Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų O. K. ir A. K. prašymą dėl teismo leidimo sudaryti buto pardavimo sandorį išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 41 5 punkte išaiškinta, kad nagrinėjant prašymus CPK XXXIX skyriaus tvarka procesinių dokumentų bei jų priedų trūkumų šalinimas nenumatytas. Tuo atveju teismas atsisako priimti prašymą dėl teismo leidimo išdavimo kaip nenagrinėtiną teisme, nes prašymas neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

CPK 581 straipsnyje numatyta, kad be bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo.

Atitinkamų įrodymų reikšmę sprendžiant klausimą dėl teismo leidimo išdavimo lemia ir prašomo išduoti leidimo ypatumai. Bylose dėl leidimo perleisti šeimos turtą, svarbu išsiaiškinti, kaip bus užtikrintos vaiko teisės į būstą, sudarius šeimos turto perleidimo sandorį.

Pareiškėjai pateikdami teismui prašymą išduoti teismo leidimą parduoti butą, (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jis parduodamas pablogėjus finansinei padėčiai. Bylose dėl teismo leidimo parduoti šeimos turtą, duomenys, apie pareiškėjų gaunamas pajamas ir kitus galimus finansavimo šaltinius yra reikšmingi ir turi būti pateikti teismui kartu su prašymu, nes teismas, išduodamas leidimą parduoti butą, turi įvertinti pareiškėjų galimybę įgyti kitą būstą užtikrinantį gyvenamąją vietą nepilnamečiam vaikui.

Pareiškėjai taip pat pažymi, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) bus keičiamas į pigesnį. Tačiau pareiškėjai nepateikė įrodymų, kokią pinigų sumą ketinama gauti pardavus minėtą butą ir už kokią sumą butą ketinama įsigyti. Pareiškėjai kreipdamiesi į teismą ir prašydami išduoti teismo leidimą parduoti butą, turi nurodyti, ar parduodamas butas yra vienintelis šeimos turtas, kas sąlygojo buto pardavimą, pateikti preliminarią buto pardavimo sutartį, iš kurios būtų matyti esminės buto pardavimo sąlygos, ketinama už parduotą butą gauti pinigų sumą ir kiti išduodant leidimą parduoti butą reikalingi duomenys, į kuriuos teismas atsižvelgia vertindamas, kaip bus užtikrintos nepilnamečių vaikų teisės pardavus šeimos turtu esantį butą. Pareiškėjai siekdami įrodyti realų ketinimą įsigyti butą, pardavus gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), turėtų pateikti preliminarią buto pirkimo sutartį. Be to iš pareiškėjų pateiktų duomenų matyti, kad už buto, (duomenys neskelbtini), įsigijimą pareiškėjai turi finansinių įsipareigojimų, todėl teismui turėtų būti pateikiami duomenys apie pareiškėjų finansinius įsipareigojimus, jų dydį.

Pareiškėjas teismui pateikė I. K. sutikimą, kad pareiškėjas su šeima gyventų jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėjai nepateikia įrodymų, kad minėtas butas iš tiesų priklauso I. K., be to Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo formuojamoje praktikoje yra pasisakęs, kad pareiškėjų giminaičių ar kitų asmenų iš anksto išreikštas ketinimas leisti apsigyventi jiems priklausančiose gyvenamosiose patalpose pareiškėjams kartu su nepilnamečiais vaikais ar tik nepilnamečiams vaikams, nepriklausomai nuo to, kaip jis suformuluotas (pasižadėjimas, pareiškimas, sutikimas, įsipareigojimas ir pan.), neturėtų būti laikomas pakankamu įrodymu, kad bus tinkamai apsaugotos pareiškėjų nepilnamečių vaikų teisės.

Reikšmingais įrodymais bylose dėl teismo leidimo perleisti nuosavybės teisę į šeimos turtą galėtų būti duomenys, kurie patvirtintų realų ketinimo pareiškėjams ir jų nepilnamečiams vaikams suteikti teisę į gyvenamąją vietą, įgyvendinimo faktą (uzufrukto teisės nustatymas, kiti įstatymuose numatyti suvaržymai, garantuojantys vaikui teisę į gyvenamąją patalpą).

Remiantis minėtomis aplinkybėmis teismas negali įvertinti kaip bus užtikrintos nepilnamečio vaiko teisės į būstą, pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl prašymas netenkintinas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 41 2.2. punkte nustatyti prašymų dėl teismo leidimo išdavimo formai ir turiniui keliami reikalavimai. Minėtame nutarime nurodyta, kad nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo dėl daikto, kuris yra šeimos turtas sandoriui sudaryti, kai sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, prašymas išduoti teismo leidimą paduodamas abiejų sutuoktinių, kaip pareiškėjų, vardu ir abiejų pasirašomas.

Pareiškėjams išaiškintina, kad teismo atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu, jeigu nutartyje nurodytos aplinkybės yra pašalintos arba išnyko (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 582 bei 290 - 291 straipsniais bei CK 3.85 ir 3.84 straipsniais, teismas

nutaria:

Netenkinti pareiškėjų O. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), prašymo dėl teismo leidimo sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorį.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.