Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta J(duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis(duomenys neskelbtini), laikomas neteistu, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. N. vengė pareigos išlaikyti vaiką, o būtent: nevykdė 2019-06-14 Marijampolės apylinkės teismo sprendimo (įsiteisėjusio 2019-06-21), kuriuo teismas patvirtino V. N. ir V. K. taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad V. N. teikia išlaikymą sūnui V. K., gim. (duomenys neskelbtini) po 275 eurus kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (indeksuojant jas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka) nuo ieškinio padavimo teisme dienos, t.y. nuo 2019-01-16 iki jo pilnametystės bei per 36 mėnesius mokėdamas po 250 eurų kasmėnesinėmis įmokomis sumoka 9000 eurų išlaikymo įsiskolinimą už praėjusį laikotarpį, pervedant išlaikymą ir įsiskolinimą į V. K. banko sąskaitą, jis šių lėšų nemokėjo nuo 2019-06-21 iki 2019-11-15 ir nuo 2020-10-05 iki 2021-10-01 (išskyrus 2020-11-12 104,37 Eur, 2020-12-11 131,45 Eur, laikotarpiu nuo 2021-01-04 iki 2021-04-28 880,97 Eur), neskyrė kitos būtinos materialinės paramos sūnui, t.y. vengė pareigos išlaikyti savo sūnų V. K., taip dėl išlaikymo ir skolos už praėjusį laikotarpį nemokėjimo iki 2021-10-01 susidarė 16 674,27 eurų įsiskolinimas.

V. N. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi ir nurodė, kad su V. K. susituokę nebuvo, tiesiog gyveno kurį laiką kartu. Jiems abiem gyvenant Anglijoje, (duomenys neskelbtini) gimė vaikas V.. Jam gimus maždaug po pusmečio, gal kiek daugiau, V. nutraukė su juo santykius ir išvyko į Lietuvą pasiėmusi jų vaiką. Ji apsigyveno pas jo mamą R. N., tačiau praėjus kuriam laikui (gal mėnesis ar kiek daugiau) jo mama jai davė pastabą, kad ji per dažnai ir per ilgam palikinėja vaiką jos priežiūrai, o pati būna nežinia kur, tada V. iš jo mamos išsikraustė kitur. Kol pas mamą gyveno, jos ir vaiko išlaikymu rūpinosi tiek jis, tiek mama. Po to, vaiką matydavo tuo metu, kai pats parvažiuodavo į Lietuvą porai savaičių. Vaiką pasiimdavo pas save pabūti kelioms dienoms, savaitei - įvairiai. Tiksliai nepasakys kada, ar 2014 m. ar 2015 m. V. išvyko gyventi į Angliją. Ji jo apie tai neperspėjo, tiesiog pasiėmė vaiką ir išvyko. Tuo metu jis jau gyveno Lietuvoje. Nuo tada jis vaiko nėra matęs ir nėra su juo bendravęs. Bendravimą su vaiku visada apsunkindavo V., nes ji nei tuo metu, kai grįždavo iš Anglijos į Lietuvą jam nenorėdavo vaiko duoti, nei kitais atvejais leisdavo jį matyti. Kadangi apie bendravimą su vaiku jie nesusikalbėdavo, todėl ir dėl lėšų jo išlaikymui pokalbio nebuvo. Nei V. reikalavo kokių nors lėšų, nei jis pats jai kažką siūlė. 2019 m. V. kreipėsi į teismą dėl vaiko išlaikymo. Vykstant teismo procesui dėl vaiko išlaikymo jis su V. bendravo ir jie sudarė taikos sutartį. Tuo metu jis turėjo gerą darbą ir sutartyje sutartos mokėti sumos jam tuo metu nekėlė problemų, tikėjosi, kad pavyks sumokėti tiek už praeitą laikotarpį susidariusį įsiskolinimą, tiek toliau mokėti pinigus vaiko išlaikymui. Su V. sutartyje numatė, koks bus jo bendravimas su vaiku, kad bendraus per “Skype”, numatė, kokias šventes vaikas švęs su juo, tačiau po teismo sprendimo klausė V., kokiu “Skype” vaikui skambinti, bet ji jam nepasakė, su vaiku neteko pabendrauti. Tada jo finansinė padėtis staiga pasunkėjo, nebegavo jokių pajamų. Buvo įsteigęs įmonę (duomenys neskelbtini) tačiau iš jos veiklos gautos lėšos buvo panaudojamos įmonės veiklai, pačiam pinigų nelikdavo, todėl mokėti vaikui išlaikymo negalėjo. Įmonė veikė apie metus, po to įmonės veiklą sustabdė. Pragyventi neturėjo iš ko, jokių pajamų negavo, todėl neturėjo kaip mokėti vaiko išlaikymo pinigų. Jis buvo užsiregistravęs darbo biržoje, gaudavo bedarbio pašalpą, tačiau jos neužteko net pačiam pragyventi, todėl vėl nemokėjo vaikui pinigų. Iš darbo biržos pasiūlymų dirbti ilgą laiką negavo. Po to įsidarbino savarankiškai. Išlaikymo vaikui yra mokėjęs tik tiek, kiek išskaičiavo iš algos darbdavys, kai dirbo(duomenys neskelbtini). Nuo 2018 metų jis turi draugę, su ja gyvena kartu, ji turi 17 metų amžiaus dukrą. Su drauge nėra susituokę, tačiau veda bendrą ūkį, yra šeima, todėl pinigai, kuriuos uždirba reikalingi ir šios šeimos išlaikymui. Šiuo metu įsidarbino(duomenys neskelbtini), darbas yra susijęs su komandiruotėmis į užsienį. Pagal darbo sutartį vyksta į komandiruotes, kurios trunka, kol būna baigiamas objektas, gali būti apie mėnesis laiko. Dėl vengimo išlaikyti vaiką jis kaltės nepripažįsta, jam išlaikymo lėšų nemokėjo dėl to, kad neturėjo iš ko. Ateityje, kai gaus atlyginimą ketina mokėti pagal išgales (b.l. 119-120, 132). Apklaustas papildomai nurodė, kad kaltę pripažįsta, gailisi, supranta, kad turėjo teikti išlaikymą bent dalimis(b.l. 132).

Nukentėjusioji V. K.parodė, kad (duomenys neskelbtini) jai ir V. N. gimė bendras vaikas V. Apie pusę metų, tiksliau nepamena, ji gyveno su V, po to išsiskyrė. Vaikas gimė Londone, po to ji dar buvo grįžusi į Lietuvą ir vėl išvyko į Londoną kur gyvena iki šiol. Jie pasirašė dokumentą, kurį ji inicijavo, ir pasiskirstė, kaip augins vaiką, kaip šventes švęs, kurios šventės bus pas ją, kurios bus pas jį. Ji sukūrė vaikui Skype, kad jie galėtų bendrauti su tėvu. 2019 metų vasarą N. žadėjo vaikui paskambinti, tačiau jie laukė skambučio, bet jis nepaskambino. V. laukė skambučio ir norėjo kalbėti su tėvu, bet nebendravo, nes jis nepaskambino. Prieš tai, civilinio proceso metu, V. N. pateikė kažkokius čekius, kaip jis vaikui pirko daiktus, pasakojo, kad klausinėjo batų dydžio vaiko, tačiau tai yra melas ir to nėra niekada buvę. Teismo nutartis yra priimta 2019-09-16, ji nei iki tol, nei po to nėra gavusi išlaikymo jų sūnui. Bendrauti V. N. turėjo su V kiekvieną sekmadienį 11 val. Taip buvo sutarta, tačiau V. N. nei karto neskambino. Dar po susitarimo ji laukė 2-3 mėnesius, kaip patarė advokatė, ir jis vis tiek nesusisiekė. Jos požiūriu, jis piktybiškai su juo nebendravo, nors ir Skype galėjo susisiekti ir jos elektroninį paštą turėjo. Į jos žinutes jis neatsakydavo. Jis jai po teismo sakė, kad ji iš jo nieko negaus ir iš jos nusijuokė. Kai jis neskambindavo vaikui, tai jai būdavo liūdna žiūrėti, kad vaikui nesmagu. Nuo gimimo jų vaikui V. tėvas V. N. niekada nėra jokių dovanų davęs. Ji buvo grįžusi į Lietuvą kažkuriuo metu, tai močiutė nedidelį žaisliuką buvo nupirkusi, bet ne tėvas. Vaikui tuo metu buvo nepilnai trys metukai. Ji tuo metu pati atsivežė picos ir pavaišino vaiką, o ne tėvas vaikui pirko. To žaislo jie nepasiėmė, nes skrido lėktuvu, tai nebuvo vietos. Vienu metu močiutė t.y. V. N. mama, jos mamai davė 50 eurų, už kuriuos jos mama nupirko V. megztukų. Savanoriškų piniginių pavedimų iš V. N. nėra gavusi nei vaiko išlaikymui nei šiaip. V. savo asmeninės sąskaitos neturi. Keletą kartų jai pervedė antstolis pinigų, kuriuos, kaip supranta, išieškojo iš V. N. darbovietės, tikslios sumos šiuo metu nurodyti negali, ji yra pažymėta antstolio dokumentuose. Kadangi V. N. su V. nebendravo, tai jis su juo niekada nėra buvęs išvykose, atostogose ar panašiai. Taip pat nori pasakyti, kad V. N. po teismo iš karto išėjo iš darbo. O prieš tai sakė, kad jis dirba ir jo mama direktorė. Mano, kad jis taip pasielgė, kad parodytų, kad niekur nedirba ir neturi iš ko mokėti pinigų vaiko išlaikymui. Ji su juo tarėsi gražiuoju dėl vaiko išlaikymo ir auginimo, o jis sutarties nesilaikė ir elgėsi piktybiškai. Pagal 2021-07-23 dienos antstolio Artūro Auglio pažymą apie vykdymo eigą 2021-07-01 dienai skolos likutis yra periodinio išlaikymo 7407,11 Eur ir fiksuoto išlaikymo skolos likutis 8703,16 eurų. Ji yra sumokėjusi daugiau pinigų ieškodama išlaikymo vaikui, nei gavusi. Maždaug apie 3000 svarų sterlingų yra sumokėjusi antstoliams ir advokatei, kelionių net neskaičiuoja į Lietuvą, o jų buvo kelios. Paskutinį kartą su V. N. yra bendravusi teisme 2019 metais. Po to nėra bendravę. Vaikas yra aprūpintas ir baseiną lanko ir į mokyklą važinėja su elektriniu paspirtuku. Jei V. N. būtų padėjęs išlaikyti sūnų, būtų jo gyvenimas geresnis (b.l. 40-41).

Liudytoja R. N. parodė, kad V. N. yra jos sūnus. Su V jie kartu gyveno trumpai, jų santykiai nutrūko, kartu jie nebegyveno, su sūnumi V. matėsi retai, vėliau visiškai nebesimatė. Ji pati buvo priėmusi V. su vaiku pagyventi pas save, kai anūkui dar nebuvo metukų, nes V.. giminaičiai jos gyventi grįžusios iš Anglijos nepriėmė. Ji pas ją su V. pagyveno keletą mėnesių, tuo metu su V. dar šiek tiek santykius palaikė, tačiau jis gyveno Anglijoje. Kadangi ji grįžo iš Anglijos be jokių daiktų sau ir vaikui, viską, ko prireikė, pirko jai ir vaikui ji ir V.. Praėjus pusmečiui ji paprašė iš namų jai išeiti, kadangi jai jos elgesys nepatiko, ji meluodavo kur išeina, vaiką palikdavo jai. Po to sužinodavo, kad jis su kitais vyrais ir draugėmis išgėrinėdavo, linksmindavosi, o ji tuo metu prižiūrėjo anūką. Po to, kai iš jos namų išsikraustė, ji dar po kurio laiko niekam, nei jai nei V. nepasakiusi su vaiku išvyko gyventi į Angliją, Socialiniuose tinkluose dar kurį laiką su ja bendravo, tačiau po to V. ją ir V. užblokavo. Apie vaiko išlaikymą nieko nekalbėjo, nesakė jokių savo duomenų, kad jai būtų galima persiųsti pinigų vaiko išlaikymui. V. vaiko išlaikymui lėšų iš V. pareikalavo tik 2019 m. Kadangi V. su vaiku nesimatė ir su V. nebendravo, tarp jų jokios kalbos apie tai, kad jis turėtų skirti lėšas vaikui išlaikyti nebuvo, kol ji nesikreipė į teismą. Tada jie sudarė susitarimą, tačiau susitarime buvo numatyta labai didelės sumos, kokias V. turėjo kas mėnesį mokėti. Susitarimas buvo sudarinėjamas per advokatus, todėl net nežino, ar V. gerai suprato kiek pinigų iš jo reikalaujama ir kiek jis turės kas mėnesį mokėti. Be to, buvo numatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, tačiau, kiek žino, bendravimas nepavyko, nes V. nesudarė galimybės vaikui su tėvu bendrauti (ji gyvena Anglijoje, todėl bendravimas galimas tik per atstumą, telefonu, “Skype”, tačiau susisiekti su vaiku V. nepavyko). Žino, kad V. yra jai siuntęs pinigų, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų neturi. 2019 m. pradžioje V.įsteigė UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktore buvo ji. Įsteigtoje įmonėje V. organizavo darbus ir dirbo, ji vykdė tik administracines funkcijas. Įmonė užsiėmė statybų darbais, kuriuos vykdė užsienyje, o konkrečiau Švedijoje. V. dirbdavo komandiruotėse, dirbo oficialiai, jam buvo mokamas atlyginimas ir dienpinigiai. Iš šių lėšų jis turėjo pragyventi užsienyje, todėl jų tikrai nepakako sumokėti skolą ir alimentus už vaiko išlaikymą. Iš antstolio jokių raštų įmonė nebuvo gavusi, todėl iš atlyginimo jam niekas alimentų neišskaitė. Nuo 2019 m. gruodžio įmonės veikla buvo sustabdyta, kadangi įmonė buvo apgauta, negavo pinigų už užsakymą ir Švedijos įmonės, todėl nebegalėjo tęsti veikos, liko įsiskolinę kitoms įmonėms. Ji mano, kad V. alimentų nemoka ne specialiai, o dėl to, kad neturi galimybių ir finansų tam padaryti (b.l. 58-59).

R. N. prie apklausos pateikė 2019-02-25 Darbo sutartį Nr. 4, pagal kurią V. N. įdarbintas UAB (duomenys neskelbtini) pareigoms, sutartis galiojo iki 2019-11-03, taip pat el.paštu pateikė atsiskaitymų žiniaraščius, kuriuose matyti, kad laikotarpiu nuo 2019-02-28 iki 2019-10-31 V. N. buvo siunčiami pavedimai (vienkartiniai išskaitymai ir komandiruotės dienpinigiai), nuo 2019-11-04 atleisti iš darbo (b.l. 95-101).

2021-08-03 Pareiškimu su priedais apie vengimą išlaikyti vaiką V. K. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad V. N., gim. (duomenys neskelbtini) m. vengia pareigos išlaikyti jų bendrą vaiką V. K., gim. (duomenys neskelbtini), o būtent nemoka lėšų vaiko išlaikymui, pagal 2019-06-14 Marijampolės apylinkės teismo nutartį, kuria buvo patvirtinta V. N. ir V. K. taikos sutartis, kuria asmenys susitarė, kad V. N. teikia išlaikymą sūnui V. K. po 275 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išlaidomis, bei išlaikymo įsiskolinimą už praėjusį laikotarpį, t.y. 9000 eurų, kuriuos sumoka per 36 mėn. mokėdamas kas mėnesį po 250 eurų į V. K. banko sąskaitą ( b.l. 7- 19).

2019-06-14 Marijampolės apylinkės teismo nutartimi patvirtinta V. N. ir V. K. taikos sutartis, kuria asmenys susitarė, kad V. N. teikia išlaikymą V. K. po 275 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki jo pilnametystės, bei išlaikymo įsiskolinimą už praėjusį laikotarpį, t.y. 9000 eurų, kuriuos sumoka per 36 mėn. mokėdamas kas mėnesį po 250 eurų į V. K. banko sąskaitą (b.l. 22-23).

2019-09-19 Marijampolės apylinkės teismo nutartimi pareiškėjai V. K. išduotas vykdomasis raštas dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019-06-14 nutartimi civilinėje byloje patvirtintos taikos sutarties ne vykdymo t.y. materialinio išlaikymo išieškojimo iš atsakovo V. N. nepilnamečiui sūnui V. K. (b.l. 24-25).

2020-10-14 Patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo UAB (duomenys neskelbtini) (b.l. 27-28).

2021-07-23 Antstolio A. Auglio pažymoje apie vykdymo eigą, yra duomenys apie tai, kad pagal Marijampolės apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1247-301, V. N. 2019-11-28 išsiųsti raginimai įvykdyti sprendimą, 2019-12-12 areštuotas V. N. vardu registruotas automobilis VW Caravelle, v.n. (duomenys neskelbtini) (skolininkas 2020-03-05 raštu informavo, kad automobilis paliktas Švedijoje su variklio defektu), bei iš skolininko išieškotojai 2020-12-17 pervesta 227,66 Eur vykdymo išlaidų, 2021-02-18 pervesta 79,76 eurų išlaikymo, 2021-05-31 pervesta 296,84 eurų išlaikymo įsiskolinimo, pagal buvusios skolininko darbovietės UAB(duomenys neskelbtini) duomenis, iš jo darbo užmokesčio išskaičiuota ir išieškotojai pervesta 2020-11-12 104,37 Eur, 020-12-11 131,45 Eur, 2021-01-04 137,62 Eur, 2021-02-11 56,87 Eur, 2021-04-12 176,33 Eur, 2021-04-28 133,55 Eur (b.l. 30).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 164 straipsnį kyla tuo atveju, kai kaltininkas tyčia, žinodamas savo pareigą pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui ir galėdamas šią pareigą įvykdyti, sąmoningai jos nevykdo. Tai reiškia, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma viena iš alternatyvių veikų: 1) pagal teismo sprendimą nevykdant pareigos išlaikyti vaiką; 2) pagal teismo sprendimą nemokant lėšų vaikui išlaikyti; 3) pagal teismo sprendimą neteikiant kitos būtinos materialios paramos vaikui. Veika įrodyta, kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį tinkamai, abejonių dėl kaltinamojo kaltės teismui nekyla. Vertinant, kad ilgą laikotarpį nebuvo teikiamas nei dalinis išlaikymas vaikui, teismas neabejoja, kad V. N. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo nepilnametį sūnų ir padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 164 straipsnyje.

Kaltinamasis sutinka baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu(b.l. 135-137).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis laikomas neteistu, teistumai išnykę, administracine tvarka nebaustas, dirba.

Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t.y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma, BK 164 straipsnio sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausmė.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, proceso išlaidų byloje nebuvo. Baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas. Kardomoji priemonė neskirta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas,

nusprendžia:

V. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę- 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui.

Išaiškinti, kad jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 d., nuo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Paaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.