- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-18
- Bylos Nr.
- ATP-136-309/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00007-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Pažeidėjas
- B. M.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto B. M. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarimo, kuriuo B. M. pripažintas padaręs administracinio teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnyje, ir jam skirta 300,00 Lt (trijų šimtų litų) bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. M. nubaustas už tai, kad 2014 m. sausio 3 d. 16.27 val. (duomenys neskelbtini), tyčia žinomai melagingai pranešė apie melagingą įvykį ir iškvietė specialiąją tarnybą, t. y. policiją. Tuo B. M. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 186 straipsnyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu B. M. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarimą ir jam skirtą 300,00 Lt baudą.
Skunde nurodo, kad nesutinka su teismo padaryta išvada, jog jis sąmoningai, tyčia ir klaidingai iškvietė specialiąsias tarnybas t. y. policiją ir tuo padarė ATPK 186 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Policiją kvietė dėl to, kad jo sugyventinė paėmusi jo telefoną ir SIM kortelę iš kito telefono išėjo pas kaimynę, pas kurią vyko išgertuvės ir kuriose jis iki susipykimo taip pat dalyvavo. Kaimynė užrakino duris ir jo neįleido. Kadangi jis žino, kad jo sugyventinė yra nenuspėjamo charakterio, kad gali jis kuriam laikui išvykti pas draugus ar gimines ir pradanginti jo telefoną, kreipėsi į policiją. Netrukus atvykę policijos pareigūnai iškvietė jo sugyventinę iš kaimynės buto, ir sugyventinė jam atidavė jo telefoną bei SIM kortelę. Skambindamas policijos pareigūnams pasakė, kad prieš kelias dienas tame pačiame bute buvo sumuštas, tačiau kai atvyko policijos pareigūnai to mušėjo kaimynės bute jau nebebuvo, dėl to šio klausimo ir nebekėlė. Teigia, kad kvietė policiją ne dėl sumušimo, o dėl telefono grąžinimo.
Pasak apelianto, policijos pareigūnams išvykus jis vėl nuėjo pas tuos kaimynus, tačiau jo vėl neįleido. Tada jis savo sugyventinei per duris pasakė, kad grįžtų į namus, o jei nenori grįžti, tegu pareina susirinkti savo daiktų ir gali eiti kur nori. Perspėjo, kad jei ji nepareis ir nesusirinks savo daiktų, jis viską išmes per balkoną. Kadangi ji į tai nereagavo, todėl jis grįžęs į namus ir paėmęs keletą sugyventinės daiktų išmetė per balkoną. Ji pamačiusi, kad jis nejuokauja ir rimtai vykdo savo pažadus jis iškvietė policiją. Jiems atvykus, jis parnešė išmestus daiktus. Viskas būtų tuo pasibaigę, nes jie nei pykosi, nei mušėsi, tačiau policijos pareigūnai juos patikrino jų blaivumą ir išvežė į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą, kurio laikino sulaikymo skyriuje praleido visą naktį, o jo sugyventinei buvo iškviesta medicinos pagalba ir ji išvežta į ligoninę. Mano, kad jie buvo nepagrįstai išvežti iš namų ir uždaryti.
Apeliantas nurodo, kad pirmą kartą į teismą vyko 2014 m. sausio 9 d., tačiau posėdis neįvyko, nes neatvyko pagrindinis liudytojas, policijos pareigūnas surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame jis pasirašė dėl ko, kad neturėjo akinių. Teisėja nurodė, kad atideda bylos nagrinėjimą ir į kitą posėdį kvies policijos pareigūną bei išreikalaus garso įrašą iš Bendrojo pagalbos centro. Tačiau kito teismo posėdžio metu vėl neatvyko minėtas pareigūnas ir nebuvo gautas įrašas, todėl teisėja paklausė ar sutinka, kad byla būtų išspręsta be jų. Kadangi jis neturi už ką 10 kartų vykti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), todėl buvo priverstas sutikti.
Atsiliepimas
(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato viršininkas atsiliepimu į B. M. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, nes mano, kad Akmenės rajono apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą, bei pagrįstą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., LVAT nutartis Nr. N575-1192/2009) vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 straipsnis) ir jų nepakeičia.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant bylą apylinkės teisme nebuvo apklausti administracinį teisės pažeidimą užfiksavę ir tyrę pareigūnai, nebuvo išreikalauti pokalbio įrašai iš Bendrojo pagalbos centro, dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos bylai reikšmingos aplinkybės, o teismas B. M. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą nustatė remdamasis vien tik rašytiniais byloje surinktais įrodymais ir paties B. M. ir liudytojos N. O.-K. parodymais.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Akmenės rajono apylinkės teismas priimdamas 2014 m. sausio 23 d. nutarimą B. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, teismo posėdyje neapklausus administracinio teisės pažeidimo aplinkybes fiksavusių ir tyrusių pareigūnų, neišanalizavus kitų bylai reikšmingų duomenų, nepašalinus kilusių prieštaravimų, pažeidė materialios ir procesinės teisės normas, dėl to nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o byla grąžintina skundžiamą nutarimą priėmusiam teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo rūšį, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi juos visus apeliantas galės išdėstyti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
B. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.