- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-27
- Bylos Nr.
- 1A-375-654/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60260-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- R. I.
- Kategorijos
- 1.1.9.3Viešųjų teisių atėmimas (BK 68-1 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Žimkienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. I. apeliacinį skundą dėl 2019 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. I. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. I. paskirta galutinė bausmė – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi, arešto bausmę R. I. skirta atlikti poilsio dienomis. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu R. I. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; konfiskuotas R. I. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Opel Zafira“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje. R. I. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. R. I. 2018 m. gruodžio 22 d., apie 02.19 val., Vilniuje, P. B.-V. gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,84 promilių etilo alkoholio).
Šiais savo veiksmais R. I. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
2. Skundu R. I. prašo pakeisti 2019 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę sutrumpinant uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą.
2.1. Skunde nurodė, kad teismas tinkamai parinko ir paskyrė BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį, tačiau nustatė per ilgą uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą. Pagrindinę nuteistojo atlyginimo dalį sudaro greitosios medicinos pagalbos vairuotojo alga. Nuosprendžiu paskirtam terminui netekdamas teisės vairuoti jis praras galimybę itin ilgam laikui tinkamai aprūpinti savo šeimą. Šeimoje auga 4 vaikai.
2.2. Toje pačioje byloje anksčiau priimtu 2019 m. sausio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam jau buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams (6 mėnesiais trumpesnis terminas). Pagal R. I. prašymą bylą išnagrinėjus teisme, jis yra nubaustas griežčiau. Tos pačios bylos nagrinėjimas ne supaprastinto, o įprasto proceso tvarka negali būti teisiniu pagrindu skirti griežtesnę bausmę, papildomai nenustačius jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Bausmės tikslai būtų pasiekti pakankamai griežtos arešto bausmės paskyrimu ir automobilio konfiskavimu, o draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones turėtų būti mažinamas iki minimalaus 1 metų termino.
2.3. Skunde nurodė, kad prieš sėsdamas prie automobilio vairo nesėkmingai bandė išsikviesti taksi ir tai patvirtina prie skundo pridedama telefono abonemento operatoriaus pateikta išklotinė, kurioje 2018 m. gruodžio 22 d., 01.43 val., fiksuotas skambutis trumpuoju numeriu 1424.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 - ojo skyriaus prokuroras prašo R. I. apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras nesutinka su skunde išdėstytais argumentais ir mano, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) už mažesnio pavojingumo administracinį nusižengimą (ANK 422 straipsnio 5 dalis) numatyta bauda vairuotojams nuo 300 iki 450 eurų, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Įvertinus tokį teisinį reglamentavimą ir aplinkybes, jog R. I. praeityje buvo teistas ir naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui, nuteistajam pagrįstai paskirtas draudimas dvejiems metams naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
4. Šioje baudžiamojoje byloje yra keliamas baudžiamojo poveikio priemonės draudimo naudotis specialia teise taikymo klausimas. Nuteistasis mano, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra per ilgas. Prašo baudžiamojo poveikio priemonės terminą sumažinti iki vienerių metų.
5. R. I. skunde nurodyti argumentai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti, o kolegijai juos dar kartą įvertinus jie nerodo, kad pirmosios instancijos teismo parinktas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminas yra neteisingas ar neproporcingas. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialia teise nuo vienerių iki trejų metų, šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis yra 2 metai. R. I. paskirtos arešto bausmės dydis buvo lygus sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, todėl visiškai pagrįstai paskirtas baudžiamojo poveikio priemonės terminas lygus įstatyme numatytam jos vidurkiui. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas termino nustatymui svarbias aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį, ankstesnį R. I. teistumą, naujos nusikalstamos veikos padarymą esant neišnykusiam teistumui, visuomenės interesus. Teismas taip pat pagrįstai įvertino, jog už mažesnio pavojingumo administracinius nusižengimus teisė vairuoti transporto priemones atimama panašiam terminui, kokio prašo nuteistasis. Kolegija pilnai pritaria apylinkės teismo pozicijai, kad už nusikalstamas veikas turi būti skiriamas didesnis poveikio priemonės terminas nei už administracinius nusižengimus, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams yra tinkamo dydžio.
6. Apeliantas skunde nurodė, kad teisė vairuoti jam yra būtina dėl darbo, kuris tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu. R. I. dirba greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotoju. Savo darbines funkcijas atlieka neturėdamas vairavimo teisę patvirtinančio vairuotojo pažymėjimo. Nuteistajam kilę nepatogumai dėl darbo yra natūrali jo veiksmų pasekmė. Būtų neteisinga, jei nusikaltimą padaręs asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padarytos nusikalstamos veikos pasekmių. Šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus nuteistasis ateityje nedarytų nusikaltimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Valstybė ir visuomenė jau daug metų įvairiais būdais skelbia savo neigiamą ir vis griežtėjantį požiūrį į girtų asmenų transporto priemonių vairavimą, tačiau R. I. vis tiek nesilaiko valstybėje nustatytų taisyklių ir kelia grėsmę gyventojams. Teisės vairuoti transporto priemonę praradimas ir su tuo susijęs negatyvių padarinių atsiradimas nuteistajam ir jo šeimos nariams yra lengvai numatomi dar prieš padarant nusikaltimą, tačiau R. I. pats pasirinko savo elgesio variantą ir prisiėmė tokio elgesio pasekmes.
7. Apylinkės teismas tinkamai parinko baudžiamojo poveikio priemonės skaičiavimo pradžios laiką. Teismas nurodė, kad R. I. jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams nepateikė savo vairuotojo pažymėjimo, iki šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos R. I. realiai naudojasi teise vairuoti transporto priemones, toliau dirba greitosios medicinos pagalbos vairuotoju (patvirtino tai ir teismo posėdžio metu). Kadangi nuo nusikalstamos veikos padarymo momento nuteistojo teisė vairuoti niekaip nebuvo ribojama, todėl specialios teisės atėmimo terminą apylinkės teismas pagrįstai pradėjo skaičiuoti nuo skundžiamo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
8. Skunde teigiama, kad teismas nagrinėdamas bylą įprasto proceso tvarka nepagrįstai paskyrė didesnį baudžiamosios poveikio priemonės terminą, nei buvo paskirtas baudžiamuoju įsakymu. BPK 425 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Taigi baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia teismui paskirti griežtesnę bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, nei buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
9. Skunde nurodyta, jog prieš įvykį nuteistasis bandė išsikviesti taksi, bet nepavykus padarė nusikalstamą veiką. Šią aplinkybę patvirtina pateikta skambučių išklotinė. Tačiau apeliantas neginčija veikos kvalifikavimo ar kaltės pagrįstumo, o aplinkybė dėl taksi iškvietimo neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės termino dydžio nustatymo.
10. Įvertinus šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas, nustatydamas 2 metų draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nėra pagrindo keisti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės dydžio.
Vadovaujantis išdėstytu ir remiantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. I. apeliacinį skundą atmesti.