didesnė tikimybė, kad jis ateityje nedarys nusikaltimų, negu tuo atveju, kai jam būtų paskirta kriminalinė bausmė. Todėl sutinkamai su LR BK 93 str. 1 d. 3 p. kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, byla jo atžvilgiu nutrauktina – LR BPK 254 str. 5 d., kaltinamajam sutinkamai su LR BK 93 str. 2 d., BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d., 2 p., 3 p., 3 d. 3 p. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė- elgesio apribojimas, skiriant įpareigojimus ir uždraudimą.

Prokuroro prašymas kaltinamajam taikyti baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, atmestinas, kadangi baudžiamojo poveikio priemonės numatytos LR BK 67 straipsnyje (išskyrus 67 str. 2 d. 7 p.) yra taikomos tik pilnamečiui asmeniui. Nepilnamečiui padarius nusikalstamą veiką yra taikomi nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai numatyti BK 80-93 straipsniuose, šiuo atveju kaltinamajam vadovaujantis BK 87 str. 3 d. 3 p. yra skiriamas uždraudimas vairuoti motorines transporto priemones.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teismo taikyti BK 72 str. 5 d. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš kaltininko konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kadangi transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis, t.y. automobilis Volvo 440 valst. nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. S., pagal dokumentus R. N.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas I. R., buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį Volvo 440 valst. nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, kad ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso R. S. . Kaip matyti iš jo paaiškinimų, automobilio raktelius ir automobilį kaltinamasis paėmė R. S. nežinant ir nematant. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo vairuotas automobilis buvo nusikaltimo padarymo priemonė, jis atitinka konfiskuotino turto požymius, tačiau pastarajam kaltininkui nepriklausant ir nesant BK 72 str. 4 d. numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima spręsti ir dėl kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo, teismas sprendžia, kad prokuroro prašymas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra pagrįstas. Todėl siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtina iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu pateikti duomenis iš portalo www.autoplus.lt apie apskaičiuotą automobilio rinkos vertę, kuri yra nuo 199 iki 370 Eur. Iš byloje esančios automobilio pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad automobilio kaina 100 eurų. Kaltinamasis ir liudytojas R. S. taip pat nurodė, kad automobilio vertė yra 100 eurų. Teismas konstatuoja, kad vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 7 p., 4 d. ir 72 str. iš I. R. išieškotina 100 eurų konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma ir tai padės įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.). Siekis didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, o šiuo atveju konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimo, šioje situacijoje nėra galimas.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti: automobilis Volvo 440, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-06-29 Kauno AVPK Kėdainių r. PK tyrėjos sprendimu grąžintas, todėl klausimas dėl grąžinimo nesprendžiamas, o grąžintas automobilis paliekamas savininkui.

Civilinio ieškinio – nėra.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (93-97).

Dėl teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjas byloje dalyvavo ne kaltinamojo pageidavimu, jam gynėjas paskirtas sutinkamai su LR BK 51 str. 1 d. 1 p., atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302-303 str., 304 - 305 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir vadovaujantis LR BK 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

I. R. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 9 mėnesiams (LR BK 82 str. 1 d. 5 p.). Vadovaujantis LR BK 87 str. 1 d., 2 d. 2 p., 3 p., 3 d. 3 p. įpareigojant jį:

mokytis arba dirbti, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; įgyti tam tikrų žinių, t.y. įpareigoti išmokti saugaus eismo ir kelių eismo taisykles per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; uždrausti I. R. vairuoti motorines transporto priemones 12 mėnesių laikotarpiui.

I. R. privalo nustatyta tvarka atsiskaityti apie įpareigojimų ir draudimų vykdymą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 4 dalimi, 72 straipsniu paskirti I. R. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti iš I. R. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 100 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) į valstybės biudžetą.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu, iš I. R., nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).