Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų taikymo nuteistajam E. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. sausio 26 d. priimtu nutarimu Nr. RV-23-892 nutarta taikyti nuteistajam E. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos neatlikus 2 metų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2024 m. sausio 25 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė su mažėjimo dinamika. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir psichologų organizuojamuose užsiėmimuose. Nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos ar be palydos už įkalinimo įstaigos teritorijos ribų. Nuteistasis nuo 2017 m. laikosi rėžimo reikalavimų, jis yra motyvuotas keisti savo elgesį.

E. B. buvo nuteistas 2017 m. birželio 15 d. Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį galutine 9 metų laisvės atėmimo bausme. Taip pat E. B. 2017 m. lapkričio 13 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 9, 5 dalies 2 punktu, subendrinus šiais nuosprendžiais paskirtas bausmes, paskirta galutinė bausmė – 9 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2017 m. sausio 25 d., bausmės pabaiga 2026 m. sausio 25 d.

Anksčiau teistas, teistumai išnykę.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. B. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis bausmės atlikimo metu 6 kartus pažeidė nustatytą įkalinimo tvarką, 4 kartus baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą 2017 m. spalio 26 d., skatintas 28 kartus, paskutinį kartą 2022 m. gruodžio 29 d. Nuteistasis nuo liepos mėn. dalyvavo 58-iose pozityvaus užimtumo veiklose. Laisvės atėmimo vietos įstaigoje pradėjo dirbti nuo 2018 m. sausio 15 d. valstybės įmonėje (duomenys neskelbtini) biokuro darbininko pareigose, nuo 2019 m. rugsėjo 7 d. dirba toje pačioje valstybės įmonėje skalbyklos darbininko pareigose. Nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. perkeltas dirbti katilinės darbininku, o nuo 2021 m. spalio 11 d. perkeltas dirbti į medienos perdirbimo baro darbininko vienetininko pareigas, nuo 2023 m. gegužės 8 d. dirbo Darbinės veiklos organizavimo skyriuje darbuotoju. Nuteistasis neturi skolinių įsipareigojimų, teigia, kad turi sukaupęs šiek tiek pinigų. Bausmės atlikimo metu lankė įžanginės grupės užsiėmimus, skirtus psichiką veikiančių medžiagų prevencijai ir juos sėkmingai baigė. Nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. iki gruodžio 7 d. dalyvavo dailės terapijos programoje „Raktas“ užsiėmimuose. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, E. B. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, t. y. dirba, dalyvauja užimtumo veiklose, stengiasi nedaryti pažeidimų. Pažymėtina, jog nuteistasis šiuo metu nepalaiko jokių artimų ryšių su artimaisiais. Be to, nuo 2023 m. gegužės 3 d. buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, lygtinio paleidimo atveju galbūt galėtų gyventi (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju turės darbo vietą ir galės savo gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis. Pažymėtina, jog ir Socialinio tyrimo išvadoje nepastovi gyvenamoji vieta, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas, nestabilios darbo patirties turėjimas yra įvertintini kaip dinaminiai kriminogeniniai veiksmai, kurie gali apsunkti nuteistojo integraciją į visuomenę. Teismo vertinimu, nuteistasis toliau vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime rekomendacijas, šias nurodytas rizikas dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Pagal „OASys“ metodiką 2024 m. sausio 22 d. jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su mažėjimo dinamika. Vis dar išlieka kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumai); pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 metų); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas; probacijos/bausmės vykdymo atidėjimo/lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas; nepastovi gyvenamoji vieta; neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; neturi arba turi mažą/nestabilią darbi patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad E. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą, praeityje buvo teistas, buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo sąlygas praeityje ir nors teistumas šiai dienai yra išnykęs, tačiau ankstesni teistumai jo nesustabdė nuo nusikalstamų veikų darymo. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo požiūris į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas nebuvo tinkamai susiformavęs, nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, E. B. neatliktos bausmės dalis (2 metai) dar yra pakankamai ženkli, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. B. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis E. B.

ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. sausio 26 d. nutarimą Nr. RV-23-892.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. sausio 26 d. nutarimą Nr. RV-23-892 taikyti nuteistajam E. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.