Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2016-03-29 · Civilinė byla Nr. e2YT-918-239/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-29
Bylos Nr.
e2YT-918-239/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Zaleckienė
Suinteresuotas asmuo
R. N.
Pareiškėjas
G. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-918-239/2016Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00526-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.4.2. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2016 m. kovo 29 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Zaleckienė,sekretoriaujant Ingai Bakšaitei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei A. R.,suinteresuotiems asmeniui R. N., Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovei D. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo senelės A. N. palikimą, jam paliktą testamentu, pradėjęs šį turtą faktiškai valdyti. Pareiškime nurodė, kad mirus senelei, į notaro biurą nesikreipė, tačiau kaip savininkas tvarkė paliktą žemės sklypą, genėjo medžius, sodino daržoves, likusią žemės sklypo dalį leido dirbti ir deklaruoti ūkininkui. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant, teismo nuožiūra.

Šalies argumentai

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė D. Š. teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko ir nurodė, kad neprieštarauja pareiškimo tenkinimui, nes iš tikrųjų, pareiškėjas žeme rūpinosi, atliko aktyvius veiksmus, kad žemės ūkio paskirties žemė būtų prižiūrėta.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra pareiškėjo pusbrolis, jokių ryšių nepalaiko, su pareiškimu sutinka.

Apklausta liudytoja pareiškėjo mama J. N. paaiškino, kad pareiškėjas žeme visada rūpinosi. Kadangi pats negalėjo apdirbti 4 ha žemės ploto, pats naudojosi tik žemės dalimi, o kitą žemės dalį leido dirbti ūkininkams.

Liudytoja V. E. paaiškino, kad yra pareiškėjo sugyventinė, kartu gyvena apie 13 metų. Mirus pareiškėjo senelei A. N., jos sugyventinis rūpinosi žeme, naudoja apie pusės hektaro žemės sklypo savoms reikmėms, kitą dalį dirba ūkininkas. Mirus senelei, pareiškėjas genėjo medžius, sodino daržoves.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. nuo palikėjo mirties momento (CK 5.3 str. 1 d.), nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti daiktines teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), gali prašyti notaro išduoti dokumentą, patvirtinantį jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 str.). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-86/2007; Nr. 3K-3-240/2008, LApT nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-242/2013).

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba 3) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai, remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą/sutikimą priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos. Pagal CK 5.51 str. 1 d., įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Iš byloje esančio 2001-11-15 A. N. testamento matyti, kad ji 4 ha žemės sklypą, esantį Vanagėlių k., Alytaus r., palieka G. N. (b.l. 8). A. N. mirė 2003-02-15 (b.l. 12). A. N. vardu registruotas nekilnojamasis turtas 4 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 3303-0002-0074 (b.l. 13). Iš byloje esančių liudytojų parodymų matyti, kad pareiškėjas priėmė turtą pradėdamas faktiškai jį valdyti: nurodė ūkininkams dirbi žemę, o dalį naudoja asmeninėms reikmėms. Žemę pradėjo valdyti iš karto mirus palikėjai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 96 str., išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 444 str. – 448 str. teismas

nusprendė:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. N., a.k. (duomenys neskelbtini) po A. N., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2003-02-15 priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Nijolė Zaleckienė