- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-04-14
- Bylos Nr.
- e1-266-1112/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12274-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Kaltinamasis
- A. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Sigito Bružo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-12274-20 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas 2017 m. liepos 12 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį viešųjų darbų bausme, įpareigojant išdirbti 144 valandas visuomenės labui, iš probacijos tarnybos išregistruotas 2018 m. vasario 9 d.,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2020 m. kovo 24 d. apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas (duomenys neskelbtini) namo kieme, išlaužęs automobilio (duomenys neskelbtini) durelių rankeną (15 eurų vertės), įsibrovė į D. G. individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)" priklausantį užrakintą automobilį, iš kur pagrobė svetimą – D. G. individualiai įmonei priklausantį turtą – 2 vnt. "Bosch" akumuliatorinių suktukų ir vieną jų įkroviklį (bendrai 370 eurų vertės), 2 vnt. "Bosch" akumuliatorinių suktukų (bendrai 400 eurų vertės), elektrinį perforatorių su dėže (230 eurų vertės), elektrinį perforatorių be dėžės (190 eurų vertės), akumuliatorinį "Remps" kniediklį (820 eurų vertės), "Bosch" kampinį mažą šlifuoklį (69,99 eurų vertės), "Bosch" diskinį pjūklą (395 eurų vertės), viso pagrobė svetimo turto už 2489,99 eurus, tuo padarydamas D. G. individualiai įmonei 2489,99 eurų turtinę žalą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią A. B. padarytą veiką, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, iš automobilio pagrobė darbo įrankius. 2020 m. kovo 23 d. dienos vakare planavo ką nors pavogti, nes reikėjo pinigų šeimai, t. y. mamai ir jos vaikams, viso 6 asmenys. Kokiems tikslams šeimai reikėjo pinigų, nepasakė. 2020 m. kovo 24 d. apie 1 val. nakties vienas išėjo iš savo namų. Gyvena (duomenys neskelbtini). Iš pradžių vaikštinėjo po Akmenės miestą ir žiūrinėjo, ką galėtų pavogti. Einant pro kavinę, kuri yra priešais turgelį, jos teritorijoje pamatė stovintį autobusiuką. Suprato, kad jame gali būti kažkas vertingo. Teritorija buvo aptverta tvora ir vartai buvo uždaryti. Vartų nedarė, nematė, ar jie užrakinti. Per vartus perlipo. Priėjęs prie autobusiuko iš pradžių pabandė atidaryti vairuotojo pusėje esančias dureles. Durelės nebuvo užrakintos. Įlipo į autobusiuko vidų, perlipo į autobusiuko salono galą, nes ten pamatė sudėtus įrankius. Tiksliai įvardinti įrankių negali, nes nesupranta ir jų nepažįsta, tik gali pasakyti, kad ten buvo gal 5 grąžtai, kampinis šlifuoklis, dar didelis įrankis, net nežino kaip jį apibūdinti ir kam jis naudojamas. Autobusiuke buvo labai daug ir smulkių įrankių. Visus didelius įrankius susirinko, perdėjo juos ant priekinės šalia vairuotojo esančios sėdynės ir grindų. Viso pavogė gal 8 įrankius. Išlipo iš autobusiuko, perėjo į kitą pusę ir bandė atidaryti kitas dureles. Darant dureles netyčia nulaužė rankeną. Kaip jis suprato, autobusiuko abi durelės nebuvo užrakintos. Autobusiuke taip pat pamatė maišą, į kurį ir susidėjo visus įrankius. Autobusiuko abi dureles uždarė. Maišą su įrankiais persimetė per tvorą ir parsinešė juos į buto rūsį, adresu (duomenys neskelbtini), ten juos rūsyje paslėpė. Rūsys beveik tuščias, jame nieko nelaiko ir niekas iš šeimos narių ten nevaikšto. Kitą dieną sugalvojo įrankius parduoti. Per pažįstamą, kurio duomenų nenori sakyti, sužinojo, kad yra žmogus kuris iš jo nupirktų įrankius. Pažįstamam nesakė, kad įrankiai pavogti. Telefonu paskambino vyriškiui, jam pasakė, kad turi parduoti grąžtus, šlifuoklius. Vyriškis sutiko iš jo nupirkti daiktus. Vyriškis pasiteiravo, kiek už minėtus įrankius nori. Pasakė, kad visus įrankius parduodu už 150 eurų. Vyriškis pasakė, kad įrankius nupirktų už 110 eurų. Apie tai, kad įrankiai vogti vyriškiui nesakė, o vyriškis jo ir neklausinėjo. Susirado kitą pažįstamą vyriškį, kuris galėtų nuvežti iki (duomenys neskelbtini) parduoti daiktus. Vyriškio vardas A., jo pavardės nežino. Jį pažino iš anksčiau, jis turi automobilį ir kai reikia už pinigus paveža. Tikslios dienos neatsimena, gal prieš keletą dienų A. nuvežė į (duomenys neskelbtini), pas pažįstamą, kuriam A. B. skambino ir kuris surado žmogų. Vyriškis jau buvo atvažiavęs pas pažįstamą, apžiūrėjo daiktus, sumokėjo pinigus ir išvažiavo. Vyriškio jokių kontaktų nežino ir nežino kur jis gyvena. Nežinojo, kad pavogti daiktai yra tokios didelės vertės. Galvojo, kad daiktai verti apie 300-400 eurų, todėl ir pardavė taip pigiai. Gautus 110 eurų atidavė mamai. Po kelių dienų sužinojo, kad policija jau ieško pavogtų daiktų. Tą pačią dieną su juo susisiekė įrankių savininkas, kuris pasakė, kad per vaizdo kameras matė, jog jis pavogė iš jo autobusiuko įrankius, liepė juos gražinti. Netrukus telefonu paskambino pažįstamam į (duomenys neskelbtini) ir paprašė, kad šis surastų tą žmogų, kuriam pardavė įrankius ir juos gražintų. Vyriškis sutiko įrankius gražinti, tik už tai liepė sumokėti dar 90 eurų. Kaip suprato, vyriškis ant jo supyko. Išsigando, nuvežė vyriškiui pinigus ir atsiėmė pavogtus įrankius. Važiuojant atgal link (duomenys neskelbtini), t. y. pasukus prie (duomenys neskelbtini) esančio tilto "(duomenys neskelbtini)" degalinės sankryžoje, jų automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Patikrinę automobilį, jo bagažinėje rado sudėtus įrankius. Policijos pareigūnams pasakė, kad daiktai priklauso jam ir kad jie yra vogti. Dėl tokio poelgio labai gailisi. Papildomos apklausos metu A. B. parodė, kad automobilis buvo užrakintas, į jį pateko per priekines keleivio dureles, kurias išlaužė. Eidamas daryti vagystės, prie automobilio buvo atsinešęs plaktuką, kurį net nepastebėjo kada pametė. Po to, kai įvykdė vagystę, plaktuką pamiršo pasiimti. Nežino kokiu tikslu pasiėmė plaktuką. Stiklo daužęs nebūtų. Plaktuką namuose turėjo jau senai. Iš kur minėtą plaktuką buvo gavęs neatsimena. Plaktuko vienas galvos kraštas kaip ašmenys, kitas kaip pentis. Dėl tokio poelgio labai gailisi (b. l. 102-103).
Motyvuojamoji dalis
A. B. kaltė, padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, be jo paties prisipažinimo, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
– įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kiemas. Kiemo viduryje, kairiau, galu į kelio pusę stovi automobilis (duomenys neskelbtini). Automobilyje įvairūs daiktai bei darbo įrankiai. Automobilio dešinės pusės priekinių durelių rankena plastikinė, joje matomi nežymus apgadinimai (b. l. 26-31);
– reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. B. pareiškė, kad reikalaujami daiktai yra automobilio bagažinėje baltame maiše ir jie pavogti (duomenys neskelbtini) gatvėje iš mikroautobuso. Automobilyje (duomenys neskelbtini) parodė maišą su vogtais daiktais. Automobilyje (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. Z., bagažinėje baltame maiše rasti ir paimti daiktai: 4 vnt. "Bosch" akumuliatoriniai suktukai, 2 vnt. šlifuokliai "Bosch", 2 vnt. elektriniai smūginiai gręžtuvai "Bosch", 1 vnt. akumuliatorio pakrovėjas "Bosch", 1 vnt. akumuliatorinio suktuvo akumuliatorius, 1 vnt. akumuliatorinis "Remps" kniediklis (b. l. 62-63);
– liudytojas A. Z. parodė, kad jis pažįsta visus (duomenys neskelbtini) gyvenančius romų tautybės asmenis, žino jų vardus, bet pavardžių nežino. Antradienį, t. y. kovo 24 dieną, apie 16 val., jam telefonu paskambino romas A. ir paprašė, kad jį savo automobiliu pavežtų iki (duomenys neskelbtini), dėl ko nesakė. Jo pasiteiravo, kur jie bus, jis atsakė, kad Akmenėje prie PC ,, (duomenys neskelbtini)". Paskui dar paskambino R., ir sakė, kad žino, jog ruošiasi važiuoti į (duomenys neskelbtini). Kai atvažiavo į sutartą vietą prie (duomenys neskelbtini), atėjo R. Jos paklausė, kur yra A., ji sakė, kad jis ateis tuoj. Ji jiems paskambino ir pasakė, kad greičiau ateitų. Pamatė link automobilio ateinančius A. ir A. A. įsėdo į automobilį, o A. nubėgo iki (duomenys neskelbtini) namo. Iš to namo A. atsinešė rankose didelį baltą maišą, jis buvo kažko viduje pilnas. Tada atidarė savo automobilio bagažinę ir A. tą maišą įdėjo į vidų ir atsisėdo į automobilį. Visi keturiese, t. y. jis, A., R. ir A. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Važiuojant link (duomenys neskelbtini) jų paklausė, kas yra maiše, ten lyg kažkokia aparatūra, jie jam nieko neatsakė. Nuvažiavę į (duomenys neskelbtini), nuvažiavo pas I. K., nes jie ieškojo jo sūnaus J. Koks ten adresas yra, nežino, bet galėtu parodyti. Ten kieme jie iš bagažinės tą maišą išsiėmė ir jie visi ten paliko, o jis išvažiavo namo. Tą patį vakarą apie 19 valandą nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir iš ten į (duomenys neskelbtini) parvežė R., ją paleido prie PC ,, (duomenys neskelbtini)". Kai vežė tuos romus į (duomenys neskelbtini), jie iš jo pavogė mobilų telefoną. Tad jis vėl važiavo pas juos į (duomenys neskelbtini) ir atgavo savo telefoną ir vėl išvažiavo namo, grįžo vienas, jų neparvežė. Šiandien jam telefonu apie pietus paskambino R. sako, kodėl ją pridavė policijai, jai paaiškino, kad niekam jų nepridavė, nes jo mobilus telefonas buvo grąžintas. Tada jai pasakė, kad vadinasi kažką kitą jie yra prisidirbę. Pavakarį sužinojo, kad kai antradienį vežė romus į (duomenys neskelbtini) ir jie tame maiše vežė įrankius, kuriuos buvo pavogę R. G. automobilio. Pavakarį jam vėl paskambino R. ir paprašė, kad nuvežtu ją vėl į (duomenys neskelbtini), kad iš ten galėtų parsivežti tuos pavogtus įrankius. Automobiliu važiavo jis, R. ir jos sūnus A. Atvažiavo pas romę S. ir jie visi trys nuėjo link (duomenys neskelbtini) esančio PC ,,(duomenys neskelbtini)", nuvažiavo jiems iš paskos. Ten laukė automobilių stovėjimo aikštelėje. Tada pas jį į automobilį įsėdo R., o S. ir A. pėsčiom ėjo link S. namų. Vėl jiems nuvažiavo iš paskos. Tada į automobilį įsėdo A. ir nepilnametis R. sūnus K., R. jau buvo automobilyje. Kai visi sulipo, pajudėjo link (duomenys neskelbtini), automobilyje kalbėjo, kad rytoj turės vėl važiuoti pasiimti tų pavogtų įrankių (b. l. 58-59);
– liudytojas R. G. parodė, kad 2020 m. kovo 23 d. 20 val., adresu (duomenys neskelbtini) namo kieme pastatė D. G. individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)" priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini). Jį užrakinęs, uždaręs kiemo vartus išėjo. Kitą dieną apie 6 val. atėjęs pasiimti automobilio, prie tvoros rado plaktuką, nusprendė jo neliesti, su koja paspyrė į kiemą galvodamas, kad paklaus kieno plaktukas. Paliko plaktuką ir pasiėmęs automobilį nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, po to į (duomenys neskelbtini) pasiimti darbininkus, kadangi yra statybų vadovas. Tada dar grįžo į (duomenys neskelbtini) miestą, išlipo iš automobilio ir jį vairuoti sėdo kitas darbininkas. Kai buvo (duomenys neskelbtini) mieste, iš automobilio pavogti daiktų niekas negalėjo. Darbininkai su automobiliu nuvažiavę į (duomenys neskelbtini), ruošdamiesi dirbti, atidarę automobilio galą pastebėjo, kad automobilyje nebėra įrankių, jis kaip tik privažiavo prie jų, jie jo paklausė ar juos išėmė, atsakė, kad neėmė. Tada suprato, kad daiktai pavogti. Apie pietus, tikslaus laiko pasakyti negali, grįžo į (duomenys neskelbtini) miestą, pasiėmė plaktuką ir važiavo į servizus esančius (duomenys neskelbtini) mieste. Kadangi plaktuko rankena buvo tepaluota, taip suprato, kad plaktukas gali būti iš serviso. Nuvažiavo į servisą esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, tikslaus adreso nežino, ir paklausė ar ne jų plaktukas, šie atsakė, kad ne. Nuvažiavo į kitą servisą esantį taip pat (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau ten nieko nerado. Tą pačią ir kitą dieną niekur daugiau nevažiavo. 2020 m. kovo 26 d. apie pietus, nuvažiavo į tą patį servisą, kur buvo nuvykęs ir nieko nerado, ten dirba A. Ž. A. paklausė, ar ne jo plaktukas, šis atsakė, kad ne, jam nieko nepasakojo. Po to apie 16 val. paskambino A. ir pasakė, kad žino dėl plaktuko, kadangi jis pats nuvežė tris romų tautybės asmenis į (duomenys neskelbtini) miestą, asmenys su savimi turėjo maišą su daiktais, taip pat A. pasakė, kad asmenys daiktus pardavė ir už juos gavo 100 eurų. Po A. skambučio nusprendė kreiptis į bendrąjį pagalbos centrą. Iš automobilio pavogti įrankiai t. y. "Bosch" 4 suktukai akumuliatoriniai ir vienas jų pakrovėjas, 2 elektriniai perforatoriai (vienas iš jų su dėže), akumuliatorinis "Remps" kniediklis, 2 "Bosch" kampiniai šlifuokliai (vienas mažas, vienas didelis). Kiemas nefilmuojamas. Liudytojas R. G. papildomai parodė, kad iš Akmenės rajono policijos komisariato policijos pareigūnų atsiėmė D. G. IĮ (duomenys neskelbtini) priklausančius įrankius. Įrankių būklė gera, pretenzijų dėl įrankių neturi. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje įmonė neteiks. Nurodė, kad automobilio priekinės abi durelės buvo tikrai užrakintos, galėjo būti neužrakintos tik šoninės stumdomos, keleivio pusėje esančios durelės, nes jos buvo tvarkytos ir keista spyna, po to ne visi žinojo, kaip jas reikia atidaryti. Dėl keleivio pusėje sugadintos rankenos pretenzijų neturi, civilinio ieškinio neteiks, rankeną vertina 15 eurų (b. l. 11-12, 20);
– savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo metu R. G. pateikė įvykio vietoje rastą plaktuką (b. l. 44).
BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo A. B. kaltė 2020 m. kovo 24 d. apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini)namo kieme, išlaužus automobilio (duomenys neskelbtini) durelių rankeną, įsibrovus į D. G. individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)" priklausantį užrakintą automobilį ir pagrobus D. G. individualiai įmonei priklausantį turtą, kurio bendra vertė yra 2489,99 eurų, įrodyta visiškai. Kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį teisingai ir pagrįstai, padaryta veika yra visiškai įrodyta. Teismas tokią išvadą daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamiesiems pasiūlyti procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. B. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, prašo teismo mažinti bausmę (b. l. 116-118).
Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas A. B. bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, įtvirtintą minėtame BK 41 straipsnyje. A. B. padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą, padaryta veika tiesiogine tyčia, nusikalstama veika padaryta žala iš esmės atlyginta. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo A. B. asmenybę – teistas (b. l. 84-85), nedirba (b. l. 96), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 97). Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamojo padėtį lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, šios bausmės dydį nustatant artimą įstatyme nustatytam šios bausmės rūšies maksimumui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam kartu su bausme už padarytą nusikaltimą skirtini prokuroro siūlomi įpareigojimai – pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kaltinamasis A. B. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, byla užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹straipsnis).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 106).
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus plaktukas, rastas nusikaltimo vietoje, sunaikintinas (b. l. 55).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, plaktuką, rastą nusikaltimo vietoje, sunaikinti.
– nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
– bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai;
– jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
– jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.