Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Bulama“ ieškinį atsakovui J. R. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas sutinka, kad byloje, esant pagrindui, būtų priimtas sprendimas už akių.

Atsakovui ieškinys su priedais įteiktas tinkamai – viešo paskelbimo būdu, tačiau jis per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Formaliai įvertinus byloje pateiktus įrodymus ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad 2016-08-22 Šiaulių apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Bulama“, atsakovas įpareigotas bankroto administratoriui perduoti įmonės turtą (b. l. 5-7). 2016-11-03 nutartimi buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, kurių suma – 9495,97 Eur (b. l. 11-12). Iš įmonės balanso matyti, kad 2008-12-31 įmonė turėjo turto už 8665,72 Eur (29921,00 Lt) (b. l. 8). Įmonės vadovu ir akcininku iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas J. R. (b. l. 15-18).

Atsakovui nevykdant savo kaip paskutinio vadovo pareigų, administratorius neturi galimybės identifikuoti įmonės turtą, kurį galėtų realizuoti ir bent iš dalies patenkinti bankroto byloje patvirtintus kreditorinius reikalavimus. 2008-12-31 įmonė turėjo turto už 8665,72 Eur, vėlesni balansai registro tvarkytojui nepateikti. Atsakovui nepateikus įmonės turto ir dokumentų, administratorius netenka galimybės prisiteisti skolas iš galimų debitorių ar galimai žalą padariusio ankstesnio įmonės vadovo.

Kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (CK 2.50 str. 3 d.). Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu (CK 2.45 str.)

Valdymo organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą (CK 2.82 str. 3 d.). Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui (CK 2.87 str. 1-2 d.). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Civilinio kodekso 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d.).

Bankroto administratoriaus tikslas – apginti kreditorių interesus ir efektyviai vykdyti visas bankroto procedūras. Šiems tikslams įgyvendinti ĮBĮ, be kita ko, nustatyta, kad, iškėlus bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas); kad įmonės valdymo organai privalo perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas), kad įmonės bankroto administratorius turi teisę gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, VĮ Registrų centro bei kitų fizinių ir juridinių asmenų teisės aktų nustatyta tvarka reikalingus duomenis apie jo administruojamos bankrutuojančios (ar bankrutavusios) įmonės vykdytą ir vykdomą veiklą, turėtą ir turimą turtą ir pan., taip pat iš šiame punkte nurodytų asmenų gauti šios įmonės dokumentų, teiktų ataskaitų, informacijos, tikrinimo aktų ir pan. nuorašus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 11 punktas); kad imasi priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 23 punktas) ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą (kasacinė nutartis byloje Nr. 3K-3-131-687/2015).

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; taip pat kasacinė nutartis byloje Nr. 3K-3-131-687/2015).

CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl įmonės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą, teikia pagrindą konstatuoti, kad įmonės vadovo veiksmai turi užtikrinti, jog įmonei ir jos kreditoriams nebūtų padaryta žalos (nuostolių). Žala, kaip viena iš įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.249 straipsnis), gali būti apibūdinama kaip dėl neteisėto sprendimo atsiradęs juridinio asmens ar kreditoriaus turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias juridinis asmuo ar kreditorius būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų įmonės vadovo veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), t. y. valdymo organo nario padaryta žala gali pasireikšti tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos forma. Bankrutuojančiai įmonei žala atsiranda, nes padidėja jos skolų kreditoriams apimtis, t. y. pablogėja turtinė padėtis, atsiranda įmonės skolos, kurių įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; taip pat kasacinė nutartis byloje Nr. 3K-3-131-687/2015).

Teismų praktikoje bankrutuojančios įmonės turto ir dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui laikomas darančiu žalą bankrutuojančiai įmonei.

Nagrinėjamu atveju atsakovas neperdavė bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turto ir dokumentų. Pagal turimus paskutinius duomenis įmonė turėjo turto už 8665,72 Eur. Nesant kitų duomenų laikytina, kad tokios vertės turto atsakovas neperdavė, todėl ieškovui padaryta tokios apimties žala, nes kreditorių reikalavimai viršija šią sumą. Įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 6 p.). Atsakovas šios imperatyvios pareigos neįvykdė, todėl atliko neteisėtus veiksmus. Tarp šių jo veiksmų ir kilusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, esamoje situacijoje yra pagrindas pripažinti, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl iš atsakovo ieškovui priteistini 8665,72 Eur žalos atlyginimui.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.), todėl priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Kadangi ieškinys tenkintinas, iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis (CPK 96 str. 1 d.).

Kadangi atsakovo gyvenamoji, buvimo ir darbo vieta yra nežinoma, teismo sprendimas už akių atsakovui įteiktinas viešo paskelbimo būdu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui BUAB „Bulama“, įmonės kodas 175887179, iš atsakovo J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 8665,72 Eur (aštuonis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt penkis Eur 72 ct) žalos atlyginimui ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-05-08) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 195,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt penkis Eur 00 ct) žyminio mokesčio.

Atsakovui sprendimą už akių per 3 dienas nuo jo priėmimo dienos įteikti viešo paskelbimo būdu, o ieškovui – išsiųsti sprendimo už akių patvirtintą kopiją.

Specialiame interneto tinklapyje per 3 dienas nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos paskelbti sekančio turinio pranešimą:

„Šiaulių apylinkės teisme 2017 m. birželio 30 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-6321-1028/2017 (teisminio proceso Nr. 2-70-3-03951-2017-0), iškeltoje pagal ieškovo BUAB „ Bulama“, į. k. 175887179, ieškinį atsakovui J. R., gim. (duomenys neskelbtini), dėl žalos, palūkanų priteisimo. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl jam sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas už akių laikomas jam įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Informacijos teirautis tel. 8-41-421434.“

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali paduoti Šiaulių apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 str. nustatyta tvarka.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.