- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-28
- Bylos Nr.
- 2S-260-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos, LR Generalinės prokuratūros, LR Teisingumo ministerijos
- Ieškovas
- P. R.
- Kategorijos
- 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
2010 m. balandžio 28 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovo atstovui adv. J.Korsakui, atsakovo – Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovei V.Plotnikovienei, atsakovo LR Generalinės prokuratūros atstovei L.Snieškienei, atsakovo - LR Teisingumo ministerijos atstovui A.Ivanovui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo P. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimo bei atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarties, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovo P. R. ieškinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Generalinės prokuratūros ir Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas P. R. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdama P. R. kasacinį skundą baudžiamojoje byloje, konstatavo, kad: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 3 d. nustatyta: „Nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per 48 val. turi būti pristatytas i teismą, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas [...]“. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo institucijos praktika, kai sulaikius asmenį įtariant padarius kontrabandą iš pradžių apiforminamas jo administracinis sulaikymas, antrą sulaikymo parą jis dar kartą sulaikomas vadovaujantis 1961 m. BPK 137 str., o į teismą pristatomas tik ketvirtą parą (po 84 valandų), yra neteisėta, nes šiurkščiai pažeidžia minėtą konstitucinę normą“. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nustačius, kad dėl ikiteisminio tyrimo institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų buvo šiurkščiai pažeista P. R. Konstitucijos 20 str. 3 d. garantuojama teisė, tai vadovaujantis CK 6.272 str. nustatyta tvarka, jam atlygintina ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala. P. R., sulaikytas įtariant kontrabanda, neteisėtai laikomas Ignalinos rajono PK areštinėje, po to joje sulaikomas BPK nustatyta tvarka, buvo apklausiamas kaip liudytojas BPK nustatyta tvarka ir buvo priverstas duoti parodymus prieš save gresiant atsakomybei už žinomai melagingų parodymų davimą, kai tuo tarpu net asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn turi teisę turėti gynėją. Todėl teigtina, jog apklausiant P. R. liudytoju ir jo atžvilgiu taikant BPK 78¹ str. net neiškėlus baudžiamosios bylos, šie duomenys gauti iš esmės pažeidžiant BPK principines nuostatas ir P. R. teisę į gynybą, dėl ko ir šiais neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais jam buvo padaryta neturtinė žala. Dėl nurodytų VSAT Ignalinos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnų R. S. ir G. B. neteisėtų veiksmų ir neteisėto ieškovo P. R. sulaikymo ir vertimo duoti parodymus prieš save, jam neteisėtai buvo atimta laisvė, jis patyrė labai stiprius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, nervinį stresą, pažeminimą, judėjimo ir bendravimo galimybės atėmimą bei dėl to jis dar ir susirgo. Kaip matyti iš medicininių dokumentų, P. R. nors 1979 m. ir sirgo radikulitu, bet iki jo sulaikymo ši liga nesireiškė, o jį 2002-05-31 sulaikius jau 2002-06-04 jam buvo diagnozuotas radikulito paūmėjimas ir net L₄ L₅ stuburo disko išvarža – radikulopatija bei rekomenduota stuburo disko išvaržos operacija ir t. t. Po ko P. R. ligos progresavo, jis gydėsi Švenčionyse ir Ignalinoje, o 2003-03-19 Vilniaus I medicininės socialinės ekspertizės komisijos jam buvo nustatytas 3 grupės invalidumas, o 2004-03-25 jau 2 grupės, 2005-03-10 taip pat 2 grupės invalidumas, kuris nustatytas iki išlieka net iki 2010-03. Todėl darytina išvada, kad virš dvidešimt metų persirgtos ligos pasireiškimas buvo tiesiogiai įtakotas didelio nervinio streso dėl 2002-05-531 sulaikymo, kuris Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo pripažintas neteisėtu.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009-09-14 sprendimu ieškovo P. R. ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovo P. R. naudai iš Lietuvos valstybės 500 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 250 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 750 Lt. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Dėl valstybės atsakomybės
Pirmosios instancijos teismas sprendimu aiškindamas CK 6.272 str. padarė išvadą, kad šioje byloje valstybės deliktinei civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti šių sąlygų visetą: neteisėtus atitinkamų pareigūnų veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų; atitinkamų pareigūnų kaltė nėra būtina sąlyga, o pareiga įrodyti šių būtinų sąlygų egzistavimą tenka ieškovui (CK 6.246-6.247 str., 6.249-6.250 str., CPK 178 str.).
Dėl neteisėtų veiksmų
Pirmos instancijos teismas nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą iš esmės kildina iš dviejų jo nuomone neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų: neteisėto administracinio sulaikymo laikotarpiu nuo 2002-05-31, 23⁴⁵ val. iki 2002-06-02, 16⁴⁵ val. bei neteisėtos ieškovo, kaip liudytojo apklausos 1961 m. BPK tvarka 2002-06-01 (administracinio sulaikymo metu), kai baudžiamoji byla dar nebuvo iškelta. Šių veiksmų neteisėtumą ieškovas grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-27 nutartimi priimta baudžiamojoje byloje. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2008-03-27 nutartyje konstatavus, kad ieškovo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus, tokie jų veiksmai, sudarantys šioje civilinėje byloje įrodinėjimo dalyką, negali būti laikomais teisėtais civilinės teisės požiūriu, o priešingas tokių veiksmų vertinimas prieštarautų ne tik protingumo ir teisingumo principams, bet kvestionuotų ir kasacinio teismo sprendimus dėl administracinio sulaikymo įskaitymo į paskirtą bausmę bei draudimo remtis ieškovo apklausos sulaikymo metu duomenimis, o teismas įvertinęs išdėstytą laiko, kad ieškovo administracinis sulaikymas ir jo apklausa šio sulaikymo metu buvo neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai. Teismas pažymėjo, kad trečiųjų asmenų G. B. ir R. S. atžvilgiu 2008-07-03 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal ieškovo pareiškimą dėl minėtų asmenų piktnaudžiavimo tarnyba (BK 228 str. 1 d.), tačiau nenustačius, kad jų veiksmai ieškovui būtų padarę didelės žalos, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, teismo nuomone negalima daryti išvados, kad G. B. ir R. S. veiksmai ieškovo atžvilgiu būtų buvę atlikti siekiant jam pakenkti, t.y. tyčiniai (CK 6.248 str. 2 d.).
Dėl neturtinės žalos ir priežastinio ryšio
Ieškovas patirtą neturtinę žalą iš esmės grindžia dviejų grupių aplinkybėmis: pirma, patirtais labai stipriais dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, emocine depresija, nerviniu stresu, pažeminimu, judėjimo ir bendravimo galimybės atėmimu, ir antra, sukelta liga.
Dėl sukeltos ligos
Teismas nurodė, kad iš prijungtos baudžiamosios bylos matyti, kad po sulaikymo ieškovas skundėsi ligos paūmėjimu, jis buvo apžiūrėtas medikų, tačiau neturint specialių medicininių žinių daryti išvadą, kad tai lėmė būtent 2002-05-31 – 2002-06-02 patirtas stresas trūksta įrodymų, o ieškovas ekspertizės atsisakė. Teismas tokio pobūdžio bylose neturi išimtinio aktyvumo teisės, todėl pareiga įrodyti neturtinės žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir šios žalos tenka ieškovui. Toliau teismas įvertino tą aplinkybę, kad ieškovas buvo sulaikytas darantis nusikaltimą ir daro išvadą, kad natūralu, jog toks asmuo kuris anksčiau nebuvo teistas ir baustas patyrė stresą, todėl teiginiai, kad tokie išgyvenimai buvo patirti vien dėl iš esmės neteisėtai apiforminto sulaikymo ir apklausos, o ne dėl pergyvenimo sulaikius darant nusikaltimą nėra pagrįsti, o teismo nuomone, ieškovas būtų išgyvenęs ir tuo atveju, jei jo sulaikymas būtų buvęs atliktas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, dėl ko teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, kad jo sveikata pablogėjo dėl procesines normas pažeidžiančio sulaikymo ir apklausos. VSAT atstovė teismui pateikė Asmenų kirtusių Lietuvos Respublikos valstybinę sieną sąrašą, iš kurio matyti, kad ieškovas dažnai vykdavo į Baltarusijos Respubliką ir atgal. VSAT teigimu, tai parodo ieškovo nesirūpinimą savo sveikata, nes sergančiam tokiomis ligomis kaip ieškovas nerekomenduojama ilgai būti nekeičiant kūno padėties. Teismas tokius teiginius atmetė, nes tokiai išvadai padaryti būtina turėti medicininių žinių ar bent jau remtis medicinos mokslo šaltiniais.
Dėl kitų neturtine žalą pagrindžiančiu aplinkybių
Teismas su ieškovo teiginiais, kad dėl neteisėto sulaikymo ir apklausos jis patyrė dvasinio pobūdžio išgyvenimus, jam buvo neteisėtai apribota laisvė, atimtos judėjimo ir bendravimo galimybės iš dalies sutinka ir nurodo, kad pripažinus ieškovą kaltu, galima teigti, jog 2002-06-01 apklausos metu ieškovas tiesos nesakė, o melavo, tai dėl šios priežasties negalima daryti išvados, kad ieškovo apklausa liudytoju įspėjant apie baudžiamąją atsakomybę, jam turėjo nors kokį poveikį, o tai savo ruožtu būtų jam padarę neturtinės žalos. Be to, ieškovas tiksliai nenurodo, kokius neigiamus išgyvenimus patyrė dėl tokios apklausos, o tik deklaratyviai atkartojo CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Todėl teismas laikė ieškovą neįrodžius, kad 2002-06-01 apklausa jam padarė neturtinės žalos. Kitaip vertintinas ieškovo neteisėtas sulaikymas laikotarpiu nuo 2002-05-31 iki 2002-06-02. Asmens laisvė yra viena didžiausių vertybių, todėl ji gali būti ribojama tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (Konstitucijos 20 str., EŽTPLA konvencijos 5 str.), o apribojus asmens laisvę, neabejotinai suvaržomos ir jo bendravimo, judėjimo galimybės bei kitos asmens teisės. Tai pirmos instancijos teismas vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-27 nutartimi, kuris konstatavo, jog P. R. atžvilgiu buvo šiurkščiai pažeistos jo teisės įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 3 d., ir atsižvelgdamas į teisės į laisvę pobūdį ir jos apribojimu patiriamus kitus suvaržymus, teigia neabejotinu, kad neteisėtai sulaikytas ieškovas patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, kurie jam turi būti kompensuoti. Spręsdamas dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, teismas įvertino tai, kad: pirma, pagrindas sulaikyti ieškovą egzistavo. Tai reiškia, kad ieškovas bet kuriuo atveju būtų buvęs sulaikytas, o jį nukreipus procesinius teisėsaugos institucijų veiksmų sąlygojo paties ieškovo neteisėti veiksmai; antra, ieškovas buvo įtariamas ir nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą; trečia, ieškovas neteisėtai buvo sulaikytas tik apie dvi paras; ketvirta, ikiteisminio pareigūnų veiksmuose sulaikant ieškovą nebuvo nustatyta piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimo; penkta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dvi sulaikymo paras įskaitė į paskirtą bausmę, t.y. iš dalies pašalino neigiamus šio sulaikymo padarinius. Teismas pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, visgi teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Todėl teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais padarė išvadą, kad neteisėtam ieškovo sulaikymui kompensuoti yra tinkamas 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimas (CK 6.250 str.). Teismas parinkdamas konkretų neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgė ir į materialinį kriterijų, būtent pagal Statistikos departamento pateikiamą 2009 m. II ketvirčio vidutinio darbo užmokesčio 2 172,60 Lt dydį ir paskaičiuotą vidutinį darbo dienos užmokestį (~ 100 Lt), kuris šiuo atveju net nėra didesnis už kiekvienai neteisėto sulaikymo dienai tenkančios priteistinos neturtinės žalos dydžio dalį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismas nurodė, kad ieškovas šioje byloje patyrė 2 500 Lt išlaidų advokato pagalbai, o patenkinus 10 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina atitinkamo dydžio bylinėjimosi išlaidų dalis - 250 Lt. Šioje byloje buvo patirta 46,93 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. 42,23 Lt šių išlaidų valstybės naudai (ne kaip atsakovei) priteistina iš ieškovo (46,93 Lt x 90 procentų atmestų ieškinio reikalavimų); likusi išlaidų dalis tenko valstybei (CPK 92-93 str.).
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009-09-21 nutartimi ištaisė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-09-14 sprendime padarytas klaidas: 1) teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje sakinį „Patenkinus 10 procentų ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina atitinkamo dydžio bylinėjimosi išlaidų dalis – 250 Lt“ pakeitė sakiniu „Patenkinus 1 procentą ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina atitinkamo dydžio bylinėjimosi išlaidų dalis – 25 Lt“; 2) teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pastraipą „Šioje byloje buvo patirta 46,93 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. 42,23 Lt šių išlaidų valstybės naudai (ne kaip atsakovei) priteistina iš ieškovo (46,93 Lt x 90 procentų atmestų ieškinio reikalavimų); likusi išlaidų dalis tenka valstybei (CPK 92-93 straipsniai)“ pakeitė pastraipa „Šioje byloje buvo patirta 46,93 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. 46,46 Lt šių išlaidų valstybės naudai (ne kaip atsakovei) priteistina iš ieškovo (46,93 Lt x 99 procentai atmestų ieškinio reikalavimų); likusi išlaidų dalis tenka valstybei (CPK 92-93 straipsniai)“; 3) teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje sakinį „Priteisti ieškovo P. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš Lietuvos valstybės 500 Lt (penki šimtai litų) neturtinei žalai atlyginti ir 250 Lt (du šimtai penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, iš viso 750 Lt (septyni šimtai penkiasdešimt litų)“ pakeitė sakiniu „Priteisti ieškovo P. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš Lietuvos valstybės 500 Lt (penki šimtai litų) neturtinei žalai atlyginti ir 25 Lt (dvidešimt penki litai) bylinėjimosi išlaidų, iš viso 525 Lt (penki šimtai dvidešimt penki litai)“; 4) teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje sakinį „Priteisti valstybės naudai iš ieškovo P. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 42,23 Lt (keturiasdešimt du litai ir 23 ct) pašto išlaidų“ pakeitė sakiniu „Priteisti valstybės naudai iš ieškovo P. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 46,46 Lt (keturiasdešimt šeši litai ir 46 ct) pašto išlaidų“.
III. Apeliacinio skundo, atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Ieškovas P. R. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-09-21 nutartį panaikinti. Nurodo, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Kaip matyti iš 2009-09-14 teismo sprendimo turinio, jame teismas, darydamas išvadą dėl tinkamo neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir nurodydamas 500 Lt sumą apie jo procentinę dalį nuo ieškinio sumos visiškai nepasisako, tačiau apie 10 % dalies ieškinio patenkinimą teismas net du kartus patvirtina spręsdamas bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu paskirstymą, kas akivaizdu, jog tai patvirtina ir paties teismo valią bei jo sprendimą ieškinį tenkinti 10 % dalimi nuo pareikšto ieškinio sumos, o įrašytas 500 Lt skaičius vietoje 5000 Lt, tai pagrįstai laikytina tik kaip rašybos techninė klaida. Tuo tarpu 2009-09-21 nutartimi, kur, kaip nurodo teismas ištaisydamas aiškią aritmetinę klaidą, teismas jau keičia teismo sprendimo ne tik procentinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu paskirstymą, bet jau nurodydamas ir ieškinio patenkinimo procentinę dalį ir pasisakydamas tai, jog teismas ieškinį tenkina 1 (vienu) procentu, o tokio vertinimo teismo sprendime nebuvo, tai tokia nutartimi teismas jau keičia ne tik matematinius skaičiavimus, bet akivaizdu ir paties teismo sprendime nurodytus vertinimus ir valinio sprendimo esmę ir prasmę bei motyvus, o tai gali būti tik apeliacinio skundo nagrinėjimo dalykas, o ne neva aiški aritmetine klaida, kurios ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Teismas 2009-09-21 nutartimi daro išvadą, kad nurodyta klaida laikytina aiškia aritmetine, kurios ištaisymas nekeis sprendimo esmės, tačiau kaip matome, tokios neva aritmetinės klaidos ištaisymas kardinaliai keičia ir teismo sprendimo esmę, nes iš esmės pasikeičia (sumažėja) ir ieškovui priteistinos sumos dydis bei iš jo priteistinos valstybei pašto išlaidos (jos padidėja), kas pagrįstai teigtina, jog teismas nutartimi neva taisydamas aiškią aritmetinę klaidą, pakeitė ir teismo sprendimais esmės, kas vėlgi priskirtina tik apeliacinio teismo jurisdikcijai. Teismas 2009-09-14 sprendime nurodo, kad jis įvertinęs sprendime nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais daro išvadą, kad neteisėtam ieškovo sulaikymui kompensuoti yra tinkamas 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimas, tačiau nutartimi, anot teismo taisant aiškią aritmetinę klaidą ir priteisiant ieškovui 25 Lt sumą advokato pagalbai apmokėti, kai byla teisme buvo nagrinėjama beveik pusantrų metų ir surengtas ne vienas teismo posėdis, akivaizdu, jog ir šiuo atveju nutartimi buvo pakeisti ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų vadovavimosi kriterijai, o tai, taip pat tik patvirtina, jog teismas nutartimi pakeitė ir teismo sprendimą iš esmės.
Ieškovas P. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-09-14 sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą dalyje, t.y. pakeisti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009-09-14 sprendimą ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės P. R. naudai 5 000 Lt neturtinės žalos. Priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės P. R. naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu. Nurodo, kad teismas darydamas išvadą dėl tinkamo neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nurodydamas 500 Lt sumą apie jo procentinę dalį nuo ieškinio sumos visiškai nepasisakė, tačiau apie 10 % dalies ieškinio patenkinimą teismas net du kartus patvirtina spręsdamas bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu paskirstymą, kas akivaizdu, jog tai patvirtina ir paties teismo valią bei jo sprendimą ieškinį tenkinti 10 % dalimi nuo pareikšto ieškinio sumos, o įrašytas 500 Lt skaičius vietoje 5 000 Lt, tai pagrįstai laikytina tik kaip rašybos techninė klaida dėl ko ši teismo sprendimo dalis ir keistina. Pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino ir netinkamai taikė CK 6.272 str., kur teismas daro išvadą, kad šioje byloje valstybės deliktinei civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti šių sąlygų visetą: neteisėtus atitinkamų pareigūnų veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų; atitinkamų pareigūnų kaltė nėra būtina sąlyga, o pareiga įrodyti šių būtinų sąlygų egzistavimą tenka ieškovui, nes CK 6.272 str. 1 d. numato, kad žalą dėl neteisėto sulaikymo atlygina valstybė visiškai nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų kaltės. Šiuo atveju teismui pripažinus, kad ieškovas administracine tvarka buvo sulaikytas neteisėtai, jam valstybė atlygina žalą visiškai nepaisant trečiųjų asmenų G. B. ir R. S. kaltės. Pirmos instancijos teismo motyvai, kad negalima daryti išvados, jog G. B. ir R. S. veiksmai ieškovo atžvilgiu būtų buvę atlikti siekiant jam pakenkti, t.y. tyčiniai (CK 6.248 str. 2 d.), nes trečiųjų asmenų G. B. ir R. S. atžvilgiu 2008-07-03 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal ieškovo pareiškimą dėl minėtų asmenų piktnaudžiavimo tarnyba (BK 228 str. 1 d.) nenustačius, kad jų veiksmai ieškovui būtų padarę didelės žalos, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, atmestini, o be to, atmestini ir pripažintini nelogiškais ir teismo argumentai, kad G. B. ir R. S. veiksmai ieškovo atžvilgiu buvo neatsargūs (CK 6.248 str. 2 d.), kadangi asmens neteisėtai sulaikyti administracine tvarka ir jį apklausti neteisėtai verčiant duoti parodymus prieš save neatsargiai neįmanoma, juolab, kad tretieji asmenys yra pareigūnai ir įstatymų laikymasis ir jų vykdymas yra jų profesinė pareiga. Todėl neteisėtam ieškovo sulaikymui kompensuoti teismo nustatytas 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimas yra netinkamas ir per mažas bei keistinas, nes CK 6.272 str. 1 d. numato, kad žalą dėl neteisėto sulaikymo atlygina valstybė visiškai nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų kaltės, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-03-27 nutartyje konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai P. R. atžvilgiu buvo neteisėti ir šiurkščiai pažeidė Konstitucijos 20 str. 3 d. nuostatas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog jo sveikata pablogėjo dėl procesines normas pažeidžiančio sulaikymo ir apklausos. Ieškovas po 4 dienų po sulaikymo pasijuto blogai, o po 8-9 dienų, t.y. 2002-06-08 jį iš areštinės pervežė stacionariam gydymui į Lukiškių ligoninę. Tai, kad P. R. buvo išvežtas į ligoninę iš policijos areštinės byloje remdamasi Ignalinos rajono ligoninės 2002-06-08 apskaitos kortele Nr. 491B patvirtino ir trečiojo asmens G. B. atstovė, o kad jis iki 2002-06-08 areštinėje 2 kartus kvietėsi medikus ir jam GMP leido vaistus, neginčijo ir Teisingumo ministerijos atstovė. Be to, ieškovas teisme nurodė, kad jis visa naktį buvo lauke, o anksti ryte jo pareikalavo užkardoje po sulaikymo iškrauti ir atgal sukrauti visas prekes, o krauti jam liepė p. S. ir p. L., nors jam buvo negalima sunkaus svorio daiktų kilnoti, o tai, kad jis buvo priverstas krauti prekes nepaneigė ir atsakovės VSAT atstovė, kuri dar nurodė ir tai, kad ieškovas, gabendamas kontrabandą, privalėjo padėti pareigūnams iškrauti prekes, o pareigūnai net neklausė ar ieškovas blogai jaučiasi, ir Teisingumo ministerijos atstovė, o P. R. teisme nurodė, kad jo sveikata pablogėjo būtent nuo krovimo ir pergyvenimo. Tačiau teismas šių aplinkybių apskritai nevertino, o nurodęs, kad byloje ekspertizės nebuvo, o neturint specialių medicininių žinių daryti išvadą, kad tai lėmė būtent 2002-05-31 – 2002-06-02 patirtas stresas, trūksta įrodymų, laikytinas nepagrįstu, nes iš įvykių sekos akivaizdu, jog būtent kaip jau aukščiau nustatyta dėl neteisėto sulaikymo ir jo priversto fizinio darbo jam ir pablogėjo sveikata, ir kaip nurodytąjį vėliau progresavo iki 2 grupės invalidumo. Atmestinas pirmos instancijos teismo argumentas, kad ieškovo apklausa liudytoju įspėjant jį apie baudžiamąją atsakomybę jam neturėjo poveikio, o jis vertintinas priešingai, nes asmeniui prieš apklausą yra išaiškinama, kad jeigu jis sakys netiesą, jam už tai gresia baudžiamoji atsakomybė, jis patvirtina, kad suprato ir pasirašo, todėl akivaizdu, kad po to duodant parodymus jo psichinė ir emocinė sistemos įsitempia, yra traumuojamos ir dėl kurių organizme vyksta procesai kurie sukelia ir atitinkamas psichines ir net fizines pasekmes, juolab, kad tai daroma neteisėtai, kurių įrodinėti net nereikia, todėl ir darytina pagrįsta išvada, jog ir šios pasekmės turėjo poveikį ieškovui ir padarė jam neturtinės žalos, tai sprendžiant dėl ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydžio ir jos turi būti vertinamos. Nepagrįsti teismo motyvai, kad ieškovas tiksliai nenurodo, kokius neigiamus išgyvenimus patyrė dėl tokios apklausos, o tik deklaratyviai atkartojo CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, nes teismui niekas netrukdė juos pasitikslinti, o be to, kaip juos beįvardinti, akivaizdu, jog pareigūnų neteisėti veiksmai sukėlė ieškovui aukščiau išdėstytas pasekmės, jos atitinka CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintų neturtinės žalos nustatymo kriterijų turinį, o jos ieškovui padarė neturtinės žalos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ieškovo atskirasis ir apeliacinis skundai atmestini.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nekeitė teismo sprendimo, priimto 2009-09-14 d., vertinimų, motyvų ir esmės. Teismo sprendimu priteista ieškovui 500 Lt suma pagal reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nebuvo pakeista priimta nutartimi, sprendžiant klausimą dėl rašymo apsirikimų taisymo. Tai, kad teismas padarė išvadą, jog apsiriko skaičiuodamas bylinėjimosi išlaidų dydį, atitinka teismo sprendimo, kuriuo išspręstas pagrindinis reikalavimas - priteisti neturtinę žalą, daliai. Teismo išvada, kad pakankamas žalos atlyginimo dydis yra 500 Lt, yra argumentuota, tai, kad teismo sprendime nebuvo nurodyta, kokia dalis nuo pareikšto reikalavimo sudaro 500 Lt procentine išraiška, nėra teismo sprendimo trūkumu. Akivaizdu, kad padarius išvadą, jog pakankamas žalos atlyginimo dydis yra 500 Lt, teismas turėjo nurodyti, kad nuo pareikštos reikalavimo sumos tai sudaro 1 procentą. Bylinėjimosi išlaidų dydis yra paskaičiuojamas priklausomai nuo patenkintų reikalavimų sumos, todėl pirmosios instancijos teismas geriausiai galėjo žinoti, kurioje vietoje jis padarė skaičiavimo klaidą - įrašydamas priteistiną sumą, ar apskaičiuodamas priteistinas ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Kiekvienu aritmetinės klaidos atveju gali sumažėti arba padidėti priteista suma, tačiau šių sumų ištaisymas nėra teismo sprendimo esmės keitimu.
Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai motyvuojamoje dalyje teigia, jog negalima daryti išvados, kad trečiųjų asmenų G. B. ir R. S. veiksmai ieškovo atžvilgiu būtų buvę atlikti siekiant jam pakenkti, atmestinas dėl to, kad ieškovas nenurodo aplinkybių, įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, kad šie pareigūnai ieškovo sulaikymą atliko turėdami tikslą jam pakenkti. Tai, kad teismo motyvai dėl pareigūnų tikslo pakenkti sulaikytajam gali būti pripažinti nereikšmingais byloje, nereiškia, kad šie motyvai turi būti atmesti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-03-27 nutartyje ( baudžiamosios bylos Nr. 05-1-556/02 b. l. 223-230) konstatavus, jog ieškovas negalėjo būti antrą kartą sulaikytas vadovaujantis LR BPK 137 straipsnio tvarka po to, kai buvo sulaikytas administracine tvarka, šis pareigūnų padarytas pažeidimas dėl netinkamo sulaikymo proceso normų taikymo yra pagrindu ieškovui priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovui atlygintinos žalos dydis nustatomas neatsižvelgiant į pareigūnų kaltę ir jos formą ( LR CK 6.272 str. 1 d. ). Pirmosios instancijos teismas nustatydamas žalos dydį atsižvelgė į visas motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes. Tai, kad ligą sukelti ieškovui galėjo ne netinkamai apiformintas sulaikymas, o jo pergyvenimai dėl įvykdyto ir išaiškinto nusikaltimo, yra išvada, atitinkanti faktines aplinkybes, pagrįsta byloje pateiktais duomenimis.
Atmetus apeliacinį ir atskirąjį skundus, ieškovas turi atlyginti valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. ir 337 str. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo P. R. (P. R.) 21, 70 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (pašto išlaidų) Valstybinei mokesčių inspekcijai, pavedant ieškovui sumokėti šią sumą į banko Surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.