Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2009-07-30 · Civilinė byla Nr. 2-740/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2009-07-30
Bylos Nr.
2-740/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė, Egidijus Žironas
Ieškovas
B. Š.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei ,,Statybininkas“
Trečiasis asmuo
V. N.
Kategorijos
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2-740/2009Procesinio sprendimo kategorija 99.1.2 (S)Lietuvos apeliacinis teismasNutartisLietuvos respublikos vardu

2009 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo B. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą civilinėje byloje Nr. 2-3722-553/2009 pagal ieškovo B. Š. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Statybininkas“ dėl skolos priteisimo. Trečiasis asmuo V. N.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas B. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Statybininkas“ 300 000 Lt dydžio skolą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, nurodė, jog nuo 2007 m. kovo 29 d. iki 2009 m. kovo 28 d. nedirbo (vaiko priežiūros atostogos), gaunamos pajamos buvo mažesnės nei dabartinės, jo žmonos pajamos nėra didelės, vidutiniškai 2 500 Lt per mėnesį, šeima augina mažametį vaiką, jų turimas nekilnojamasis turtas pajamų neduoda.

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 21 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino, nustatė terminą žyminiam mokesčiui sumokėti. Teismas nurodė, kad žyminis mokestis gali būti atidedamas, kai asmuo turi laikinų finansinių sunkumų, tai yra, kai ieškinio pareiškimo metu ieškovas negali sumokėti reikiamo dydžio žyminio mokesčio, tačiau galima pagrįstai manyti, kad vėliau ieškovas tokią galimybę turės. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad ateityje jo turtinė padėtis pagerės palyginti su ieškinio pateikimo teismui momentu esančia jo turtine padėtimi. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovas ir sutuoktinė turi registruoto turto, o advokato teisinei pagalbai skirti numatyta 20 000 Lt.

Atskiruoju skundu ieškovas B. Š. prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutarties dalį dėl žyminio mokesčio atidėjimo panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir ieškovo prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą tenkinti. Apeliantas nurodo, kad ieškinio padavimo dieną sumokėti 7 000 Lt dydžio žyminio mokesčio negali, tačiau nuo 2009 m. balandžio mėnesio dirba, todėl šeimos turtinė padėtis ateityje pagerės. Ieškovo ir sutuoktinės turimas registruotas turtas pajamų neduoda.

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymas gina abi proceso šalis - ieškovą ir atsakovą, todėl žyminis mokestis, atlikdamas prevencinę funkciją, saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų reiškimo teisme. Žyminis mokestis yra įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus procesinius veiksmus (CPK 80 str.).

Remiantis CPK 84 straipsniu, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį bei motyvuotame prašyme išdėstytus argumentus, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Šios nuostatos tikslas - prievolės sumokėti žyminį mokestį tam tikram terminui atidėjimas, kuris yra reikalingas tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Tokiu būdu ieškovui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo sukaupti reikiamą sumokėti sumą. Iš to darytina išvada, kad, atidedant žyminio mokesčio sumokėjimą, turi būti vertinama turtinė asmens padėtis, esanti jo kreipimosi į teismą momentu. Turtinę asmens padėtį rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „ Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad negalima konstatuoti, jog ieškovo turtinė padėtis objektyviai sudaro pagrindą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

Ieškovo pateiktame ieškinyje nurodyta, kad prašomą priteisti 327 000 Lt sumą sudaro ir 10 000 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti, taip pat nurodyta, jog išlaidos advokato pagalbai apmokėti visų instancijų teismuose sudarys 20 000 Lt (b. l. 3). Ieškovas taip pat pateikė duomenis, apie suteiktas vaiko priežiūros atostogas nuo 2007-03-29 iki 2009-03-28. Atskirajame skunde nurodo, jog šiuo metu dirba ir atlyginimas sudaro 1 300 Lt, sutuoktinės I. Š. pajamos sudaro 2 500 Lt, jos vardu registruotos kelios transporto priemonės (b. l. 61). Byloje taip pat pateikti duomenys apie sutuoktiniams priklausantį įvairų nekilnojamąjį turtą (b. l. 15-57). Įvertinus pateiktus duomenis (numatomas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, turimą nekilnojamąjį turtą ir kt.), negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visa ieškovo turtinė padėtis nesudaro pagrindo tenkinti prašymą dėl mokesčio atidėjimo. Nors apeliantas nurodo, kad iš turimo nekilnojamojo turto pajamų negauna, nėra pagrindo konstatuoti, jog apelianto turtinė padėtis yra tokia bloga, kad neleidžia sumokėti 7 000 Lt žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas atsisakė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą už ieškinį yra pagrįsta ir teisėta.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad yra pasibaigęs pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį už pateiktą ieškinį, nustato ieškovui naują terminą šiam procesiniam veiksmui atlikti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ieškovui B. Š. nustatyti naują terminą iki 2009 m. rugpjūčio 17 d. sumokėti 7 000 Lt (septynis tūkstančius litų) žyminio mokesčio už ieškinį bei pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėEgidijus Žironas