Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Vilkaviškio rajono savivaldybė ir valstybės įmonė ,,Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų esmė.

2024 m. spalio 30 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose priimtas pareiškėjo R. V. pareiškimas, kuriuo jis prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1Al/b, nuosavybės teise priklauso P. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu (b. l. 4).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Pareiškimo tenkinimo teisiniai pagrindai, bei motyvai, teismo padarytos išvados.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 530 straipsnio normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.

Pagal CK 4.47 straipsnio 11 punktą vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra įgyjamoji senatis. Įgyjamosios senaties samprata pateikiama CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y., asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y., pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 bei kt.).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas R. V. prašo nustatyti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1Al/b, nuosavybės teise priklauso P. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu.

Remiantis Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo 2018 m. vasario 27 d. pažyma apie P. V. turėtus pastatus (Nr. M7-229) bei 2023 m. birželio 29 d. pažyma apie turėtus pastatus (Nr. M7-660) nustatyta, kad Vilkaviškio rajono Bartninkų apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto archyvinio fondo dokumentuose, 1961-1990 metų Kunigiškių kaimo ūkinėse knygose yra įrašytas P. V., M. s., ūkis, ūkinių knygų skiltyse apie pastatus įrašyta: 1961-1966 metais: gyvenamas namas (1960 m.), tvartas (1960 m.); 1967-1970 metais: gyvenamas namas (1959 m.); 1971-1972 metais: gyvenamas namas „yra“, tvartas „yra“ (Statybos metai nenurodyti); 1973-1975 metais: gyvenamas namas (1960 m.), tvartas (1960 m.); 1976-1979 metais: gyvenamas namas (1965 m.), tvartas (1965 m.); 1980-1982 metais: gyvenamas namas „nuosavas“ (1965 m.), tvartas (1965 m.), lauko virtuvė (1979 m.); 1983-1990 metais: gyvenamas namas „nuosavas“ (1960 m.), tvartas (1960 m.), lauko virtuvė (1977 m); Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos seniūnijų archyvinio fondo dokumentuose, Bartninkų seniūnijos 1991-2002 metų Kunigiškių kaimo ūkinėse knygose įrašyta: 1991-1992 metais P. V., M. s., ūkis, šeimos narių sąraše įrašyta U. V., ūkinės knygos skiltyje apie visiškai išvykusius iš ūkio asmenis įrašyta: P. V. „Miręs 1992 m.“, knygos skiltyje apie pastatus įrašyta: „Ūkiui priklausantieji gyvenamieji namai - Bendras (naudingas) plotas - kv. metrais - 74, iš to skaičiaus gyvenamas plotas - kv. metrais - 51 (Statybos metai ir kiti statiniai nepaminėti) (b. l. 6, 7). Taigi, remiantis šiais duomenimis bei pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad P. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Kunigiškių kaimo ūkinėse knygose minimą gyvenamąjį namą pasistatė savo lėšomis 1959 (1960) metais.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Bartninkų seniūnijos 2023 m. sausio 10 d. pažyma apie pastatus Nr. GI(19)-2 nustatyta, kad P. V., gimęs (duomenys neskelbtini), iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) k. (dabar – (duomenys neskelbtini) mstl., remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. 299 „Dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių nustatymo, pavadinimų suteikimo, gyvenamųjų vietovių panaikinimo, teritorijų ribų nustatymo ir pakeitimo“), (duomenys neskelbtini); jo vardu yra užregistruoti pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Duomenys Gyventojų registre patvirtina, kad P. V., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), buvo sudaręs santuoką su U. V., gimusia (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), P. V. mirė santuokoje; P. V. ir U. V. – pareiškėjo tėvai (b. l. 39, 40). Duomenys Testamentų registre patvirtina, kad po motinos U. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą priėmė pareiškėjas R. V. (b. l. 41).

Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenimis nustatyta, kad atlikti nekilnojamojo turto objektų – tame tarpe ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, suteiktas nekilnojamojo turto objektui numeris (duomenys neskelbtini). Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašas bei Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimas prašymą atmesti patvirtina, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą neįrašyti (b. l. 10).

Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos numatytos kaip privalomos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo tėvas P. V. nebuvo įgijęs (įteisinęs) nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje apibrėžtu būdu, šis gyvenamasis namas Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas jo vardu, nuosavybės teisė į šį gyvenamąjį namą Nekilnojamojo turto registre neįregistruota ir jokio kito asmens vardu, pats gyvenamasis namas, kaip daiktas, Nekilnojamojo turto registre taip pat neįregistruotas. Byloje nėra duomenų, kad šis gyvenamasis namas priklausytų valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise: suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“, atstovaujanti valstybės interesus, atsiliepime į pareiškimą jokių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė, neteikė, o suinteresuoto asmens Vilkaviškio rajono savivaldybės, atstovaujamos savivaldybės mero, atsiliepime į pareiškimą konkrečiai nurodyta, kad minėtas gyvenamasis namas nėra Vilkaviškio rajono savivaldybės nuosavybė. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pripažinti, kad pareiškėjo tėvas P. V. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasistatė apie 1959 (1960) metus savo lėšomis, t. y., jį įgijo sąžiningai, ir jį iki pat savo mirties valdė bei naudojo sąžiningai, t. y., niekas kitas neturėjo daugiau teisių į minėtą gyvenamąjį namą, nei jis, niekas kitas į šį gyvenamąjį namą nepretendavo (priešingų duomenų byloje nėra). P. V. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo ir visą laiką valdė teisėtai, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad minėtas gyvenamasis namas pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. P. V. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visą laiką valdė kaip savo atvirai ir nepertraukiamai: elgėsi kaip jo savininkai, naudojo jį pagal paskirtį – jame gyveno, jį prižiūrėjo. Bylos duomenys patvirtina, kad P. V. šį gyvenamąjį namą valdė daugiau nei 10 metų (nuo 1959 (1960) metų iki pat savo mirties 1992 metais).

Šių nustatytų sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1Al/b, nuosavybės teise priklauso P. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Šio fakto nustatymas pareiškėjui sukels juridines pasekmes – jis įgis galimybę paveldėti visą jo tėvams priklausantį turtą.

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šioje byloje nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys nėra pareiškęs prašymo atlyginti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespendžiamas.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras (CPK 92 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Šiuo nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų išlaidos – 7,93 Eur, todėl jos iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 279, 307, 443, 530-533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1Al/b, nuosavybės teise priklauso P. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu.

Šio teismo sprendimo kopijas ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo paskelbimo dienos išsiųsti pareiškėjui bei suinteresuotiems asmenims.

Įsiteisėjusio šio teismo sprendimo kopiją išsiųsti valstybės įmonei „Registrų centras“.

Po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo grąžinti pareiškėjui Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose.