Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2020-01-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-381-284/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-01-30
Bylos Nr.
e1-381-284/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54074-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Volikienė
Kaltinamasis
M. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-381-284/2020m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54074-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 30 d.Pakruojis
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Volikienė,

rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1) Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su 2013 m. liepos 31 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo;

3) Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su 2014 m. gegužės 8 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo;

4) Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi 2015 m. sausio 28 d. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikęs 6 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies;

5) Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmė subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė bausmė - 11 mėnesių laisvės atėmimo;

6) Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliko;

7) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį galutine 527,24 eurų (14 MGL) bauda, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. K. 2019 m. gruodžio 21 d., apie 18.05 val., namo virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, koja spirdamas 2 kartus į kaklo sritį, po ko nukentėjusiajai S. K. nukritus ant grindų, ir smūgiuodamas du kartus į kairės pusės skruostą, nukentėjusiajai S. K. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

apklaustas įtariamuoju M. K. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad yra grįžęs iš užsienio. Buvo keletą mėnesių ten, alkoholio visą laiką nevartojo. Prisimena, kad 2019-12-21 vartojo alkoholį pas kaimyną, kurio vardo ir pavardės nežino. Žino, kad jo namas yra per gatvę perėjus. Alkoholį pradėjo vartoti kažkur nuo 15 valandos. Gėrė 0,7 ltr. degtinę. Jos išgėrė apie pusę butelio. Jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Kadangi alkoholio ilgą laiką buvo nevartojęs, todėl labai greitai apgirto. Daugiau nieko neprisimena. Neprisimena dėl girtumo. Pamena, kai atsibudo sulaikytas areštinėje. Mamos atsiprašys. Nuoširdžiai gailisi (102–104 b. l.);

nukentėjusiosios S. K. parodymais, kad 2019-12-21 apie 18.05 val., (duomenys neskelbtini), į namus grįžo neblaivus sūnus M. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris įėjęs į virtuvę pradėjo su ja konfliktuoti. Dėl ko jis pradėjo konfliktuoti, ji nepamena. Tada virtuvėje jis priėjęs prie jos iš kojos spyrė du kartus maždaug į kaklo sritį į kairę pusę, iš kurios kojos spyrė pasakyti negali, nes nepamena. Tada ji virtuvėje griuvo ant grindų ir jis priėjęs dar kartą prie jos rankos kumščiu du kartus trenkė į kairę veido pusę, iš kurios rankos trenkė taip pat nurodyti negali. Po smūgių sudavimo jos sūnus nuo jos nuėjo, o jos sugyventinis S. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu buvo lauke ir įėjęs į kambarį pamatė, kad ji sumušta, paskambino skubios pagalbos numeriu 112. Atvykę policijos pareigūnai išsiaiškino įvykio aplinkybes ir jos sūnų sulaikė. Dėl įvykio jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir skauda iki dabar, į medikus pagalbos nesikreipė ir nesikreips, į teismo medicinos ekspertizę nevyks, civilinio ieškinio nereiškia. Daugiau namuose tuo metu, kai ją mušė, nieko nebuvo ir niekas įvykio nematė, nes sugyventinis tuo metu buvo lauke, o tik po konflikto pamatė, kad ji sumušta ir dėl to jis iškvietė policijos pareigūnus. Sūnus kartu su jais negyvena, jis tik grįžo į namus švenčių proga, o taip jis gyvena (duomenys neskelbtini). Sūnus palieka konfliktuotas, kai būna neblaivus, nes nelabai gali vartoti alkoholio, o kai būna blaivus konfliktų jokių nebūna. Dėl šio įvykio sūnui atleis ir norės taikytis. Namuose mažamečių vaikų nėra, pagalbos mygtukas jai nereikalingas (26–29 b. l.);

liudytojo S. D. parodymais, kad 2019 metų gruodžio mėnesį, dienos tiksliai nepamena, bet gali būti, kad 21 dieną, šeštadienį, vakare, apie kelintą valandą taip pat negali pasakyti, grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kai pamatė, kad jo sugyventinės S. K. kairės pusės skruostas yra paraudęs. Ji jam nesakė, kas jai nutiko. Jis tuo metu pats buvo išgėręs alkoholio, todėl jis neklausęs ir nieko jai nesakęs, iš sugyventinės mobilaus ryšio telefono paskambino bendrajam pagalbos centrui ir iškvietė policijos pareigūnus. Kodėl iškvietė, negali pasakyti, nepamena, buvo neblaivus. Sugyventinė taip pat buvo neblaivi. Tą pačią dieną apie 15 ar 16 val. jis, sugyventinė ir sugyventinės sūnus M. K., būdami namuose, pradėjo gerti alkoholinius gėrimus - alų. Kiek viso išgėrė, negali pasakyti, nepamena, tačiau po kurio laiko jis išėjo į miestelio eglutės įžiebimo šventę ir paliko sugyventinę su sūnumi toliau gerti alkoholinius gėrimus, todėl kas tarp jų abiejų įvyko, jis tikrai nežino, nieko nematė. Iki šiol jam nei sugyventinė, nei M. nepasakoja, kas tarp jų abiejų įvyko. M. po to, kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų įtariant, kad smurtavo prieš S., jis pas juos nebegyvena, todėl su juo ir nepakalba apie tą įvykį. Daugiau jokių kitų sužalojimų ant S. kūno jis nematė ir iki šiol daugiau jokių sužalojimų ant jos kūno nėra. Jis sugyventinės klausė, kas tada nutiko tarp jos ir sūnaus, bet ji jam nieko nepasakoja. Kiek žino niekada anksčiau tarp S. ir M. konfliktų nėra buvę. Įvykio metu daugiau nieko namuose nebuvo (49–52 b. l.);

asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas patinęs nukentėjusios kairės pusės skruostas (38–43 b. l.);

įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, iš kurių matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (10–18 b. l.);

tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad S. K. paaiškino, kad namuos jai spyrė ir sudavė ranka sūnus M. K.(19–22 b. l.).

Kaltinamojo M. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – mamai S. K..

Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK arba BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis M. K. suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamąjį M. K. siūlė nubausti 90 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 60 parų arešto.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra ta, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis M. K. teistas (59–70 b. l.), tačiau teistumas neišnykęs, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) neatlikęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (83–90 b. l.), niekur nedirba (92 b. l.), užimtumo tarnyboje neregistruotas (93 b. l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) M. K. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės prašomos rūšies ir trukmės bausmę – 90 parų arešto bausmę (BK 49 straipsnio 1–3 dalys).

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių, 65 straipsnio 2 dalies taisyklėmis, M. K. šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2018 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant visą neatliktos bausmės dalį – MGL (527,24 eurų) dydžio baudą.

Kadangi 2018 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda nebuvo sumokėta savanoriškai per teismo nustatytą terminą ir šiuo metu nesumokėta bauda yra išieškoma priverstinai (81 b. l.), nenustatytinas terminas savanoriškam baudos sumokėjimui ir nesumokėta bauda pakartotinai nenukreiptina priverstiniam išieškojimui, o įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui, jo nuorašas išsiųstinas baudos išieškojimą vykdančiai antstolės E. R. kontorai. Tuo atveju, jei dalis baudos jau išieškota, ji įskaitytina į šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu subendrintą 14 MGL (527,24 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, M. K. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 21 d. 18.36 val. (121 b. l.) iki 2019 m. gruodžio 23 d. 11.28 val. (123 b. l.), t. y. 2 paros.

M. K. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (107–109 b. l.), dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. 14832076) paėmimas (110–111 b. l.) ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (118–120 b. l.), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421–422 straipsniais,nuspredžia :

M. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 90 (devyniasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. K. galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių, 65 straipsnio 2 dalies taisyklėmis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2018 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, pridedant visą 2018 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, t. y. 14 MGL (527,24 eurų) dydžio baudą, ir M. K. paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto ir 14 MGL (527,24 eurų) dydžio baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 21 d. 18.36 val. (121 b. l.) iki 2019 m. gruodžio 23 d. 11.28 val., tai yra dvi paras.

Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

M. K. nenustatyti termino savanoriškam baudos sumokėjimui ir nesumokėtos baudos pakartotinai nenukreipti priverstiniam išieškojimui, o įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, jo nuorašą išsiųsti baudos išieškojimą vykdančiai antstolės E. R. kontorai. Tuo atveju, jei dalis baudos jau išieškota, ji įskaitytina į šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu subendrintą 14 MGL (527,24 eurų) dydžio baudą.

M. K. paskirtas kardomąsias priemones: – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. 14832076) paėmimą ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti kaltinamajam M. K., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Jei kaltinamasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.

Teisėja Rima Volikienė