- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-01
- Bylos Nr.
- e2YT-5056-1180/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Kačinskienė
- Pareiškėjas
- N. G.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Laura Kačinskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. G. pareiškimą dėl įstatymo numatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Teisme priimtas pareiškėjos pareiškimas dėl įstatymo numatyto termino palikimui priimti atnaujinimo. Pareiškime pareiškėja nurodo, kad pareiškėja yra palikėjos I. M. G. anūkė (antros eilės įpėdinė). Palikėja I. M. G., mirusi (duomenys neskebtini), buvo susituokusi (santuoka įregistruota (duomenys neskebtini)) su N. G., mirusiu (duomenys neskebtini). Sutuoktiniai turėjo vieną vaiką, t.y. sūnų G. G., mirė (duomenys neskebtini). Kitų vaikų I. M. G.ir N. G. neturėjo. Jų sūnus G. G. susilaukė dukros, t.y. pareiškėjos N. G. Taigi, pareiškėja N. G. yra mirusiosios I. M. G. anūkė (vaikaitė). Palikėja testamento sudariusi nebuvo. Mirus palikėjai, šeimos rate visi buvo sutarę, kad palikimą priims jos sūnus, pareiškėjos tėvas G. G., o vėliau, pareiškėjai pereis visas turtas, atitinkamai paveldint savo tėvo dalį. Dėl kokių priežasčių G. G. to nepadarė, pareiškėjai nėra žinoma. Pareiškėja ilgą laiką turėjo klaidingą įsitikinimą, kad močiutės palikimą yra priėmęs jos tėvas G. G. G. G. mirus, pareiškėja kreipėsi į notarą dėl mirusio tėvo palikimo priėmimo. Pareiškėjai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Tada pareiškėja sužinojo, kad jos tėvas savo mamos palikimo nėra priėmęs. Pareiškėja tarėsi su notare, ką tokiu atveju reikia daryti, nes terminas močiutės palikimo priėmimui jau buvo praleistas. Notarė paaiškino pareiškėjai, kad jos močiutė (I. M. G.) jokio paveldimo turto neturi, todėl pareiškėjai iš esmės nėra prasmės tvarkytis dokumentų dėl palikimo priėmimo, nes iš to pareiškėja negaus jokios naudos, o patirs tik bereikalingas išlaidas. Pareiškėjai buvo žinoma, kad močiutė tvarkėsi dokumentus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, tačiau iki mirties žemė močiutei nebuvo grąžinta. Notarė paaiškino pareiškėjai, kad nuosavybės teisių atkūrimas į nekilnojamąjį turtą „stringa“, todėl labai tikėtina, kad realiai žemė pareiškėjos močiutei taip ir nebus grąžinta. Notarė pareiškėją patikino, kad jeigu taip ir atsitiktų, kad būtų nuspręsta pareiškėjos močiutei atkurti nuosavybės teises, grąžinant ar skiriant naują žemės sklypą, pareiškėja bet kada galės inicijuoti praleisto termino atnaujinimo procedūrą ir priimti močiutės palikimą. Esant tokiai situacijai, pareiškėja močiutės paveldėjimo reikalų nebetvarkė. Vėliau pareiškėja, kaip mirusiosios I. M. G. antros eilės įpėdinė (pirmos eilės įpėdinių, kaip minėta, nėra), gavo 2023-03-16 Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus raštą Nr. (duomenys neskebtini). Šiame rašte nurodoma, kad yra patvirtintas piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Vilniaus mieste sąrašas. Šiame sąraše yra įtraukta ir palikėja. Raštu siūloma pareiškėjai, kaip mirusiosios I. M. G. įpėdinei, rinktis ne didesnį kaip 0,0692 ha ploto žemės sklypą. Tam, kad pareiškėja šia teise galėtų pasinaudoti, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos reikalinga pateikti dokumentą (paveldėjimo teisės liudijimą), patvirtinantį, kad pareiškėja yra priėmusi mirusios močiutės palikimą. Valstybė, įgyvendindama teisingumą, ketina atkurti nuosavybės teises I. M. G., neatlygintinai skiriant naują žemės sklypą Vilniaus mieste. I. M. G. yra mirusi, todėl šia teise gali pasinaudoti tik jos įpėdiniai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai, kaip mirusiosios įpėdinei, kreiptis į notarą atsiranda objektyvi priežastis ir prasmė, nes priėmusi palikimą, įpėdinė galės realizuoti močiutės turėtas turtines teises ir pretenduoti į močiutei skirtą žemės sklypą. Ta aplinkybė, jog mirusioji neturėjo jokio turto, o nuo minėto 2023-03-16 rašto įgyja teise neatlygintinai gauti žemės sklypą Vilniaus mieste, laikytina svarbia priežastimi (vertinant pagal protingumo principą), dėl ko pareiškėja yra praleidusi terminą palikimo priėmimui. Pareiškėja vertintina, kad nurodytos jos nesikreipimo į notarą dėl palikimo priėmimo priežastys yra svarbios ir objektyvios.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjos I. M. G. palikimo perėjimą valstybei. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą I. M. G. palikimui priimti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra palikėjos I. M. G. vaikaitė (antros eilės įpėdinė). Iš 2023-05-04 gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad palikėja I. M. G. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskebtini). Iš (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo matyti, kad G. G. tėvas buvo N. G. (tautybė - rusas), motina I. M. G. (tautybė – lenkė). G. G. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskebtini), turėjo du vaikus: N. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. G., gimusį (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo matyti, kad pareiškėjos tėvas yra G. G.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antros eilės įpėdiniai (palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai) paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Pirmos eilės įpėdinių nėra, nes palikėjossūnus G. G. (pareiškėjos tėvas) yra miręs. Pareiškėja yra palikėjos anūkė (antros eilės įpėdinė).
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.
Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos I. M.G. palikimo priėmimo faktų, taip pat nėra duomenų apie notaro biure pradėtą paveldėjimo bylą, nė vienas I. M. G. įpėdinis nebuvo pateikęs prašymo notaro biurui ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Palikėjos sūnus G. G. palikimo nepriėmė, o po palikėjos mirties nebuvo duomenų apie jai priklausantį turtą arba teises į turtą. 2023-03-16 Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriui pranešus, kad yra patvirtintas piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Vilniaus mieste sąrašas, į kurį yra įtraukta ir palikėja, atsirado pagrindas priimti palikėjos palikimą. Byloje dalyvaujantis suinteresuotas asmuo neprieštarauja pareiškėjos prašymui atnaujinti terminą palikimui priimti. Kitų suinteresuotų asmenų, kurie taip pat pretenduotų į palikimą, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Pareiškėja nurodė objektyvias aplinkybes, dėl kurių ji laiku neįgyvendino teisės į palikimo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. Todėl pareiškėjos prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkintinas, terminas palikimui priimti atnaujintinas trims mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576-578 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjos prašymą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), terminą priimti palikimą, atsiradusį po senelės I. M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskebtini).
Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.