Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

nuotoliniu būdu per ZOOM programos platformą pareiškėjai (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos atstovei J. P.,

suinteresuotam asmeniui A. J., R. J., D. J., suinteresuoto asmens D. J. atstovei advokatei L. T.,

nuotoliniu būdu per ZOOM programos platformą išvadą teikiančiai institucijos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos skyriaus atstovui J. P.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. J., R. J., D. J. dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, išvadą teikianti institucija (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. J. su pareiškimu sutiko.

Išvadą teikianti institucija (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos skyrius nurodė, kad D. J. reikalinga pagalba kasdieninėje veikloje, planuojant išlaidas, pasirūpinant asmenine higiena, mityba. Rūbus jam reikia sudėti, padėti išsimaudyti, jis neskiria higienos reikmenų, negeba savarankiškai paskirstyti finansų, jam reikalinga kito asmens pagalba ir kontrolė. Pažymi, kad jis savarankiškai negebėtų nuspręsti ir įžvelgti grėsmių sudarant finansinius sandorius, yra labai patiklus. D. J. socialinės adaptacijos sutrikusios. Esant tokioms aplinkybėms jis turėtų būti pripažintas neveiksniu ir ribotai veiksniu pagal teismo ekspertizės akte nurodytas sritis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Byloje sprendžiamas asmens pripažinimo neveiksniu klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 2.5 straipsnį fizinio asmens veiksnumas suprantamas kaip galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti pareigas. Fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodo, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikrose srityse – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykio subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialinėmis ir teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas yra du būtini neveiksnumo tam tikrose srityje nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti tam tikroje srityje. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismą, vertinimas teismui paskyrus ir kompetentingiems asmenims atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo tam tikrose srityje nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityje atveju. Neveiksniu tam tikroje srityje ir globos reikalingu iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti tam tikroje srityje.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad suinteresuotam asmeniui D. J. diagnozuotos šios ligos: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos skyrius pateikė išvadą Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus, kurioje nurodė, kad D. J. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 466 straipsnio nuostatas asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos eksperto išvada. Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi D. J. buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, kurią atliko Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyrius. (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad D. J. nustatoma diagnozė: lengvas protinis atsilikimas. Elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus bei kiti įvairiapusiai raidos sutrikimai. Pagal savo psichikos būklę jis iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti turtinių santykių srityse bei neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ); nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas); savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); sveikatos priežiūros srityje (gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); darbo teisinių santykių srityje; kreipimesi dėl socialinių paslaugų. Išvadoje nurodo, kad D. J. negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti šiose srityse: šeimos santykių srityje; asmens gebėjime būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.

Vadovaujantis CPK 218 straipsnio nuostatomis eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys, t. y. A. J. ir R. J. nurodė, kad sūnaus būklė blogesnė nei nurodyta ekspertizės akte. Jis yra patiklus ir negali surasti savo veiksmų ir juos valdyti turtinių santykių srityse susijusiose su finansais.

Teismas nurodo, kad objektyvaus pobūdžio duomenų, kurie paneigtų ekspertizės akte nurodytas aplinkybes byloje nėra pateikta. Ekspertų išvada motyvuota, neprieštarauja kitiems rašytiniems dokumentams, todėl ja abejoti nėra pagrindo (CPK 218 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodo, kad suinteresuoti asmenys, kurie yra D. J. tėvai, augina jį, prižiūri ir gerai žino tiek jo charakterio savybės, tiek finansines galimybes, tačiau vien ta aplinkybė, kad asmuo yra patiklus nesudaro pagrindo jį pripažinti negebančiu suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti kiek tai yra susiję su finansinėmis operacijomis.

Kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019). Įvertinus pateiktą ekspertizės išvadą ir suinteresuotų asmenų paaiškinimus darytina išvada, kad suinteresuotas asmuo D. J. dėl turimų sveikatos sutrikimų iš dalies negali pasirūpinti savimi turtinių santykių srityse ir negali pasirūpinti tam tikrose neturtinių santykių srityse. Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, konstatuoja, kad būtina nustatyti suinteresuotam asmeniui D. J. sritis, kuriose jis yra ribotai veiksnus, t. y. kuriose jis iš dalies gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, ir kuriose jis neveiksnus, t. y. negali suprasti savo veiksmų ir juos valdyti (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.11 straipsnis).

Teismas nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija teikia pagrindą daryti išvadą, kad nepaisant to, jog asmens veiksnumo ribojimą EŽTT laiko kraštutine priemone, asmens veiksnumo apribojimas yra siejamas su tokio asmens gebėjimu veikti tam tikrose srityse, t. y. suprasti savo veiksmų tam tikrose srityse reikšmę ir juos valdyti. Todėl, vadovaujantis EŽTT praktikoje suformuluota nuostata, kad asmens veiksnumo ribojimas yra kraštutinė priemonė, naudojama išimtinėmis aplinkybėmis, ir detaliai išanalizavus, ar asmuo dėl psichikos sutrikimų tikrai nebegali veikti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, siektina kiek įmanoma mažiau riboti asmens veiksnumą, paliekant jam teisę veikti tose srityse, kuriose jis dar gali. Asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti.

Esant šioms aplinkybėms pareiškimas laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas ir D. J. pripažintinas ribotai veiksniu tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse bei neveiksniu tam tikrose neturtinių santykių srityse pagal ekspertizės išvadas (CPK 443 straipsnio 1 dalis, 265 straipsnis 1 dalis).

Teismas nurodo, kad pripažinus D. J. ribotai veiksniu tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse ir neveiksniu tam tikrose neturtinių santykių srityse iškeltina byla dėl globos/rūpybos nustatymo ir globėjo/rūpintojo paskyrimo (CPK 505 straipsnis, 506 straipsnis).

Pagal CPK 468 straipsnio 3 dalį bylinėjimosi išlaidos yra padengiamos iš valstybės lėšų.

Teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 469 str., jeigu pripažintas neveiksniu/ribotai veiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo/rūpintojo ar kitų šio CPK 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu/ribotai veiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-268 straipsniais, 468 straipsniu

nusprendžia:

Pripažinti suinteresuotą asmenį D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), ribotai veiksniu šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas);

2. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

3. kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai );

4. nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai);

5. paveldėjimo teisiniuose santykiuose;

6. dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla);

7. savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra);

8. sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas);

9. darbo teisinių santykių srityje;

10. kreipimesi dėl socialinių paslaugų.

Pripažinti suinteresuotą asmenį D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), neveiksniu šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:

1. šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti);

11. asmens gebėjime būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.

Inicijuoti bylos dėl globos/rūpybos D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini) nustatymo ir globėjo/rūpintojo paskyrimo turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse iškėlimą.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, duomenis apie asmens pripažinimą ribotai neveiksniu pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.