Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-13 · Administracinė byla Nr. eI-2380-162/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-13
Bylos Nr.
eI-2380-162/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01567-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
R. V.
Atsakovas
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2380-162/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01567-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 1.16.4; 3.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 13 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Živilei Račkauskienei,dalyvaujant pareiškėjui R. V.,pareiškėjo R.V. atstovams D. B. ir K. J.,

atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Linai Arlauskienei,

2015 m. spalio 26 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. prašymą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. 85-TE-437 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. V.“ panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. V. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. rugpjūčio 6 d. įsakymą Nr. 85-TE-437, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK) viršininko 2015 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 85-TE-437 jam paskirta tarnybinė nuobaudą – pastaba remiantis Tauragės AVPK 2015 m. liepos 17 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-33, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas netinkamai reagavo į pranešimus apie įvykius. Pareiškėjas su skundžiamu įsakymu ir tarnybinio patikrinimo išvada nesutinka, kadangi jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties.

Nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas 2015 m. balandžio 16 d. nuo 9 val. iki 21 val. kartu su tyrėja J. Š. dirbo ekipaže DANA-37. Tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, kad ekipažo patrulis, Tauragės AVPK budėtojui 15,17 val. pranešus apie būtinumą vykti į pažeidimo vietą Šilutės aplinkkelyje, kur neblaivus vairuotojas prisipylė degalų ir pradėjo važiuoti, atsisakė tuojau pat išvykti, motyvuodamas tuo, kad šiuo metu rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Į nurodytą vietą pareiškėjo ekipažas išvyko 15.55 val. Tą pačią dieną 16.09 val. buvo gautas kitas pranešimas apie įvykį, nurodant, kad adresu (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Liepa“, raudonos spalvos automobiliu be valstybinių numerių chuliganiškai ir keldami triukšmą važinėjasi jaunuoliai. Ekipažas į įvykio vietą atvyko 16.16 val. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas, atvykęs į įvykio vietą, rado stovintį panešime nurodytą automobilį bei šalia jo stovinčius jaunuolius, tačiau jis nežinojo kaip tokioje situacijoje elgtis, atsikalbinėjo Tauragės AVPK budėtojui. Pažymi, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje dėl pirmojo atvejo, t. y. kad pareiškėją iškvietus jis į įvykio vietą neatvyko dėl to, kad rašė administracinių teisės pažeidimo protokolus, buvo pripažinta, kad tarnybinio nusižengimo pareiškėjas nepadarė, tačiau jį padarė antruoju atveju, kai atvyko į pranešime nurodytą vietą aiškintis aplinkybių dėl jaunuolių chuliganiško vairavimo.

Pareiškėjo teigimu, iš tarnybinio patikrinimo išvados neaišku kaip objektyviai pasireiškė jo veiksmų neteisėtumas – ar tuo, kad pareiškėjas nereagavo į Tauragės AVPK budėtojo nurodymus vykti į įvykius ar tuo, kad į juos reagavo netinkamai. Pareiškėjas nurodo reagavęs į įvykį apie galimai chuliganiškai vairuojamą automobilį, apklausė šalia automobilio buvusius jaunuolius, tačiau nenustatė, kuris jaunuolis galėjo vairuoti automobilį, todėl nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo. Mano, kad tarnybinis patikrinimas atliktas paviršutiniškai, nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties, neišaiškinus visų tyrimui reikšmingų aplinkybių ir nesurinkus objektyvių bei patikimų įrodymų pareikštam kaltinimui pagrįsti.

Nurodo, jog remiantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) nuostatomis, skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, yra reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Pabrėžia, kad atsakovas nesikreipė į Lietuvos profesinę sąjungą „Sandrauga“ dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, nors pareiškėjo narystės faktas atsakovui buvo žinomas. Nesant profesinės sąjungos sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo yra neteisėtas, kadangi buvo priimtas pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, reglamentuojančias tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą. Taip pat buvo pažeistos Statuto, numatančio, kad tarnybinė atsakomybė galima tik pažeidimą padariusiems asmenims, Viešojo administravimo įstatymo, numatančio, kad visi viešojo administravimo subjekto sprendimai turi būti pagrįsti ir motyvuoti, nuostatos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. V., jo atstovai D. B. ir K. J. prašė prašymą tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Lina Arlauskienė teismo posėdžio metu prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pagal 2015 m. balandžio mėnesio Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – ir Šilutės rajono PK) Viešosios policijos skyriaus (toliau – ir VPS) patrulių būrio (toliau – ir PB) patvirtintą grafiką, 2015 m. balandžio 16 d. nuo 9 val. iki 21 val. ekipaže DANA-37 dirbo Tauragės AVPK Šilutės rajono PK VPS PB patrulis R. V. ir Tauragės AVPK Šilutės rajono PK VPS Prevencijos poskyrio tyrėja J. Š. 2015 m. balandžio 16 d. 15.17 val. patrulių ekipažui DANA-37 per radijo ryšį Tauragės AVPK budėtojas pranešė apie įvykį ir nurodė nuvykti į įvykio vietą, kur Šilutės miesto aplinkkelyje neblaivus vairuotojas automobiliu AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prisipylė degalų ir pradėjo važiuoti. Ekipažo patrulis R. V. atsisakė tuojau pat vykti motyvuodamas, kad dabar rašo administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tą pačią dieną 16.09 val. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Liepa“ chuliganiškai, keldami triukšmą važinėjasi jaunuoliai raudonos spalvos automobiliu be valstybinių numerių. Tauragės AVPK budėtojas radijo ryšiu 16.10 val. pranešė ekipažui DANA-37 vykti į įvykio vietą, o ekipažas į įvykio vietą atvyko 16.16 val. Nustatyta, kad ekipažas nebuvo įsijungęs švyturėlių bei specialaus garsinio signalo, į įvykio vietą nebuvo skubama. Atvykus į įvykio vietą, patrulis R. V. rado stovintį pranešime nurodytą automobilį bei šalia automobilio stovinčius jaunuolius, tačiau nežinojo kaip elgtis, atsikalbinėjo per radijo ryšį su Tauragės AVPK budėtoju. Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vadas A. P. radijo ryšiu bandė patruliui R. V. paaiškinti kaip elgtis tokioje situacijoje, tačiau patrulis nepakluso nurodymams. Esant tokioms aplinkybėms, Tauragės AVPK Šilutės rajono PK viršininkas S. M. nurodė operatyvinės grupės ekipažui DANA-83 vykti į įvykio vietą ir tinkamai įforminti teisės pažeidimus.

Teigia, jog pareiškėjas nesistengė išsiaiškinti, kuris asmuo vairavo automobilį, pareiškėjas patikėjo jaunuolių žodžiais, kad automobiliu niekas tą dieną nevažiavo dėl jo blogos techninės būklės, nors ekipažas DANA-83 dar kartą apklausė asmenis ir vienas iš jų prisipažino, kad tą dieną automobilis buvo vairuojamas. Atkreipia dėmesį, jog garso įraše girdisi kaip patrulis R. V. pasakęs, kad nėra pagrindo surašyti protokolo ir išgirdęs kitus nurodymus, pats pakeltu tonu atsikalbinėja Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vadui A. P. Teigia, jog tokiu būdu pareiškėjas nesiėmė priemonių nusikalstamos veikos liudytojams nustatyti, nesiaiškino įvykio aplinkybių bei savo veiksmais neužtikrino, kad būtų pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso tikslai. Pareigūno kaltė pasireiškė netiesiogine tyčia – pareigūnas minėtoje situacijoje galėjo ir turėjo suvokti, kad elgiasi ne pagal norminių aktų reikalavimus, kad įvykio vietoje neatliko jokių veiksmų ir savo pareigas atliko aplaidžiai ir netinkamai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi dėl savo tokių veiksmų išengti atsakomybės. Nurodo, kad neigiamų pasekmių buvo išvengta, kadangi atvykęs kitas patrulių ekipažas DANA-83 ištyrė visas įvykio aplinkybes. Mano, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkta pakankamai R. V. kaltę pagrindžiančių įrodymų, tarnybinio patikrinimo išvadoje aiškiai nurodyti teisės aktai, kuriuos pažeidė pareiškėjas.

Nesutinka su aplinkybe, kad apie tarnybinio patikrinimo išvadą nebuvo informuota Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, kadangi 2015 m. liepos 20 d. elektroniniu paštu jai buvo išsiųstas pranešimas Nr. 85-S-27965 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ kartu su patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada.

Mano, kad skundžiamas Tauragės AVPK viršininko 2015 m. rugpjūčio 6 d. įsakymas Nr. 85-TE-437, kuris priimtas remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant Viešojo administravimo 8 straipsnio 1 dalies bei kitų teisės aktų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Tauragės AVPK) viršininko 2015 m. rugpjūčio 6 d. įsakymo Nr. 85-TE-437, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad 2015 m. liepos 17 d. Tauragės AVPK viršininkas M. D. patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-IS-33 „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio patrulio R. V. veiksmų reaguojant į pranešimus apie įvykius“, kurioje nurodyta, kad pagal 2015 m. balandžio mėnesio Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato (minėta, toliau – ir Šilutės rajono PK) Viešosios policijos skyriaus (minėta, toliau – ir VPS) patrulių būrio (minėta, toliau – ir PB) patvirtintą grafiką, 2015 m. balandžio 16 d. nuo 9 val. iki 21 val. ekipaže DANA-37 dirbo Tauragės AVPK Šilutės rajono PK VPS PB patrulis R. V. (pareiškėjas) ir Tauragės AVPK Šilutės rajono PK VPS Prevencijos poskyrio tyrėja J. Š. 2015 m. balandžio 16 d. 15.17 val. patrulių ekipažui DANA-37 per radijo ryšį Tauragės AVPK budėtojas pranešė, kad būtina vykti į pranešime nurodytą vietą (Šilutės miesto aplinkkelyje), kur neblaivus vairuotojas į automobilį AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prisipylė degalų ir pradėjo važiuoti. Ekipažo patrulis R. V. atsisakė tuoj pat vykti motyvuodamas, kad dabar rašo administracinio teisės pažeidimo protokolą. Iš Šilutės miesto, (duomenys neskelbtini) gatvės į įvykio vietą patrulis atvyko tik 15.55 val. ir automobilio nerado.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. balandžio 16 d. apie 14.55 val. Šilutėje, (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje stovinčius tris automobilius. Automobiliai buvo nufotografuoti, o netrukus prie automobilių grįžo jų vairuotojos, todėl patrulis R. V. pradėjo rašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, o apie 15.52 val. baigęs rašyti protokolus, nuvyko į įvykio vietą.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad minėtą pareiškėjo paaiškinimą iš dalies įrodo įrašai iš administracinių teisės pažeidimų registro. Nurodyta, kad paskutinio administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nutarimo surašymo laikas 15.30 val., nutarimas įteiktas 15.33 val.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nurodyta, jog tą pačią dieną 16.09 val. buvo gautas pranešimas, kad Šilutės mieste, Liepų g., prie parduotuvės „Liepa“ chuliganiškai, keldami triukšmą, važinėjasi jaunuoliai raudonos spalvos automobiliu be valstybinių numerių. Tauragės AVPK budėtojas radijo ryšiu pranešė ekipažui DANA-37 vykti į įvykio vietą (išsiuntimo laikas 16.10 val.). Tuo metu ekipažas buvo Šilutės mieste, Klaipėdos g. ir Šiaurinio aplinkkelio sankryžoje. Ekipažas į įvykio vietą atvyko 16.16 val. Pagal Tauragės AVPK Šilutės rajono PK VPS detaliąją ataskaitą, ekipažas nebuvo įsijungęs švyturėlių bei specialaus garsinio signalo, į įvykio vietą nuvykti neskubama. Atvykus į įvykio vietą, patrulis R. V. rado stovintį pranešime nurodytą automobilį bei šalia automobilio stovinčius jaunuolius, tačiau nežinojo kaip elgtis, atsikalbinėjo per radijo ryšį su Tauragės AVPK budėtoju. Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vadas A. P. radijo ryšiu bandė patruliui R. V. paaiškinti kaip elgtis tokioje situacijoje, tačiau patrulis nepakluso nurodymams. Esant tokioms aplinkybėms, Tauragės AVPK Šilutės rajono PK viršininkas S. M. nurodė operatyvinės grupės ekipažui DANA-83 vykti į įvykio vietą ir tinkamai įforminti pažeidimus.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas paaiškino į įvykio vietą atvykęs per 6 minutes ir pranešime nurodyto automobilio prie parduotuvės „Liepa“ nepastebėjo. Ties (duomenys neskelbtini) namu esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo du jaunuolius, vaikščiojančius aplink stovintį raudonos spalvos automobilį, ir prie jų privažiavo. Priėjęs prie jaunuolių, prisistatė ir pradėjo aiškintis aplinkybes, nustatė jaunuolių tapatybes. Apžiūrėjęs automobilį pastebėjo, kad ant jo nėra galinio valstybinio numerio ženklo. Jaunuoliai neigė, kad važinėjosi minėtu automobiliu. Tuomet R. V. radijo ryšio stotele susisiekė su Tauragės AVPK budėtoju ir paprašė, kad pastarasis paskambintų pranešėjui ir paklaustų kaip atrodė vairuotojas, kuris vairavo raudonos spalvos automobilį. Po kurio laiko Tauragės AVPK budėtojas pranešė, kad pranešėjas vairuotojo nematė. Tada patrulis pasakė, kad jeigu pranešėjas nematė vairuotojo, tuomet jis neturi pagrindo surašyti administracinio teisė pažeidimo protokolo. Tai pasakęs, per radijo ryšio stotelę išgirdo neprisistačiusio asmens nurodymus, kurio kalbėjimo tonas ir turinys sukėlė patruliui (pareiškėjui) neigiamas emocijas. Nurodė, kad šis asmuo jokios naudingos informacijos nesuteikė ir, įsiterpęs į pokalbį, sutrukdė dalykiškai bendrauti su Tauragės AVPK budėtoju. Kai neprisistatęs asmuo nustojo kalbėti, per radijo ryšį išgirdo Tauragės AVPK Šilutės rajono PK viršininko S. M. balsą, kuris nurodė ekipažui DANA-83 vykti į įvykio vietą ir išsiaiškinti esamą situaciją bei įforminti padarytus teisės pažeidimus.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjo R. V. paaiškinimas dėl minėtų aplinkybių vertinamas kritiškai, kadangi tokiu paaiškinimu jis siekia išvengti atsakomybės.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuota, kad pareiškėjas nesivadovavo Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (su vėlesniais pakeitimais) 44.5, 44.8, 47, 49 punktais, Tauragės AVPK viršininko 2015 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 85-V-225 patvirtinto Šilutės rajono PK VPS PB patrulio pareigybės aprašymo 7.3, 7.4, 7.6, 7.7, 7.20 ir 7.21 punktais, nesiėmė priemonių nusikalstamos veikos liudytojams nustatyti, nesiaiškino įvykio aplinkybių bei savo veiksmais neužtikrino, kad būtų pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso tikslai. Konstatuota, kad tarnybinio patikrinimo metu nekyla abejonės, kad patrulis R. V. netinkamai reagavo į gautą pranešimą ir tokiais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio patikrinimo metu tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, galiojančių nuobaudų pareiškėjas neturi, todėl pasiūlyta jam skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pažymėta, kad R. V. yra profesinės sąjungos „Sandrauga“ narys.

Tauragės AVPK viršininkas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, 26 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintu Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu ir Tauragės AVPK 2015 m. liepos 17 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-33, paskyrė Tauragės AVPK Šilutės rajono PK VPS PB patruliui R. V. (pareiškėjui) tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarkos

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę nustato Vidaus tarnybos statutas (minėta, toliau – ir Statutas), patvirtintas 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, o tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 6 punkte numatyta, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, <...> ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu perduoti šią informaciją vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą ar pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės AVPK Šilutės rajono PK VPS viršininkas A. B. 2015 m. balandžio 17 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 85-PR2-7717 „Dėl netinkamų reagavimų į įvykius“, kuriame nurodė, jog pareiškėjas 2015 m. balandžio 16 d. netinkamai ir aplaidžiai atliko savo pareigas reaguodamas į įvykius. Tauragės AVPK viršininkas M. D. rezoliucija ant tarnybinio pranešimo atlikti tarnybinį patikrinimą S. M. pavedė 2015 m. balandžio 20 d., t. y. sekančią darbo dieną.

Tvarkos aprašo 6 punkte nustatytas terminas tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrai pradėti nebuvo pažeistas.

Tvarkos aprašo 20 punkte nustatyta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 ir 15 punktuose numatytus atvejus, surašo Tvarkos aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą.

Patikrinimas pradėtas 2015 m. balandžio 20 d. Iš byloje esančio pranešimo Nr. 85-PR1-23 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ matyti, kad pranešimas surašytas 2015 m. gegužės 11 d., t. y. nepraleidus Tvarkos apraše nustatyto termino, kadangi 2015 m. gegužės 10 d. buvo sekmadienis, todėl paskutinė pranešimo surašymo diena laikytina gegužės 11 d. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas nepasirašė 2015 m. gegužės 11 d. pranešime Nr. 85-PR1-23, tačiau 2015 m. gegužės 13 d. paaiškinime nurodė, kad jam pranešimas buvo įteiktas 2015 m. gegužės 11 d. Nors pasirašytinai pareiškėjas nebuvo informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, tačiau toks pažeidimas nėra esminis, kadangi pareiškėjas 2015 m. gegužės 13 d. paaiškinime nurodė apie tokio pranešimo gavimą.

Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis dėl pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą siekiama užtikrinti, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, aiškiai suvoktų, kuo jis kaltinamas, ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, inter alia, pateikdamas paaiškinimus dėl nusižengimo, kurio padarymu jis yra įtariamas. Taigi pranešimas apie tarnybinį nusižengimą turi būti pakankamai aiškus ir išsamus, kad asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, galėtų tinkamai įgyvendinti pirmiau minėtas teises.

Pareiškėjui įteiktas 2015 m. gegužės 11 d. pranešimas Nr. 85-PR1-23 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ atitinka Tvarkos aprašo 20 punktą, nes jame pakankamai aiškiai nurodytas galimai padaryto nusižengimo laikas, pažeidimo esmė, teisės aktų, kurie galimai buvo pažeisti, nuostatos.

Pareiškėjas R. V. pasinaudojo jam suteikta teise ir 2015 m. gegužės 13 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė nesutinkantis su tarnybiniu pranešimu, nes nusižengimo nepadarė. Paaiškinime pažymėjo, jog yra profesinės sąjungos „Sandrauga“ narys.

Tvarkos aprašo 22 punktas nustato, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų.

Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 8.1 punkte numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Tarnybinis patikrinimas pradėtas 2015 m. balandžio 20 d., o tarnybinio patikrinimo išvada surašyta 2015 m. liepos 17 d. Nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki 2015 m. gegužės 7 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nuo 2015 m. gegužės 14 d. iki 2015 birželio 29 d. jam buvo suteiktos kasmetinės atostogos už 2015 metus. Spręstina, jog tarnybinis patikrinimas atliktas nepraleidus Tvarkos apraše nustatytų terminų, kadangi laikas, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos ir atostogose, neįskaitomas į tarnybinio patikrinimo laiką.

Pareiškėjo skundas grindžiamas Tvarkos aprašo 29 punkto pažeidimu, nes atsakovas nesikreipė į Lietuvos profesinę sąjungą „Sandrauga“ dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą.

Tvarkos aprašo 29 punktas nustato, kad skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos) pareigūnui, esančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamojo organo) nariu, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinės sąjungos nesutikimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Statuto 43 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu reguliavimu (t.y. skiriant tarnybines nuobaudas, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, gauti išankstinį profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą) siekiama nustatyti garantijas statutiniams pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, kad jie nebūtų diskriminuojami tarnyboje dėl jų narystės profesinėse sąjungose dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Profesinės sąjungos sutikimas ar nesutikimas yra skirtas asmenį apsaugoti ne nuo drausminės atsakomybės, o nuo diskriminacijos ir persekiojimo už narystę ir veiklą profesinėje sąjungoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492 -1736/2014).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, yra konstatavęs, kad Statuto 43 straipsnio 4 dalis numato platesnes apsaugos garantijas vidaus reikalų sistemos pareigūnams – profesinių sąjungų nariams, nei jos nustatomos Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje, t. y. profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas skirti tarnybinę nuobaudą, išskyrus atleidimą iš tarnybos, yra privalomas visais atvejais skiriant nuobaudas profesinių sąjungų nariams, o ne tik profesinės sąjungos renkamojo organo nariams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013, p. 636).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas yra Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ narys. Pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu teikiamame 2015 m. gegužės 13 d. paaiškinime nurodė, kad yra Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ narys, ši aplinkybė taip pat nurodoma ir tarnybinio patikrinimo išvadoje. Tauragės AVPK 2015 m. liepos 20 d. Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“ elektroniniu paštu info@sandrauga.lt išsiuntė tarnybinio patikrinimo išvadą ir prašymą leisti skirti tarnybinę nuobaudą R. V. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ gavo atsakovo išsiųstą prašymą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ atsakovo siųsto prašymo negavo, o tokį raštą gavo savo iniciatyva rengiant teismui skundą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimo. Atsakovo atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, jog Tauragės AVPK negavo patvirtinimo apie tai, kad adresatas – Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ gavo elektroniniu paštu išsiųstą prašymą leisti skirti tarnybinę nuobaudą R. V.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, nuosekliai nurodo, jog įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra jų silpnesnioji šalis, ypač dėl socialinių aspektų. Todėl viešojo administravimo subjektas, kartu atliekantis ir darbdavio funkcijas, privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-360/2013, 2015 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1670-662/2015).

Remiantis minėtomis aplinkybėmis bei tuo, kad ginčuose, kilusiuose iš tarnybos teisinių santykių įrodinėjimo našta tenka darbdaviui, teismas sprendžia, jog atsakovas ad hoc neįrodė, kad jo prašymą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą R. V. Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ gavo. Nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad skiriant tarnybinę nuobaudą pareiškėjui buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas. sudarantis pagrindą skundžiamą įsakymą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl skundžiamo įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo

Tauragės AVPK viršininko 2015 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 85-TE-437 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pagal Tvarkos aprašo 3 punktą, tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo sudėtis: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigūnas), turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė – valstybės tarnautojo (pareigūno) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigūno), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013 m., 571 p.).

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymas. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, nustatoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą tarnybinio patikrinimo metu. Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, teismų praktikoje laikoma tokio akto motyvuojamąja dalimi (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1444/2013).

Sprendžiant klausimą, ar skundžiamu įsakymu pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta teisėtai, būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus ir analizuoti tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-529/2014).

Teisės teorijoje pripažįstama, kad objektiniai teisės pažeidimo požymiai yra: a) veika (veikimas ar neveikimas); b) veikos padariniai (žala – reali ar galima, materialioji ar moralinė); ir c) tiesioginis priežastinis veikos ir sukeltų padarinių ryšys. Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius; materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras. Taigi pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimas, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492 -1736/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog tam, kad valstybės tarnautojas (nagrinėjamu atveju pareigūnas) būtų patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų ar jas atliko netinkamai, konstatavimo. Tam būtinas ir kitas tarnybinio nusižengimo sudėties elementas – valstybės tarnautojo (pareigūno) kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 23, 2013 m., 547 p., 577 p.).

Teisės teorija subjektiniais teisės pažeidimo požymiais pripažįsta ne tik kaltę, bet ir veikos motyvus, tikslus. Motyvai yra tos paskatos, dėl kurių padarytas teisės pažeidimas. Pažeidimo tikslas – tai tas rezultatas, kurio siekiama teisei priešingais veiksmais. <...> Kaltė – veikos sąmoningumas. <...> tai pažeidėjo psichinis santykis su savo veika, priešinga teisei. Kaltės formos – tyčia ir neatsargumas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492 -1736/2014).

Pareiškėjas tarnybinio patikrinimo išvadoje kaltinamas tuo, kad nesivadovavo Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 44.5, 44.8, 47, 49 punktais, Tauragės AVPK viršininko 2015 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 85-V-225 patvirtinto Šilutės rajono PK VPS PB patrulio pareigybės aprašymo (toliau – ir Patrulio pareigybės aprašymas) 7.3, 7.4, 7.6, 7.7, 7.20 ir 7.21 punktais, nesiėmė priemonių nusikalstamos veikos liudytojams nustatyti, nesiaiškino įvykio aplinkybių bei savo veiksmais neužtikrino, kad būtų pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso tikslai. Konstatuota, kad tarnybinio patikrinimo metu nekyla abejonės, kad patrulis R. V. netinkamai reagavo į gautą pranešimą ir tokiais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą.

Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindiniai policijos uždaviniai, vienas iš jų – nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas (5 punktas). Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnas privalo: gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Instrukcijos (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. vasario 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 25 d., t. y. skundžiamo įsakymo priėmimo metu) 44 punkte nurodyta, kad atvykęs į įvykio vietą, policijos patrulis privalo: <...> 44.5. išsiaiškinti įvykio aplinkybes; 44.8. nustatyti įvykio liudytojus ir kt. Instrukcijos 47 punkte numatyta, kad policijos patrulis nustatęs, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, privalo vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą (pareiškimas, liudytojų parodymai ir kt.), ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba įstatymų nustatyta tvarka pristatyti pažeidėją į policijos įstaigą tokiam protokolui surašyti. Jei pažeidėjo pristatyti nėra galimybės, į policijos įstaigą pristatoma tik administracinio teisės pažeidimo medžiaga, o asmuo įpareigojamas atvykti nustatytu laiku. Instrukcijos 49 punkte numatyta, kad iš įvykio vietos policijos patrulis budėtojui pateikia šiuos dokumentus arba vieną iš jų: išsamų tarnybinį pranešimą (su įteikto šaukimo šaknele), administracinio teisės pažeidimo protokolą su medžiaga, pareiškimą, informacijos blanką. Tarnybinis pranešimas turi būti surašytas išsamiai, aiškiai ir tiksliai įvardytos aplinkybės, informacija turi būti pagal galimybes patikrinta.

Patrulio pareigybės aprašymo 7 punkte išvardinta kokias funkcijas atlieka valstybės tarnautojas, nurodyta, kad: <...> 7.3) vykdo nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, užkardo ir atskleidžia nusikalstamas veikas bei kitus teisės pažeidimus paskirtame sektoriuje, maršrute arba poste, apsaugos įvykių vietas; 7.4) pristato į policiją teisėtvarkos pažeidimus ir nusikalstamas veikas padariusius asmenis; <...> 7.6) kontroliuoja, kaip eismo dalyviai vykdo Kelių eismo taisyklių reikalavimus paskirtame sektoriuje, maršrute arba poste, reguliuoja transporto ir pėsčiųjų eismą, pagal kompetenciją vykdo transporto priemonių techninės būklės kontrolę, išaiškina ir tiria Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei eismo įvykius, įformina eismo įvykių medžiagą (turintis įgaliojimus vykdyti šią funkciją); 7.7) pagal kompetenciją surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus ir administracinės teisės pažeidėjams skiria administracines nuobaudas; <...> 7.20) vykdo kitas funkcijas, nustatytas teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą; 7.21) vykdo ir kitus su įstaigos ar įstaigos struktūrinio padalinio funkcijomis susijusius nuolatinio pobūdžio pavedimus tam, kad būtų pasiekti įstaigos strateginiai tikslai.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. balandžio 16 d. 15.17 val. patrulių ekipažui DANA-37 per radijo ryšį Tauragės AVPK budėtojas pranešė apie įvykį Šilutės miesto aplinkkelyje kur neblaivus vairuotojas automobiliu AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prisipylė degalų ir pradėjo važiuoti. Pokalbio išklotinė tarp patrulio R. V. (pareiškėjo) ir Tauragės AVPK budėtojo patvirtina, kad ekipažo patrulis R. V. atsisakė tuoj pat vykti į įvykio vietą nurodydamas, kad dabar rašo administracinio teisės pažeidimo protokolą. Iš Šilutės miesto, (duomenys neskelbtini) gatvės į pranešimo vietą patrulis atvyko 15.55 val. ir automobilio nerado. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. balandžio 16 d. B. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė 15.46 val., įteikė 15.47 val., nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje suformuotas 15.48 val., įteiktas 15.52 val.; R. P. administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu surašė 15.11 val., įteikė 15.14 val.; D. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė 15.28 val., įteikė 15.30 val., nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje suformuotas 15.30 val., įteiktas 15.33 val.

Aptarti įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog kai patrulių ekipažas DANA-37 buvo kviečiamas į įvykio vietą, pareiškėjas tuo metu rašė administracinių teisės pažeidimų protokolus, o baigęs juos rašyti, į įvykio vietą atvyko per tris minutes. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjas tinkamai vykdė Policijos veiklos įstatyme, Instrukcijoje bei Patrulio pareigybės aprašyme policijos pareigūnui priskirtas funkcijas ir pareigas. Be to, tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjo kaltė tarnybinio patikrinimo atlikimo metu dėl šio epizodo nebuvo pripažinta.

Pareiškėjo kaltė dėl netinkamai atliekamų pareigų tarnybinio patikrinimo išvadoje iš esmės grindžiama aplinkybe, kad pareiškėjas netinkamai reagavo į gautą pranešimą apie chuliganišką jaunuolių vairavimą Šilutės mieste, prie parduotuvės „Liepa“. Konstatuota, kad pareiškėjas neskubėjo atvykti į įvykio vietą, atsikalbinėjo per radijo ryšį su Tauragės AVPK budėtoju, nežinojo kaip elgtis įvykio vietoje.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015 m. balandžio 16 d. 16 val. 9 min. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) gatve prie parduotuvės „Liepa“ chuliganiškai, keldami triukšmą, važinėjasi jaunuoliai raudonos spalvos automobiliu be valstybinių numerių. Tauragės AVPK budėtojas radijo ryšiu 16.10 val. pranešė ekipažui DANA-37 vykti į įvykio vietą. Ekipažas į įvykio vietą atvyko 16.16 val.

Lietuvos policijos generalinis komisaras 2009 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 5-V-949 1.1.1. punkte numatė policijos reagavimo (atvykimo) į A tipo įvykių kategorijos įvykius maksimalią trukmę – 12 min., reagavimo (atvykimo) į B tipo įvykių kategorijos įvykius – 20 min., reagavimo (atvykimo) į C tipo kategorijos įvykius – 1 val. Įvykis, į kurį vyko pareiškėjas, buvo C kategorijos, todėl į jį buvo būtina sureaguoti per 1 val. Patrulių ekipažo DANA-37 atvykimas į įvykio vietą per 6 minutes kaip tik įrodo pareiškėjo reagavimo operatyvumą ir paneigia tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotą delsimą vykti į įvykio vietą.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat konstatuota, kad atvykęs į įvykio vietą, pareiškėjas nežinojo kaip elgtis, atsikalbinėjo per radijo ryšį su Tauragės AVPK budėtoju, nepakluso nurodymams, kadangi neįformino teisės aktų pažeidimų.

Iš radijo ryšio pokalbio, kurio įrašas buvo išklausytas teismo posėdžio metu (byloje pateikta ir jo išklotinė) nustatyta, kad budėtojas ekipažui DANA-37 16.10 val. pranešė apie įvykį, kad adresu (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Liepa“ chuliganiškai, keldami triukšmą, pokalbio metu sustojo prie parduotuvės „Liepa“. Patrulis R. V. atsakė, jog suprato. 16.18 val. pareiškėjas kreipėsi į budėtoją, prašydamas paskambinti pranešėjui, apibūdinant vairuotoją, kaip jis atrodo. Budėtojas nurodė, jog bandys susisiekti. Budėtojas pareiškėjui pranešė, kad pranešėjas pačio vairuotojo negalėtų atpažinti. Pareiškėjas budėtojui atsakė, jog automobilis yra stovintis, du jaunuoliai stovi šalia automobilio, o jeigu nenurodo kas vairavo, tuomet pareiškėjas negali nieko jiems surašyti. Budėtojas pareiškėjui atsakė, kad jie kelias dienas raižo po tą gatvę. Pareiškėjas atsakė, kad automobilis yra stovintis, jis automobilio važiuojančio nematė. Budėtojas pareiškėjui atsakė „aš supratau ką tu man aiškini, jeigu nematei vairuojančio, tai prie ko čia aš“. 16.22 val. į pokalbį tarp budėtojo ir pareiškėjo įsiterpęs neprisistatęs asmuo (bylos medžiaga nustatyta, kad tai buvo Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vadas A. P.) nurodė apklausti kas tuo metu vairavo automobilį, paskui apklausti pranešėją ir surašyti protokolą už chuliganišką vairavimą. Pareiškėjas tuo metu atsakė, kad pranešėjas teigė nematęs kas vairavo, o automobilis išregistruotas. Neprisistatęs asmuo atsakė „gal jis oru ten atskrido į tą vietą ir sustojo“. Neprisistatęs asmuo nurodė, kad automobilis turi savininką ir nebūtina, kad pranešėjas matytų kas jį vairavo. <...> 16.22 val. pareiškėjas atsakė „nu kas iš to, kad jis <...> bet vairuotojo vis tiek nėra. Kam, orui surašysi“. Vėliau buvo iškviestas kitas ekipažas.

Atsakovo argumentas, kad pareiškėjas atsikalbinėjo Tauragės AVPK budėtojui, laikytinas nepagrįstu, kadangi pareiškėjas su budėtoju aiškinosi įvykio aplinkybes, prašė budėtoją paskambinti pranešėjui ir paprašyti apibūdinti vairuotoją, nes negali surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo už chuliganišką vairavimą šalia automobilio stovintiems jaunuoliams. Pokalbio turinys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas kalbėjo dalykiškai ir taktiškai, tačiau į pokalbį tarp Tauragės AVPK budėtojo ir pareiškėjo įsiterpus neprisistačiusiam asmeniui ir uždavus retorinį klausimą „tai gal jis oru ten atskrido į tą vietą ir sustojo“, pareiškėjas, išprovokuotas tokio bendravimo, atitinkamai atsakė „ar orui“ surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Šiuo atveju toks pareiškėjo atsakymas, įvertinus pokalbio aplinkybes, negali būti laikytinas atsikalbinėjimu ar pareigų nevykdymų, tuo labiau, jog iš esmės pareiškėjui buvo nurodoma surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą už chuliganišką vairavimą, nors nebuvo aišku kas vairavo automobilį.

Nagrinėjamoje byloje vertinant aptartą situaciją svarbi ta aplinkybė, kad atvykęs į įvykio vietą kitas ekipažas, šalia automobilio buvusiems jaunuoliams nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo už chuliganišką vairavimą, t. y. neatliko tų veiksmų, kuriuos Tauragės AVPK budėtojas ir neprisistatęs asmuo radijo ryšiu buvo nurodęs atlikti pareiškėjui. Patrulis M. D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą automobilio savininkui J. J. tik už techniškai netvarkingą automobilį.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Kaip jau nurodyta, teisiškai reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios tarnybinio nusižengimo pareiškėjo veiksmuose buvimą, nėra įrodytos, todėl konstatuojama, jog skundžiamas įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepadarė tarnybinio nusižengimo, be to, skiriant tarnybinę nuobaudą buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas (tinkamai nesikreipta į Lietuvos profesinę sąjungą „Sandrauga“, kuriai priklauso pareiškėjas, dėl išankstinio sutikimo tarnybinės nuobaudos skyrimui), todėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. rugpjūčio 6 d. įsakymas Nr. 85-TE-437, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo straipsniais, 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. V. prašymą tenkinti.

Panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015 m. rugpjūčio 6 d. įsakymą Nr. 85-TE-437 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. V.“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė