Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2023-02-20 · Byla Nr. BIK-72/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-20
Bylos Nr.
BIK-72/2023
Teisminio proceso Nr.
1-02-6-00023-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Olegas Fedosiukas (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Artūras Pažarskis
Nuteistasis
G. U.
Advokatai
Jevgenij Bogdanov
Kasacinio skundo Nr. DOK-710/2023
Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00023-2020-8
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2023 m. vasario 20 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. U. ir jo gynėjo advokato Jevgenijaus Bogdanovo (Jevgenij Bogdanov) kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistasis G. U. ir jo gynėjas advokatas J. Bogdanovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir G. U. bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso – toliau – BK) 54 straipsnio, 223 straipsnio 1 dalies) taikymo ir padarytų esminių BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių nuostatų pažeidimų. Teismai nepakankamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, netinkamai nustatė įvykio aplinkybes ir nepagrįstai, pažeisdami teisingumo principą, pripažino G. U. kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį bei paskyrė jam pernelyg griežtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas dėl nuteistojo apeliacinio skundo pateikė nelogiškus, painius ir prieštaringus argumentus, neįvertino visų bylai išspręsti reikšmingų įrodymų, padarė klaidų dėl įrodymų turinio ir jų tarpusavio ryšio, neišdėstė teisinių argumentų dėl įrodymų vertinimo, rėmėsi tik kaltinimui palankiais bendrovėje dirbusių buhalterių parodymais.

Kasaciniame skunde teigiama, kad, priešingai negu konstatavo abiejų instancijų teismai, G. U. tinkamai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą, sudarė tinkamas sąlygas buhalteriams atlikti savo darbo funkcijas, be to, domėjosi ir kontroliavo bendrovėje dirbusių buhalterių veiklą, tik jo samdyti buhalteriai kaltinime nurodytu laikotarpiu nesugebėjo tinkamai tvarkyti buhalterinės apskaitos. G. U. vadovaujamoje bendrovėje dirbusios buhalterės N. S., I. T., S. Š. ir R. V. savo pareigas atliko nerūpestingai ir neprofesionaliai, todėl iš dalies jos yra atsakingos už buhalterinės apskaitos bendrovėje netinkamą tvarkymą. Kadangi minėtos buhalterės yra prisidėjusios prie pažeidimų, kurie inkriminuoti G. U., jų parodymai vertintini kritiškai, nes jos yra suinteresuotos duoti sau palankius parodymus.

Anot nuteistojo ir jo gynėjo, itin svarbi yra liudytojos R. V. teisme duotų parodymų dalis, kuri patvirtina G. U. gynybinę poziciją. Tačiau abiejų instancijų teismai, būdami šališki, ignoravo šiuos G. U. nekaltumą patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, formaliai atmesdamas apeliacinio skundo argumentą dėl minėtos liudytojos parodymų dalies, padarė esminį BPK pažeidimą, nes nepatikrino bylos tiek, kiek buvo to prašoma apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į tai, kad R. V. negrąžino G. U. buhalterinių dokumentų dėl įvykusio žodinio konflikto ir dėl to, kad G. U. nesumokėjo reikalaujamos pinigų sumos, neatmestina, kad dalis dokumentų galėjo būti sąmoningai negrąžinta ir (ar) sunaikinta. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu iš R. V. kompiuteris nebuvo paimtas ir patikrintas. Esant tokioms aplinkybėms, negalima teigti, kad nebuvo išsaugota dalis UAB „G“ buhalterinės apskaitos dokumentų už kaltinime nurodytą laikotarpį. Įvertinus teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą bei vadovaujantis in dubio pro reo principu visi neaiškumai ir netikslumai turėjo būti aiškinami kaltininko naudai.

Nuteistojo G. U. ir jo gynėjo manymu, remiantis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytu teisiniu reguliavimu, taip pat kasaciniame skunde pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl BK 223 straipsnio taikymo, G. U. negali būti pripažintas BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektu – pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, įvertinus bylos duomenis, jis buvo atsakingas tik už buhalterinės apskaitos organizavimą, o ne už tvarkymą. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų galima suprasti, kad G. U. tinkamai organizavo buhalterinės apskaitos tvarkymą, tik neišsaugojo buhalterinės apskaitos atitinkamų dokumentų. Tačiau jis ir negalėjo dokumentų išsaugoti, nes bendrovėje dirbusios buhalterės jų tinkamai neparengė.

Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. U. 4 400 Eur baudą, nesivadovavo BK 54 straipsnio nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kasaciniame skunde turi būti pateikti teisiniai argumentai, pagrindžiantys netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą skiriant bausmę, nes savaime bausmės švelninimas ar griežtinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo G. U. ir jo gynėjo J. Bogdanovo teiginiai, susiję su netinkamu baudžiamojo įstatymo – BK 54 straipsnio, 223 straipsnio 1 dalies – taikymu ir esminiais baudžiamojo proceso įstatymo normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (BPK 20 straipsnio 4, 5 dalys) ir apeliacinį bylos nagrinėjimą, reikalavimų pažeidimais, grindžiami atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teisiniu jų vertinimu ir paskirta bausme. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad klausimai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių bei teisinio jų vertinimo, taip pat dėl BK 54 straipsnio taikymo buvo keliami nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde, į juos apeliacinės instancijos teismas nutartyje atsakė, pateikdamas aiškius ir išsamius motyvus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo normų taikymo bei aiškinimo klaidų. Nuteistasis ir jo gynėjas kasaciniame skunde nepateikė pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų. Nesutikimas su teismo nustatytomis aplinkybėmis, teisiniu jų vertinimu ir išvadomis dėl bausmės skyrimo bei išreikšta nuomonė, kaip turėjo būti vertinami bylos įrodymai, kokios bylos aplinkybės turėjo būti nustatytos ir jomis remiantis padarytos teisinės išvados, taip pat teigimas be jokių argumentų, kad paskirta bausmė (bauda) yra pernelyg griežta, savaime nesuponuoja išvados, kad nagrinėjant bylą buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryti esminiai BPK pažeidimai ir pažeisti in dubio pro reo bei teisingumo principai. Tokie subjektyviu vertinimu ir deklaratyviais pareiškimais grindžiami kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo G. U. ir jo gynėjo advokato Jevgenijaus Bogdanovo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Olegas FedosiukasArtūras PažarskisDaiva Pranytė-Zalieckienė