Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Ignas Podlipskas, veikdamas Šiaulių apylinkės teismo vardu,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) (toliau – ieškovė) prašo priteisti iš atsakovo A. V. (toliau – atsakovas) 113,74 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui ieškinio kopija ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti laikomi įteikti 2025 m. balandžio 3 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – per šeimos narį.

Kadangi ieškovės reikalavimas dėl piniginių sumų priteisimo neviršija Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 1 dalyje numatytos ribos, nei vienai šaliai neprašant surengti žodinio bylos nagrinėjimo, teismas 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datą ir laiką byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 30 d. atsakovas pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyriui prašymą suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte arba žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamame plane nuomai 2,65 ha žemės sklypą (laisvos žemės fondo sklypo Nr. F79), esantį (duomenys neskelbtini).

2022 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo skyrius informavo atsakovą, kad pateiktas prašymas bus nagrinėjamas rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ar jam prilyginamą žemės sklypo planą, kurio rengimo pradžios datą galima pasitikslinti interneto svetainėje www.nzt.lt. Apie numatomą rengti (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projektą ar jam prilyginamą žemės sklypų planą ir pretendentų susirinkimo, kuriame bus projektuojami žemės sklypai, datą ir laiką bus informuojama atskiru raštu.

2024 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ pagrindu buvo pradėtas rengti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas (toliau – Projektas).

2024 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) “Dėl asmenų, pateikusių prašymus perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valdyti valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašo patirtinimo“ pagrindu buvo patvirtintas asmenų, pateikusių prašymus perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, taip pat išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valdyti valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašas (toliau ? Sąrašas).

2024 m. liepos 1 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“ atsakovas buvo informuotas apie patvirtintą Sąrašą, kuriame atsakovas priskirtas XII eiliškumo grupei, įrašytas 2 eilės numeriu.

2024 m. liepos 17 d. susirinkimo protokole pažymima, kad atsakovas pasirinko 2,10 ha žemės sklypą nuomai. 2024 m. liepos 17 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis).

2024 m. liepos 17 d. Projekto projektavimo darbų įvykdymo akte Nr. 1 nurodyta, kad 30 pretendentų suprojektuota 119,25 ha žemės.

2024 m. liepos 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl projektavimo darbų vykdymo“ ieškovė projekto rengėjui perdavė su atsakovu sudarytos žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo Sutarties kopija.

2024 m. rugpjūčio 2 d. laikraštyje „Auksinė varpa“ ieškovė viešai paskelbė pranešimą apie Projekto viešą svarstymą ir pateikė informacija suinteresuotiems asmenims apie pasiūlymų ir pretenzijų pateikimo tvarką ir terminą.

2024 m. spalio 3 d. pateiktame ieškovei prašyme, atsakovas nurodo, kad atsisako nuomotis pasirinktą žemės sklypą ir prašo Sutartį laikyti negaliojančia.

Ieškovė 2024 m. spalio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ informavo atsakovą, jog Projekto projektavimo darbai yra atlikti, t. y. atsakovui pageidautas žemės sklypas ilgalaikei nuomai yra suprojektuotas ir praėjęs derinimo stadijas. Atsakovas buvo informuotas apie prievolę sumokėti 113,74 Eur sumą.

2024 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame atsakovui jo prašymu suprojektuotas ilgalaikei nuomai 2,10 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini).

2024 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos ir žemės sklypo kadastro duomenų bylos pateikimo“ atsakovas informuotas, kad Įsakymų yra patvirtintas Projektas, kuriame jam suprojektuotas Žemės sklypas nuomai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 915 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 ,,Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ pakeitimo“ patvirtinto „Žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo“ 23 punktu, nuomojamo Žemės sklypo kadastro duomenų byla turi būti pateikta per 6 mėnesius (ne vėliau kaip iki 2025 m. gegužės 12 d.) nuo Projekto patvirtinimo.

Ieškovės pateikta 2024 m. lapkričio 15 d. sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad už projektavimo darbus priskaičiuota 113,74 Eur suma, kurią prašoma sumokėti iki 2024 m. lapkričio 29 d. Sąskaita-faktūra atsakovui siųsta 2024 m. lapkričio 19 d. ir pakartotinai 2025 m. sausio 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. sausio 31 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini).

Valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymą reglamentuoja tiek Civiliniame kodekse išdėstytos bendrosios sutarčių taisyklės, tiek kituose įstatymuose (Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme, kt.) bei poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyti specialieji reikalavimai.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 42 straipsnio 2 dalį valstybinės ir savivaldybės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami projektą inicijavusių asmenų lėšomis.

Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės išnuomojimą detalizuoja Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Taisyklės), kurių 13 punktas numato, kad kai žemės sklypus išnuomoja Nacionalinė žemės tarnyba, žemės sklypų nuomą organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, o kai juos išnuomoja centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Taisyklių 14 punkte numatyta, kad žemės sklypų nuomos organizatorius organizuoja žemės sklypo išnuomojimą, turėdamas šiuos dokumentus ir informaciją: 14.1. žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą, kurio priede nurodytas tame projekte suformuoto nuomoti žemės sklypo numeris, plotas, jį pageidavusio išsinuomoti fizinio asmens vardas ir pavardė, asmens kodas, adresas; 14.2. informaciją apie žemės sklypo panaudojimą ne žemės ūkio paskirčiai, numatytą teritorijų planavimo dokumentuose, kai išnuomojamas žemės sklypas yra miesto teritorijoje arba prašoma pratęsti žemės nuomos terminą ar atnaujinti valstybinės žemės nuomos sutartį; 14.3. žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje ir šį žemės sklypą apibūdinančius kadastro duomenis <…>. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutarties sudarymo procesą sudaro keli etapai: prašomas išnuomoti žemės sklypas suprojektuojamas žemės reformos žemėtvarkos projekte, kitame žemės valdos projekte ar teritorijų planavimo dokumente, parengiama žemės sklypo kadastro duomenų byla, žemės sklypas įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre; apskaičiuojama nuomotino žemės sklypo vertė, parengiamas valstybinės žemės nuomos sutarties projektas, projektas suderinamas su žemės sklypo nuomininku ir pasirašoma valstybinės žemės nuomos sutartis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.8 punkte nurodyta, kad parduodamų ir išnuomojamų žemės ūkio paskirties žemės sklypų žemės valdos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbai apmokami laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 241 „Dėl asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“ nuostatų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 241 „Dėl asmenų lėšomis atliekamų valstybinės žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbų ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo darbų apmokėjimo taisyklių“ (redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.) 2 punktas numato, kad asmenys savo lėšomis sumoka už žemės reformos žemėtvarkos projektų, kuriuose projektuojami valstybės parduodami ir nuomojami žemės sklypai, perduodami neatlygintinai naudoti ar patikėjimo teise, išskyrus Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, kai žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir įgyvendinami valstybės lėšomis, kai žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir įgyvendinami valstybės lėšomis, rengimą pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“; įgyvendinimo darbus pagal Taisyklių 2.1 papunktyje nurodytą aprašą.

Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba per 5 darbo dienas po visų asmenų, pageidaujančių ir turinčių teisę susigrąžinti natūra ar gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti, nuomoti, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti žemės sklypus atitinkamoje kadastro vietovėje susirinkimo, kuriame pagal aplinkos ministro patvirtintą žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodiką (toliau – Metodika) aptariami žemės sklypų išdėstymo klausimai, dienos pagal Taisyklių priede pateiktą pavyzdį asmeniui, pasirinkusiam žemės sklypą ir nusprendusiam apmokėti savo lėšomis už rengimo darbus, parengia žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutarties projektą.

Rengimo darbų apmokėjimo sutarties projekte įrašoma Taisyklių 2.1 papunktyje nurodytų rengimo darbų, kaina, nustatoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo paslaugų sutartyje, pasirašytoje tarp Nacionalinės žemės tarnybos ir asmens, rengiančio žemės reformos žemėtvarkos projektą, įrašytą kainą (Taisyklių 7 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl su prašymu suprojektuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte nuomai 2,65 ha žemės sklypą ir 2024 m. liepos 17 d. sudarė su ieškove žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo Sutartį. Pagal šios Sutarties 1 punktą ieškovė įpareigojo užtikrinti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus, skiri suprojektuoti Nr. (duomenys neskelbtini),10 ha žemės sklypą nuomai, o atsakovas pagal Sutarties 2 ir 3 punktus įsipareigojo sumokėti 113,74 Eur kainą už atliktus darbus per 10 darbo dienų nuo sąskaitos gavimo.

Tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai. Ieškovei atlikus Sutartimi sutartus projektavimo darbus, atsakovui kilo pareiga atsiskaityti su ieškovu Sutartyje numatytais terminais ir tvarka.

Pažymėtina, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšmingu visuomeninės savireguliacijos instrumentu. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių, ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Esant šalių sutartiniams santykiams šalių sutartis turi būti taikoma, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o įstatymo nuostatos taikomos tiems klausimams, dėl kurių šalys nesusitarė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; kt.). Kaip matyti, atsakovas neginčija žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo, taip pat nėra nustatyta, kad sutarties nuostatos prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajai tvarkai, todėl darytina išvada, jog sutartis yra galiojanti ir privaloma jos šalims.

Atsakovas remiasi argumentu, kad ieškovė neužtikrino žemės sklypo vertingumo, sklype neliko medžių, jis buvo užterštas šakomis ir atsakovo nuomone dėl žemės sklypo būklė pablogėjo, jis tapo netinkamas ūkinei veiklai. Tokie atsakovo argumentai neturi jokios reikšmės, kadangi žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartimi ieškovė neįsipareigojo užtikrinti žemės sklypo atitinkamą būklę. Kita vertus, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų kad po žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutarties sudarymo žemės sklypo našumo balas sumažėjo tiek, kad žemės sklypas tapo netinkamas atsakovo planuotai veiklai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovė savo pareigas pagal 2024 m. liepos 17 d. žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdė tinkamai. Atsakovas ieškovei prašymą dėl 2024 m. liepos 17 d. žemėtvarkos projekto rengimo darbų apmokėjimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo pateikė tik 2024 m. spalio 3 d., t.y. po to kai rangovas atliko projektavimo darbus ir suprojektavo atsakovo pageidautą žemės sklypą ilgalaikei nuomai, be to projektas jau buvo praėjęs derinimo stadijas. Atsakovas neginčijo atliktų paslaugų kokybės, terminų ir pan..

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje ir 6.200 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Pagal Sutarties 2 ir 3 punktus atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 113,74 Eur už atliktus darbus per 10 darbo dienų nuo sąskaitos gavimo. Pažymėtina, kad analogiška nuostata numatyta Taisyklių 11 punkte, pagal kurią asmuo, gavęs sąskaitą, per 10 darbo dienų sumoka pinigus į NŽT banko sąskaitą. Taisyklių 12 punkte numatytos ir teisinės pasekmės jei asmuo per nustatytą terminą neapmoka sąskaitos, t. y. jis išbraukiamas iš asmenų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai, sąrašo. Tokiu atveju asmens nesumokėta sutartyje nurodyta pinigų suma už atliktus darbus iš jo išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atsakovas pažeidė prievolių ir sutarčių vykdymo principus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai ir nustatytu laiku, todėl ieškovės reikalavimas priteisti nesumokėtą 113,74 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl, ieškinį tenkinus pilnai, iš atsakovo priteistinas 22,00 Eur žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudaro 7,93 Eur, kurios yra mažesnės už minimalią (8,00 Eur) valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411, todėl valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 235 straipsnio 6 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos finansų ministerija: 113,74 Eur (vieno šimto trylikos eurų 74 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme ((duomenys neskelbtini)) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 22,00 Eur (dvidešimt dviejų eurų 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.