Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Dalios Višinskienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Vinco Versecko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Artūro Drigoto,

išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Kauno energija“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, spręsdami skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių, prašydamas duoti sutikimą parduoti jam nuosavybės teise priklausantį pastatą-boilerinę, stovintį valstybinėje žemėje. NŽT Kauno miesto skyrius ginčijamame rašte (atsakyme) neprieštaravo pastato-boilerinės pardavimui, tačiau pranešė, kad su pareiškėju sudaryta 2006 m. vasario 24 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/2006-76 bus vienašališkai nutraukta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu. Ginčijami sprendimai (atsakymai) priimti, be kita ko, remiantis CK 6.551 straipsniu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsniu, reglamentuojančiais valstybinės žemės išnuomojimo tvarką, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybinės žemės pardavimo ir nuomos sąlygas. NŽT, spręsdama dėl sutikimo parduoti statinį, esantį valstybinėje žemėje, be žemės nuomos teisės perleidimo, įgyvendino atitinkamas teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu turtu (žeme), todėl byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas turėtų būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl NŽT sutikimo parduoti statinius, esančius valstybinėje žemėje, kartu neduodant sutikimo perleisti nuomos teisės į valstybinės žemės sklypą, nurodant, kad NŽT su pareiškėju sudaryta 2006 m. vasario 24 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N19/2006-76 bus vienašališkai nutraukta CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu.

Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje nurodyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo (ir nuomos) santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose savo pobūdžiu nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 24 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2019, 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-80/2018 ir jose nurodytą praktiką).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo keliamame ginče dėl NŽT, kaip valstybinės žemės sklypo patikėtinio, sutikimo parduoti statinius, esančius valstybinėje žemėje, ir nesutikimo perleisti nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą pagal tarp pareiškėjo ir NŽT sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, kurie lemia ginčo priskirtinumą bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22, 25 straipsniai).

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Kauno energija“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Dalia Višinskienė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vincas Verseckas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Artūras Drigotas