Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant prokurorei Olgai Alibajevai, gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei, nukentėjusiajai V. S., teismo psichologui ekspertui G. B.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo K. S., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, vidurinio išsilavinimo, iš dalies darbingam, darbingumas 30 procentų, gyvenančiam (duomenys neskelbtini) neteistam, už baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. 2015 m. rugsėjo 24 d. apie 19.50 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties suėmęs rankomis mamai V. S. už plaukų, juos tempė bei trenkė du kartus rankos kumščiu jai į pilvo sritį.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo

Kad K. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, neginčijamai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, o būtent:

Nukentėjusiosios V. S. parodymais, kuri teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jos sūnus K. S. 2015-09-24 vakare grįžo namo. Kai ji jį įleido į namus, jis čiupo jai už plaukų, spyrė į pilvo sritį. Po to puolė mušti jos sugyventinį.

Liudytojo R. M. parodymais, kuris teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis miegojo kai įpuolė K. S. ir pradėjo daužytis per galvą. Prieš tai jis buvo pradėjęs mušti sugyventinę (V. S.).

Liudytojo D. L. parodymais, kuris teisiamajame posėdyje patvirtino, kad atbėgo kaimynė V. S. ir paprašė pagalbos, kaimynė sakė ją užpuolė jos sūnus K. S. Kai jis atėjo jie buvo susikibę, kai mušė V. S. jis nematė. Visa problema dėl psichotropinių vaistų ir alkoholio vartojimo. Pats K. S. jam tą vakarą sakė, jog tam, kad būtų linksmiau jis išgėrė kažkiek stipraus alaus ir 5 tabletes „Relanium“.

Informaciniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad sūnus su peiliu, neblaivus, agresyvus (b. l. 14-15).

Dėl K. S. nepakaltinamumo

2016 m. sausio 13 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86 TPK-8/2016 nurodyta, kad: K. S. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. K. S. nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu sirgo ir serga paranoidine šizofrenija. K. S. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo laikino psichinio sutrikimo būsenoje. K. S. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo staigaus didelio susijaudinimo būsenoje, kuri įtakojo jo veiksmus. K. S. dėl sveikatos būklės negali dalyvauti ikiteisminiame tyrime, teismo posėdyje, negali atlikti laisvės atėmimo bausmės. K. S. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu sirgo ir serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija (F20.0), dėl kurios jis negalėjo suprasti ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, paranoidinė šizofrenija jam diagnozuota nuo 2004 metų, t. y. nuo 19 metų. K. S. reikalingas pastovus stebėjimas ir gydymas ambulatoriškai, paūmėjus psichinei būklei, turi būti gydomas stacionare. K. S. rekomenduojamos priverčiamojo pobūdžio medicininė priemonė: ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamą vietą (b. l. 74-76).

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas G. B. patvirtino, kad K. S. serga paranoidine šizofrenija. Stacionarus gydymas šiuo metu nereikalingas, nes svarbu kaip asmuo gydosi ambulatoriškai. Siūlo K. S. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad K. S., būdamas nepakaltinamu, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Pagal BK 17 straipsnio nuostatas asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų ir toks asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Asmenį konkrečioje baudžiamojoje byloje nepakaltinamu ir tik dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos bei tik tos veikos darymo metu pripažįsta teismas.

BK 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti pri­verčiamąsias medicinos priemones.

Kadangi K. S. nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis pripažintinas nepakaltinamu (BK 17 straipsnis). Bylos duomenimis nustačius, jog K. S. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, jam skirtina ekspertų nurodyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BPK 403 straipsnio 2 dalies 1 punktas, BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.268 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. Todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, dėl 12,07 Eur turtinės žalos, atmestinas (BPK 115 straipsnis).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403, 404 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. S., padariusį baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, pripažinti nepakaltinamu ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 12,07 Eur žalos priteisimo iš K. S. atmesti.

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos turi teisę apskųsti apeliacine tvarka asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.