- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-14
- Bylos Nr.
- 1-90-517/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-00987-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- J. M., T. M.
- Kaltinamasis
- T. V.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. V., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukmergės raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, dirb. R. B. individualioje įmonėje, kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), pagalbinio miško darbininko pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1997m. spalio 29d. Molėtų raj. apyl. teismo pagal LR BK 16 str. 271 str. 2d., 271 str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-2m l/a, LR BK 47¹ str.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija) pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui; 2) 1998m. birželio 19d. Ukmergės raj. apy. teismo pagal LR BK 271 str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija), pritaikius LR BK 43 str.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija),-2m. ir 4 mėn. l/a; 3) 2000m. rugpjūčio 04d. Molėtų raj. apyl. teismo pagal LR BK 246 str. 3d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-2m l/a su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams; 4) 2004m. gruodžio 08d. Molėtų raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d.-1m. ir 6 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui, 2007m. sausio 09d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimo terminas buvo pratęstas vieneriems metams nuo 2006m. gruodžio 08d., 2007m. gruodžio 17d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartimi galutinai atleistas nuo 2004m. gruodžio 08d. Molėtų raj. apyl. teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, visi teistumai išnykę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis T. V., mušdamas, kitam žmogui sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir, smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą mažamečiam asmeniui, o būtent:
2012m. lapkričio 25d., apie 17³⁰ val., vakare, kaltinamasis T. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio šeimyninio konflikto metu tyčia pastūmė savo sugyventinę-pil. J. M., o pastarajai pargriuvus ant grindų, tyčia vieną kartą su dešine ranka, kurioje laikė mobilaus ryšio telefoną, sudavė į kairę veido pusę, ko pasekoje dėl pavartoto fizinio smurto nukentėjusiajai J. M. ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ir padaryta kraujosruva kairiame skruoste, kas pastarajai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, 2012m. lapkričio 25d., apie 17³⁰ val., vakare, po to, kai buvo sumušta sugyventinė-pil. J. M., kaltinamasis T. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namuose esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), tebesitęsusio šeimyninio konflikto metu užsipuolė ir mažametį posūnį-pil. T. M., gim. 2002m., kuriam tyčia vieną kartą su koja įspyrė į sėdmenis, dėl ko pastarasis pravirko, tokiu būdu sukeldamas mažamečiam T. M. fizinį skausmą.
Kaltinamasis T. V. kaltu, padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos jis neatsimena, galėjo būti 2012m. lapkričio 25d. Tą dieną jis buvo draugo laidotuvėse, kur, pagerbdamas draugą, su kitais svečiais išgėrė. Grįžęs į namus, rado vienus vaikus, o jo sugyventinės J. M. namuose nebuvo. Šiai pasirodžius, kuri irgi buvo išgėrusi, paklausė, kur ji padėjo alų. J. M. atsakius, kad išgėrė, prasidėjo žodinis konfliktas. Būdamas labai supykęs, jis pradėjo stumdyti savo sugyventinę, kuri pargriuvo ant grindų, buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Konflikto metu jis skambino į policiją, pranešdamas apie savo sugyventinės girtavimą ir vaikų nepriežiūrą, tačiau policija atsisakė vykti. Tada jis gulinčiai ant grindų sugyventinei J. M. su dešine ranka, kurioje laikė mobilaus ryšio telefoną, sudavė per veidą. Šeimyninį konfliktą matė jo posūnis T. M., kuriam jis įspyrė į sėdmenis, dėl ko vaikas pravirko. Kodėl taip pasielgė, dėl buvusio girtumo jis negali paaiškinti.
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis T. V. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 1d., 140 str. 2d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. 2d. pagrindu pagarsintais nukentėjusiųjų J. M. ir T. M. bei liudytojo J. K. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 10-12, 22, 26, 31), ir kitais išvardintais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vedamo kompiuterinio įvykių registracijos žurnalo išrašu(b.l. 18-20), tarnybiniais pranešimais dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 5-6), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 7) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 8-9), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenimis(kvitu)(b.l. 33), teismo medicinos specialisto išvadomis(b.l. 15, 25) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kadangi abiejų nusikaltimų, kurie baudžiamojo įstatymo yra priskirti tik prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis T. V. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėja) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.
Iš teisme išvardintų nukentėjusiosios J. M. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2012m. lapkričio 27d., apie 17³⁰ val., būnant namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvėje, matant jos mažamečiams vaikam, t.y. sūnui D. M., kuriam yra 5 metai, dukrai L. M., kuriai yra 1,5 metų, ir T. M., kuriam yra 10 metų, ją užsipuolė į namus grįžęs neblaivus sugyventinis T. V., kuris ėmė klausinėti, kur ji padėjusi alų. Konflikto metu T. V. rėkė ant jos, koliojo visokiais necenzūriniais žodžiais. Ji T. V. pasakė, kad alų išpylė, nors iš tikrųjų alų buvo atidavusi savo tėvui. T. V. abiejomis rankomis pradėjo ją stumdyti ir tampyti, po ko ji buvo pargriauta ant grindų. Jos sugyventinis skambino į policiją, sakydamas, kad neva ji užpuolusi jį(T. V.) su peiliu, tačiau policija atsisakiusi vykti. Tada T. V., būdamas supykęs, savo dešinėje rankoje laikydamas mobilaus ryšio telefoną, vieną kartą su šia ranka trenkįė jai per veidą. Po suduoto smūgio ji pasakė T. V., kad šis atsitrauktų nuo jos ir ji pasakys, kur yra alus. T. V. atsistojo ir nuo jos atsitraukė. Tada ji nuėjo raminti rėkti pradėjusių vaikų, kurie viską matė. Konfliktui tęsiantis, sugyventinis T. V. ėmė ją su vaikais varyti iš namų, po to vaikams liepė eiti į kambarį. Jos vyriausiasis sūnus T. M. ėjo paskutinis, kuriam būnant prie slenksčio, tarpduryje prie jo priėjęs T. V. su dešine koja spyrė vaikui į užpakalį. Nuo suduoto smūgio sūnus beveik atsiklaupė ir pradėjo verkti, sakydamas, kad jam skauda užpakalį ir dešinę ranką ties alkūne. Bijodama tolesnio smurtavimo, ji iškvietė policijos pareigūnus(b.l 10-12). Šias aplinkybes nukentėjusioji J. M. patvirtino ir atliktos akistatos su kaltinamuoju T. V. metu(b.l. 31).
Iš teisme išvardinto mažamečio nukentėjusiojo T. M. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad tikslios datos neatsimena, mamai J. M. grįžus į namus iš Laumėnų kaimo, namuose buvęs neblaivus jo patėvis T. V. stovėjo virtuvėje. Patėvis motinos paklausė, kur yra jo butelis su alumi. Iš pradžių motina patėviui T. V. nieko nesakė, po ko šis trenkė savo telefoną, kurį laikė rankoje, į spintutę. Tada patėvis užsipuolė motiną, kuriai dešinės rankos kumščiu trenkė į veidą, pataikydamas į kairę akį. Motina buvo stumdoma, kuri nugriuvo ant skalbimo mašinos. Motinai pasakius, kad jis paimtų seserį ir eitų į kitą kambarį, jis(nukentėjusysis T. M.) taip ir padarė. Patėvis aprimo, atsisėdo virtuvėje ant kėdės ir skambino policijai, sakydamas, kad neva jį jo motina užpuolė. Policijai atsakius, kad ji niekur nevažiuos, patėvis vėl įsiuto, pradėjo rėkauti ant motinos ir ją kolioti necenzūriniais žodžiais. Tada ir jam kliuvo nuo patėvio, kuris jam su koja įspyrė į užpakalį, po ko jis pradėjo verkti, nes jam labai skaudėjo(b. l. 22).
Iš teisme išvardinto liudytojo J. K. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti 2012m. lapkričio 25d., apie 17³⁰ val., jis buvo namuose, kai atėjo T. V. ir paprašė, kad jis jam nupirktų alaus. T. V. padavė jam pinigų ir išėjo į savo namus. T. V. jam minėjo, kad iškvietė policiją, bet priežasties neminėjo, o jis ir neklausė. Jis nupirko alaus ir, nuėjęs į T. V. namus, alų paliko. Kitą dieną jis nuėjo pas savo dukrą J. M., kuri jam pasakė, kad T. V. išvežė policija, nes šis mušė ją(nuketėjusiąją J. M.) ir pastarosios sūnų T. M.(b.l. 26).
Iš teisme išvardinto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vedamo kompiuterinio įvykių registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2012m. lapkričio 25d., 17⁵⁷ val., buvo užregistruotas pil. J. M. telefoninis pranešimas apie jos sugyventinio triukšmavimą namuose, smurtavimą prieš jos mažametį sūnų(b.l. 18-20).
Iš teisme išvardintų byloje esančių tarnybinių pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo matyti, kad pagal gautą Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčios dalies OVP specialisto pranešimą dėl neblaivaus vyro triukšmavimo ir smurtavimo, buvo nuvykta adresu: Bastūnų I km., Želvos sen., Ukmergės raj., kur buvo sulaikytas pasipriešinęs neblaivus kaltinamasis T. V., o bendraujant su namuose buvusiais pil. J. M. ir jos mažamečiu sūnumi T. M., pastarieji papasakoje prieš juos buvusio pavartoto fizinio smurto aplinkybes(b.l. 5-6).
Iš teisme išvardinto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta, kur įvyko smurtas artimoje aplinkoje, yra vieno aukšto mūrinis gyvenamasis namas su skliautiniu sogu, esantis adresu: (duomenys neskelbtini) b.l. 7-9).
Iš teisme išvardintų byloje esančių neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų(kvito) matyti, kad, patikrinus 2012m. lapkričio 25d., 18⁵⁰ val., sulaikyto ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto kaltinamojo T. V. būseną, jam buvo nustatytas 3,44 promilės girtumas(b.l. 33-34).
Iš teisme išvardintos byloje esančios teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad 2012m. lapkričio 27d. atlikus nukentėjusiosios J. M. medicininę asmens apžiūrą dėl jos nusiskundimų, prieš ją pavartojus fizinį smurtą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai konstatuotas sužalojimas buvo padarytas vieno trauminio poveikio rezultate kietu buku daiktu 3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Nukentėjusiajai J. M. dėl padaryto kūno sužalojimo buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 15). Tuo tarpu apžiūrėjus irgi nuo kaltinamojo T. V. fizinį smurtą patyrusį mažametį nukentėjusįjį T. M., pas pastarąjį kūno sužalojimų nekonstatuota(b.l. 25).
Tokiu būdu, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamasis T. V., dėl asmeninių paskatų kilusio šeimyninio konflikto panaudodamas fizinį smurtą tiek prieš savo sugyventinę-nukentėjusiąją J. M., ko pasekoje pastarajai ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas, bet ir nežymiai sutrikdyta jos sveikata, tiek ir prieš pastarosios sūnų(kaltinamojo posūnį)-nukentėjusįjį T. M., kuris smurtavimo prieš jo asmenį metu buvo sukakęs tik 10 metų amžiaus, t.y. buvo mažametis, savo nusikalstamais veiksmais padarė tiek nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d., t.y. fizinio skausmo kitam žmogui sukėlimas ir nežymus jo sužalojimas, padarytas jį mušant(nežymus sveikatos sutrikdymas), tiek ir nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d., t.y. fizinio skausmo mažamečiam asmeniui sukėlimas, padarytas prieš jį smurtaujant.
Spręsdamas kaltinamojo T. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.
Nors kaltinamojo T. V. abu padaryti nusikaltimi baudžiamojo įstatymo ir yra priskirti tik prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.), tačiau, svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam T. V. taikymo, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, jau penktą kartą yra teisiamas asmuo, tačiau kaltinamasis, išnykus teistumams už praeityje padarytas veikas nuosavybei, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir vėl grįžo prie amoralaus nusikalstamo gyvenimo būdo, tik šį kartą padarydamas du nusikaltimus žmogaus sveikatai. Visa tai rodo kaltinamojo T. V. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymo reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis T. V. abu jam inkriminuojamus nusikaltimus padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis T. V. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę galutinę sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytą bausmę. Pastarąją aplinkybę teismas laiko atsakomybę lengvinančia.
Įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.
Šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis T. V. yra laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes visi ankstesni teistumai už praeityje padarytas veikas jam inkriminuojamų naujų nusikaltimų žmogaus sveikatai padarymo metu jau yra išnykę. Nežiūrint į tai, kadangi kaltinamasis T. V. yra jau nebe pirmą kartą teisiamas asmuo, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo, kaip ne vieną kartą ir administracine tvarka buvusio bausto ir turinčio priklausomybę alkoholiui asmens(b.l. 53-54, 86-92), asmenybę bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi, laiko, kad alternatyvių, su laisvės atėmimu nesusijusių bausmės rūšių kaltinamojo T. V. nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nebepakanka, todėl kaltinamajam, kaip toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, už abi padarytas veikas yra paskirtinos tik griežčiausios sankcijose numatytos bausmių rūšys-terminuotas laisvės atėmimas. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad įvyko šeimyninis konfliktas, o kaltinamasis T. V., kaip vienintelis dirbantis ir savo šeimą išlaikantis asmuo, anksčiau už nusikaltimus žmogaus sveikatai teistas nebuvo, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai(b.l. 51, 59), įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamasis T. V. dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bausmės bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu, kaltinamajam T. V. paskyrus sankcijose už abu padarytus nusikaltimus numatytas griežčiausias bausmių rūšis-terminuotą laisvės atėmimą, dar tikslinga paskirtinos galutinės bausmės vykdymą atidėti(LR BK 75 str. 1d., įsigaliojusio 2012m. liepos 01d., redakcija). Atidėjus paskirtinos subendrintos galutinės bausmės vykdymą kaltinamajam T. V., jam yra paskirtini įstatymo numatyti įpareigojimai(LR BK 75 str. 2-3d.d., įsigaliojusio 2012m. liepos 01d., redakcija).
Kaltinamojo T. V. interesus baudžiamojoje byloje atstovavusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
T. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 140 str. 1d., 140 str. 2d., ir nuteisti:
-pagal LR BK 140 str. 1d.-laisvės atėmimu keturiems mėnesiams;
-pagal LR BK 140 str. 2d.-laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
LR BK 63 str. 4d. pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinę subendrintą bausmę paskirti aštuonis mėnesius laisvės atėmimo. LR BK 75 str. 1-3d.d.(LR BK 75 str., įsigaliojusio 2012m. liepos 01d., redakcija) pagrindu bausmės vykdymą atidėti vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam T. V. paskiriant šiuos įpareigojimus: a) įpareigoti pradėti gydymosi nuo alkoholizmo, kaip priklausomybės ligos, kursą; b) įpareigoti toliau dirbti R. B. individualioje įmonėje, o darbo praradimo atveju, per mėnesį nuo išėjimo(ar atleidimo) iš darbo dienos užsiregistruoti darbo biržoje; c) dalyvauti elgesio pataisos programoje, per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos kursą ir d) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.
Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2012m. lapkričio 25d., 18⁵⁰ val., iki 2012m. lapkričio 27d., 13³⁵ val., imtinai, t.y. dvi kardomojo kalinimo(suėmimo) dienas, kada kaltinamasis T. V. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.