Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-12-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-324-1076/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-15
Bylos Nr.
1S-324-1076/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42044-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
Kaltinamasis
I. S.
Advokatai
Vaidas Paltanavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-324-1076/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42044-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Palaimai,kaltinamajam I. S. ir jo gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo kaltinamojo I. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria kaltinamajam I. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 2 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. I. S. kaltinamas tuo, kad jis 2020 m. spalio 21 d. apie 13.10 val., automobiliu „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti atsigabeno vieną vakuuminį paketą su dideliu kiekiu – 1 098,670 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kuriuose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 8,1 proc., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), po ko, šias narkotines medžiagas turėdamas tikslą realizuoti nugabeno, nešdamas su savimi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur, neteisėtai, už 4 500 Eur, paimdamas 500 Eur avansą, 1 098,670 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) pardavė R. S., veikusiam pagal teismo sankcionuotą leidimą atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Tokiais veiksmais I. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to, I. S. kaltinamas tuo, kad jis 2020 m. gruodžio 2 d. apie 14.50 val., automobiliu „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, (duomenys neskelbtini), gabeno keturis plastikinius vakuuminius paketus su dideliu kiekiu – 1 996,01 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kuriuose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra nuo 13,8 proc. iki 22,6 proc., kuomet, apie 14.50 val., I. S. vairuojamas automobilis „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas patikrinimui policijos pareigūnų ties (duomenys neskelbtini), kurio metu keturis plastikinius vakuuminius paketus su juose buvusiu dideliu kiekiu – 1 996,01 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kuriuose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra nuo 13,8 proc. iki 22,6 proc., surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Tokiais veiksmais I. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka I. S. 2020 m. gruodžio 2 d. buvo laikinai sulaikytas. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi I. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kurio terminas šio teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi kaltinamajam I. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 2 d., BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje tik griežčiausia kardomąja priemone – suėmimu bus pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtinti tikslai – užtikrintas kaltinamojo dalyvavimas teisme bei siekis užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui.

II. Skundo argumentai ir prašymai

5. Kaltinamasis I. S. pateikė skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį, kuria pratęstas I. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas, ir paskirti jam kitas kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, užstatą ir namų areštą.

5.1. Skunde teigiama, jog skundžiamoje nutartyje nepateikta argumentų, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, numatytomis BPK 120 straipsnyje, nėra galimybės užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Šiuo atveju gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

5.2. Pasak kaltinamojo, priešingai nei teigiama nutartyje, I. S. yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais su mažamečiu sūnumi ir jo motina. Kaltinamasis ne tik augina (duomenys neskelbtini) metais gimusį sūnų, tačiau tarp jo ir sūnaus yra ypač artimas ryšys. Taip pat I. S. kuria naujus šeimyninius santykius su Š. B., turi darbą Lietuvos Respublikoje, jo motina yra įmokėjusi net 10 000 Eur užstatą bei artimieji pasirengę įmokėti dar 10 000 Eur. Be to, I. S. sutiko, jog jam 24 val. per parą būtų taikyta intensyvi priežiūra. Taip pat kaltinamasis sutinka su namų arešto taikymu kartu su intensyvi priežiūra ir užstatu, kuris jau yra įmokėtas. Teismas nepasisakė, kodėl net trys pakankamai griežtos kardomosios priemonės, kaip intensyvi priežiūra, namų areštas ir užstatas nėra pakankamos asmens dalyvavimo procese užtikrinimui. Teismas nepasisakė, kodėl minėtos trys kardomosios priemonės nėra pakankamos asmens dalyvavimo procese užtikrinimui. Juk vien tik intensyvi priežiūra iš esmės užtikrina nuolatinį asmens stebėjimą visą parą. Juolab byloje yra pateiktas kaltinamojo motinos rašytinis prašymas / sutikimas dėl intensyvios priežiūros. Kaltinamojo vertinimu, tokios kardomosios priemonės, kaip intensyvi priežiūra, namų areštas bei užstatas, yra daugiau nei pakankamos šioje stadijoje BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti, todėl, pasak kaltinamojo, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas taikytas nepagrįstai.

5.3. Kaltinamojo įsitikinimu, skundžiamoje nutartyje tik formaliai konstatuotas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimas. Teismas, konstatuodamas šio suėmimo pagrindo buvimą, skundžiamoje nutartyje deklaratyviai nurodė analogiškus argumentus, kuriuos nurodė konstatuodamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo pagrindo buvimą.

5.4. Kaltinamojo manymu, kardomosios priemonės – suėmimo temimo pratęsimas dar trims mėnesiams yra nepagrįstas, o šios kardomosios priemonės taikymas iš esmės tapo ne įstatymo skirta priemone užtikrinti asmens dalyvavimą procese, o bausme. Pernelyg ilgas suėmimo taikymo terminas, pagrindžiant tai kaltinimo sunkumu ar kaltinimų kiekiu, o ne pačios kardomosios priemonės taikymo pagrindų įvertinimu, pažeidžia baudžiamojo proceso įstatymo numatytus kardomosios priemonės taikymo principus ir taisykles. Suėmimas neturi pavirsti į bausmę iki teismo nuosprendžio priėmimo. Kaltinamojo manymu, dabartinėje bylos stadijoje kardomoji priemonė – suėmimas I. S. yra taikoma neproporcingai.

5.5. Kaltinamojo nuomone, skundžiama nutartis yra formali ir šioje teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje yra pakankamas pagrindas skirtą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra, kurios taikymui yra visos sąlygos ir pagrindai, bei namų areštas sudaro išimtinai plačias galimybės siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra iš esmės leidžia užtikrinti nuolatinę kaltinamojo elektroninę kontrolę, apribotų bet kokią galimybę bėgti ar slėptis ar daryti naujas nusikalstamas veikas.

5.6. Anot kaltinamojo, šiuo atveju, nei kaltinamojo asmenybė, nei elgesys proceso metu, nei kaltinimų sunkumas ar gresiančios bausmės griežtumas, savaime nėra išskirtinės aplinkybės, kurios gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės taikymą. Kaltinamojo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje tikslai, numatyti BPK 119 straipsnyje gali būti pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

6. Teismo posėdyje kaltinamasis I. S. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo I. S. skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis teisėta bei pagrįsta. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam I. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

8. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis I. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo I. S. prisipažinime, kaltinamojo R. S., liudytojo E. C. parodymuose, kratų, apžiūrų ir slapto sekimo protokoluose, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo ir pokalbių suvestinėse, specialistų išvadose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

9. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. I. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam I. S. pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus.

10. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

11. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. I. S. kaltinamas padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 260 straipsnio 2 dalis (2 veikos), 11 straipsnio 5 dalis), kurios patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Už visų I. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti išimtinai tik itin griežtas laisvės atėmimo nuo aštuonerių iki dešimties metų bausmes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Sutiktina su skundo teiginiu, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Vis dėlto sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą.

12. Apygardos teismas gresiančios bausmės griežtumą tinkamai įvertino kartu su I. S. socialiniais ryšiais, jo asmenybe. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad I. S. yra jauno amžiaus, nevedęs, turi mažametį vaiką, kuris gyvena su motina atskirai, tačiau teikia vaikui materialinį išlaikymą (10 t., b. l. 88), turi sugyventinę (10 t., b. l. 16, 89), Lietuvoje oficialiai niekur nedirba ir Lietuvoje neturi legalaus pragyvenimo šaltinio (9 t., b. l. 18–19), neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto (9 t., b. l. 22), Lietuvoje yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (10 t., b. l. 94). Iš kaltinamojo motinos O. S. parodymų matyti, kad I. S. keletą metų dirbo ir gyveno (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 10–11; 10 t., b. l. 116). I. S. oficialiai iki suėmimo dirbo užsienyje – (duomenys neskelbtini) bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ automobilių detalių parduotuvėje, pardavėju (10 t., b. l. 97–98). Tai rodo, kad I. S. yra saistomas tam tikrais socialiniais (šeimyniniais) ryšiais su Lietuvos Respublika. Tačiau šioms aplinkybėms negali būti suteikta išskirtinė reikšmė sprendžiant, ar būdamas laisvėje kaltinamasis nebėgs ir nesislėps nuo proceso ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, jos turi būti vertinamos kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Šiuo atveju kaltinamąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės (turi gyvenamą vietą Lietuvoje, mažametį vaiką, kuriam teikė išlaikymą (materialinę paramą pinigais)) nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, kad jis turi tokius socialinius ryšius, kurie paneigtų prognozuojamo bėgimo tikimybę. Tuo labiau, jog iš bylos medžiagos matyti, kad I. S. 2017 m. vasario 21 d. buvo paskelbta paieška (8 t., b. l. 193).

13. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad I. S. anksčiau Lietuvoje buvo teistas šešis kartus ir du kartus užsienyje (2016 metais (duomenys neskelbtini) bei 2020 metais (duomenys neskelbtini), t. y. toje valstybėje, kurioje dirbo), tame tarpe už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (vagystes, sukčiavimą) (8 t., b. l. 195–200; 9 t., b. l. 1–5), baustas administracine tvarka (9 t., b. l. 16–17). I. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, kurių padarymu jis kaltinamas šiuo metu, yra daug pavojingesnės ir sunkesnės už praeityje jo įvykdytus nusikaltimus. Kaltinamojo galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, galimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų, turint tikslą neteisėtai pasipelnyti. Tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę, rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti. I. S. nuo 2017 metų legaliai pagal darbo sutartis dirbo (duomenys neskelbtini), 2018–2020 metais fiksuotos reguliarios jo išvykos į užsienį (8 t., b. l. 189–190; 9 t., b. l. 20–21). Atsižvelgiant į tai, manytina, jog I. S. turi ryšių ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir kitose užsienio valstybėse. Įvertinus I. S. ankstesnius teistumus už savanaudiško pobūdžio nusikalstamas veikas (vagystes, sukčiavimą), šiuo atveju galimai padarytas dvi savanaudiško pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su turtinės naudos siekimu, yra pagrindas manyti, jog lėšos, gautos iš nusikaltimų, galėjo būti vienas iš I. S. pragyvenimo šaltinių. Be to, kaip minėta, kaltinamasis galimai turi ryšių užsienio valstybėse. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis I. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

14. Sprendžiant dėl kaltinamojo suėmimo trukmės pastebėtina, kad kaltinamajam I. S. suėmimas taikomas vienus metus (nuo 2020 m. gruodžio 2 d.). Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Taigi, taikomo suėmimo terminas ir šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas, o kalinimo laikotarpis atsižvelgiant į aukščiau nurodytus aspektus nelaikytinas neproporcingu. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad byloje jau apklausti liudytojai ir nuspręsta pradėti kaltinamųjų apklausas, yra sudarytas bylos nagrinėjimo grafikas, bylos nagrinėjimas vyksta intensyviai, nėra vilkinamas.

15. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati I. S. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad paleistas iš suėmimo kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus. Įvertinus I. S. asmenybę, ankstesnius teistumus, inkriminuotų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą, galimai gresiančią bausmę, ryšius užsienyje, tvirtų socialinių ryšių Lietuvoje nebuvimą bei kitus duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą I. S. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones (tame tarpe ir skunde nurodytas kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, užstatą, namų areštą), nes nė viena jų, ar jų kompleksas, nebus pakankamos priemonės užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Kaltinamojo skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau I. S. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Dėl to kaltinamojo skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

kaltinamojo I. S. skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi kaltinamajam I. S. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 2 d., palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Nerijus MeilutisJustas NamavičiusLinas Šiukšta