Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. J. 2012 m. vasario 10 d. apie 23 val. Prienų r., Veiverių sen., Pažėrų k. prie geležinkelio pervažos tarpusavio konflikto metu vieną kartą dūrė peiliu P. R., tuo dėl durtinio-pjautinio pilvo sienos sužalojimo su pilvo įstrižinio-išorinio raumens bei kairio VIII-o šonkaulio pažeidimu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo P. R. sveikatą.

Kaltinamasis M. J. kaltę iš esmės pripažino, teigė, kad sužalojo P. R., šiam sukėlus konfliktą. Paaiškino, kad po krepšinio varžybų nuėjo pas draugą J. S.. Apie 22-24 val. jam paskambino P. R., pasiūlė susitikti ir išsiaiškinti santykius, pasiūlė susitikimo vietą. Anksčiau jie nebuvo pažįstami, bet prieš kelias dienas Kaune, Laisvės alėjoje sukonfliktavo. P. R. nesakė, iš kur sužinojo kaltinamojo telefono numerį. Kaltinamasis, norėdamas apsidrausti, pasikvietė draugus S., V., J., N., nes galvojo, kad gali būti sužalotas, ir visi J. automobiliu nuvažiavo prie Pažėrų geležinkelio pervažos. Nukentėjusysis ir jo draugai jau buvo atvažiavę. Privažiavo iki jų 300 m atstumu. J. ir J. S. išlipo iš automobilio ir nuėjo prie atvykusių, priėjo prie jų automobilio. Ten stovėjo trys P. R. draugai. Vienas buvo pažįstamas E., su juo kartu lankė krepšinio klubą. Visi kalbėjosi apie panelę. R. draugai elgėsi agresyviai, traukė J. už striukės. Tada išlipo P. ir, nieko nesakęs, ranka trenkė kaltinamajam per veidą. Šis nukrito. S. nustūmė P. ir pradėjo konfliktuoti su kitais dviem P. draugais. J. išsigandęs išsitraukė kišeninį peiliuką, atsikėlęs iškart dūrė stovinčiam P. į pilvą. P. stovėjo už 1,5 metro nuo jo. Peiliuką laikė striukės kišenėje savigynai, jį turėjo jau būdamas pas S., pasiėmė vykdamas į treniruotę. Neatrodė, kad stipriai durtų, net nesuprato paties veiksmo. Tada draugai atbėgo ir pradėjo kaltinamąjį ginti, įvyko muštynės, mušėsi rankomis. Muštynių metu naudojamų įrankių nematė. Jis gavo vieną ar du smūgius į veidą. Išsiskirstė, jie išsigando ir nubėgo į automobilį, važiuojant namo, J. išmetė peiliuką miškelyje, vėliau jo neberado. Gal S. sakė, kad dūrė P..

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę dėl nesunkaus P. R. sveikatos sutrikdymo patvirtina kiti bylos duomenys.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. R. parodė, kad su kaltinamuoju iki įvykio nebuvo pažįstamas. Tą vakarą buvo Mastaičiuose su draugais E., A., Ž.. Apie 22-22.30 val. pasiūlė nuvykti iki M. išsiaiškinti dėl to, kas tarp jų buvo įvykę. Jie prieš tris dienas eidami susitrenkė pečiais Laisvės alėjoje, susižodžiavo atsisukę vienas į kitą. J. jam buvo matytas. Matė jį facebook‘e, nes specialiai ieškojo, kad galėtų išsiaiškinti, dėl ko taip įvyko. Pagalvojo, kad tyčia jį stumtelėjo. Nežino, ką norėjo pasakyti. Draugavo su panele, kurios vaikinas prieš tai buvo J.. Žinojo, kaip atrodo M.. Kai susidūrė Laisvės alėjoje, jį atpažino. Po kelių dienų matė, kad jis panelei rašo žinutes, viskas susidėjo, ir jis įniršo. Sėdėjo su draugais ir kalbėjo apie panelę ir nervinosi. Buvo agresyviai nusiteikęs, norėjo susižodžiuoti. M. skambino D. Z., neprisistatė, sakė, kad reikia susitikti dėl panelės. P. R. prašė, kad pasakytų, kur susitikti. M. telefono numerį sužinojo E. ar D.. Paprašė Ž. jį nuvežti susitikti. Už geležinkelio sustojo. Galėjo būti apie 23 val. Pasakė draugams, kad išliptų ir pasakytų, kad jo nėra. Jis tuo metu sėdėjo mašinoje, gale. Priėjo M. su draugu. D., E., A. išlipo. E. žinojo M.. Nukentėjusysis išlipęs paklausė draugų, kuris M.. Buvo tamsu, todėl neatpažino M.. Jam parodė, kuris, ir jis vieną kartą kumščiu trenkė M. J. į veidą. M. nusisuko, nenukrito. Nukentėjusysis nukrito ant nugaros, nes buvo slidu, ledas, jis buvo išgėręs. J. jo neatstūmė. Peilio smūgio nejautė. Pakėlė galvą, matė kojas, link jo nuo kaltinamojo mašinos, kuri buvo už 100 m, atbėgo daug žmonių, kokie 10 tikrai buvo. Pakėlė galvą ir gavo smūgį kietu daiktu į galvą, prarado sąmonę. Atsibudo ligoninėje, į kurią jį nuvežė Ž.. Draugai, nurengdami striukę, pamatė, kad bėga kraujas. Mano, kad konfliktą iš dalies įtakojo jo paties elgesys. M. J. nebuvo agresyviai nusiteikęs. Jie ramiai kalbėjosi su nukentėjusiojo draugais.

Liudytoja V. R. parodė, kad ji sūnui P. R. įvykio vakarą apie 23 val. skambino, sūnus pasakė, kad tuoj grįš. Apie 2 val. nakties paskambino iš greitosios, pasakė, kad sūnų veža į klinikas. Sūnų operavo, jis savaitę gulėjo ligoninėje. P. pasakojo, kad važiavo susitikti su M. dėl panelės, kad pirmas jam smogė, nugriuvo ir gavo smūgį. Jie tik pažįstami su ta panele. Buvo P. galva suknežinta, buvo nervuotas ilgą laiką. Apie 2 savaites nelankė mokyklos. Kol pjūvis gijo, nelabai galėjo judėti, dirbti. Pas gydytojus ambulatoriškai gydėsi dėl pjūvio. Kai išėmė siūlus, ėjo į mokyklą. Lankė mokyklą, kartais pabėgdavo iš pamokų. Po įvykio P. pasidarė nervingesnis. Stora žieminė striukė, „Audimo“ džemperis, megztinis buvo perdurti kiaurai. Drabužiai paimti, jų neturi. Striukė 200 Lt kainuoja, džemperis ir megztinis - po 100 Lt. Po įvykio M. buvo su mama atvažiavę kalbėti, susitaikyti, klausė, kiek skolingi.

Liudytojas M. N. parodė, kad jo draugas M. vyko į geležinkelio pervažą tarp Pažėrų ir Veiverių. Š. J. vairavo Peugeot automobilį. Važiavo dar J. S. ir P. V.. Visi prieš tai pas liudytoją remontavo automobilį, kai paskambino J., pakvietė atvažiuoti. Nuvažiavus pasakė, kad reikia nuvažiuoti pas žmogų pakalbėti. Liudytojas važiavo dėl kompanijos. Sutartoje vietoje laukė automobilis Audi, jis stovėjo už 100 metrų. J. su M. išlipo ir nuėjo, o liudytojas liko. Buvo tik prie pervažos apšviesta. Parašė žinutę, kažką pasakė Š.. Jie lipo lauk. Jis pamatė, kad priekyje vyksta muštynės. Išlipo ir nubėgęs vieną iš jų kompanijos pargriovė. M. nematė. Neturėjo lazdų, strypų. Nemano, kad draugai turėjo lazdų, strypų. M. turėjo peilį, tai sužinojo jau po įvykio, po poros valandų, kai miške jie degino laužą ir kalbėjo apie įvykį. M. įmetė peilį į laužą. Prie laužo jis sakė, kad panaudojo peilį, sakė, kad dūrė P.. Tai užlenkiamas peiliukas, apie 7 cm ilgio geležte, gal trumpesne. Prieš važiuojant to peiliuko nematė, gerai neatsimena. Pas kažką rankoje matė peiliuką, kai susitiko su jais ar važiuojant. Važiuodamas galvojo, kad kažkas bus, nes buvo atoki vieta ir naktis. Nematė, kas pirmas sudavė smūgius. Jie buvo penkiese, nukentėjusiojo draugų kokie 4 ar 5.

Liudytojas P. V. parodė, kad su M. važiavo į muštynes, vežė Š., kitų asmenų nepažinojo. Iš anksto nežinojo, kad bus muštynės. Nuvažiavo link Veiverių, už Pažėrų. Stovėjo mašina. Jis prie jos nebuvo priėjęs. M. buvo išlipęs, ėjo prie kitos mašinos. Ką jie veikė, nematė, nes buvo tamsu. Iš ten važiavo į mišką užsikurti laužą. Prie laužo kepė dešreles, jas pirko parduotuvėje. Policijoje duodamas parodymus, aplinkybes atsiminė geriau. Matė, kad muša M.. Važiuojant M. sakė, kad kažkurį padūrė peiliu. Peilio miške nematė, M. jo nerodė.

Liudytojas A. Č. parodė, kad jis, P. R., E., D. ir Ž. važiavo į Veiverius pašnekėti su M. dėl panelės. P. prašė palydėti iki susitikimo vietos. V. Ž. Ž. automobiliu. Atvažiavo pirmi. Su D. išlipo, kai tik atvažiavo, o kiti pasiliko mašinoje. Po kokių 5-10 minučių prie jų priėjo dviese – M. ir jo draugas. Prasidėjo diskusija dėl panelių. Išlipo P. R. ir nieko nesakęs smogė M. į veidą. Neatsimena, ar M. nugriuvo. Tada iš toliau stovėjusios mašinos išlipo daug jaunuolių, apie 10 žmonių, ir bėgo link jų. M. ir jo draugų automobilis stovėjo už kokių 300 metrų. Tada jie bėgo apie 50 metrų link bėgių, kur buvo jų mašina, įlipo į automobilį, tada pasigedo P., grįžo atgal ir pamatė gulintį P. Prieš bėgdami, P. paliko stovintį. M. ir jų draugų jau nebuvo. Nuvežė P. pas draugą E., kad ten pasiliktų ir ryte važiuotų namo. Po kurio laiko draugas pastebėjo, kad P. sužeistas, ir važiavo į ligoninę. P. lyg sakė, kad trenkdamas nugriuvo, jis buvo išgėręs.

Liudytojas E. B. parodė, kad su draugais užsuko į kavinę arbatos, P. skambino kažkam, kad P. panelę sumušė, ir jie nusprendė važiuot išsiaiškinti. Atvažiavo Ž. ir jie važiavo link Veiverių prie pervažos pakalbėti. J. ir kiti atvyko automobiliu po 10-15 minučių. Išlipo A. ir D.. Liudytojas išlipo, kai jie jau buvo pradėję kalbėtis. Priėjęs pažino M.. Lyg tai dviese iš jų priėjo. Kažkuris kažkam trenkė, tada iš jų atsirado kokie 4-5 žmonės. Jų automobilis Golf ar Polo, į jį, pasispaudus, gali tilpti 6-7 žmonės. Jų buvo daugiau, turėjo lentas ar lazdas, todėl pamatę, kad niekas nesigauna, kad gaus, pabėgo. P. buvo sumuštas. Liudytojas gavo lazda per nugarą, bet niekur nesikreipė. Nematė P. suduodant kam nors smūgius. Kai pabėgo, pamatė, kad nėra P.. Grįžo, pamatė nugriuvusį į griovį P., jis buvo sumuštas. Vežė jį pas draugą, pamatė, kad padurtas, ir vežė į ligoninę.

Liudytojas D. Z. parodė, kad iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. Su Ž. atvažiavo į barą, ten dar buvo P. R., A.. P. paprašė nuvežti pasikalbėti dėl panelių. Važiavo visi penki. Nuvykę pamatė, kad atvažiuoja mašina, ji sustojo už kokių 100 m. Atėjo M. su draugu, o liudytojas su A. išlipo pasikalbėti. Bendravo be jokio konflikto. M. su draugu nebuvo agresyvūs, jie tik norėjo pasikalbėti, nesimušė. Paskui išlipo P. ir sudavė M. smūgį. Tada iš tos kitos mašinos atbėgo 7-8 vaikinai, juos mušė. Nematė, kaip P. nugriuvo. Liudytojas su draugais pabėgo. Grįžę pamatė P. be sąmonės ir išvažiavo iš ten. Liudytojas neskambino M., su juo telefonu nekalbėjo, gal tik telefono P. prašė.

Liudytojas J. S. parodė, kad jam vakare namuose sėdint su M., šis pakalbėjo telefonu ir pasakė, kad reikia važiuoti aiškintis. Jie susiskambino su Š., kad pavežtų. Šis atvažiavo su M. automobiliu Peugeot, keturių durų, mažiuku. Penkiese nuvažiavo prie Pažėrų pervažos aiškintis. M. tiksliai nepasakė, su kuo aiškinsis. Važiuodami nelabai tikėjosi, kad kils muštynės. Pasistatė automobilį už kokių 200-30 metrų nuo kitų automobilio, su M. abu pėsti nuėjo iki jų. Jų buvo išlipę trys. Visi pradėjo kalbėtis. Po to iš jų mašinos iššoko ketvirtas žmogus ir trenkė M. per veidą, M. nukrito. Kai trenkė M., liudytojas ėjo skirti, ir tada jį užpuolė dviese. Atbėgo M. ir Š.. Liudytojas neturėjo jokių ginklų, o ar turėjo draugai, nematė. Muštynės truko minutę ar dvi. Iš atvykėlių trys bėgo, o vienas liko, bandė keltis. Tie kiti nubėgo į mašiną, ir tada liudytojas su draugais iš karto išvažiavo. Nuvažiavo į mišką pasidalinti įspūdžiais. Peilio nematė, M. apie peilį nepasakojo, miške apie dūrį peiliu irgi nepasakojo. Nežinojo, kad M. turi peilį, jam peilio nerodė. M. buvo blaivus. Muštynių vietoje buvo tamsu, tik toliau buvo pervaža apšviesta. Konfliktą pradėjo tas ketvirtas, P., išlipęs iš automobilio.

Liudytoja D. J. parodė, kad jos sūnus Š., būdamas Lietuvoje, naudojasi savo automobiliu Peugeot. Automobilis mažiukas, keturių durų.

Įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose 2012 m. vasario 21 d. užfiksuota, kad įvykio vieta yra Prienų rajone, Veiveriuose, netoli Pažėrų gatvės, kelyje apie 210 metrų nuo geležinkelio pervažos, ant sniego matyti automobilių vėžės (1 t., b.l. 18-25).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialistės M. K. išvadoje Nr. G667/12(02) P. R. konstatuotas durtinis-pjautinis priekinės pilvo sienos sužalojimas, pilvo įstrižinio išorinio raumens, VIII-o kairio šonkaulio pažeidimas, sužalojimai padaryti aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu vienu trauminiu poveikiu, jie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą; galvos sumušimas, odos nubrozdinimai smilkiniuose padaryti kietais bukais daiktais dviem ar daugiau trauminiais poveikiais ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 51-52).

Daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusiojo P. R. motina V. R. 2012 m. vasario 11 d. pateikė juodos spalvos medžiaginę striukę, bordo spalvos megztinį, juodos spalvos sportinį džemperį (1 t., b.l. 57), kurie apžiūrėti 2012 m. birelio 28 d., apžiūros protokole užfiksuota, kad 12 cm atstumu nuo striukės apačios ir apie 10 cm nuo kairiosios šoninės siūlės yra apie 2 cm kiaurymė, džemperio apačioje ties kairiąja kišene apie 10 cm nuo kairiosios šoninės siūlės yra apie 1,5 cm ilgio kiaurymė, megztinio apačioje apie 13 cm nuo kairiosios šoninės siūlės yra apie 1,3 cm kiaurymė (1 t., b.l. 58-63).

Teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas M. J. nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo P. R. sveikatą yra pagrįstas ir įrodytas. Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis tarpusavio konflikto metu pavartojo fizinį smurtą P. R. atžvilgiu, tyčia durdamas jam peiliu į pilvą, ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, nes P. R. buvo padarytas durtinis-pjautinis priekinės pilvo sienos sužalojimas, pilvo įstrižinio išorinio raumens, VIII-o kairio šonkaulio pažeidimas, sužalojimai padaryti aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu vienu trauminiu poveikiu. Specialisto išvadoje užfiksuoti ir aprašyti sužalojimai visiškai atitinka paties kaltinamojo parodymus apie jo pavartoto fizinio smurto turinį. Daiktų pateikimo ir jų apžiūros protokoluose nurodyti duomenys apie įvykio metu P. R. vilkėtų rūbų sugadinimą atitinka specialisto išvadoje užfiksuotus duomenis apie padarytos žaizdos dydį ir lokaciją – išilginė 2x1 cm žaizda ties kairiu apatiniu šonkaulių lanku – atitinka kaltinamojo parodymus, jog jis per rūbus dūrė P. R. į pilvą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Nors kaltinamasis nurodė, jog jis tik gynėsi nuo P. R., nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamasis veikė būtinosios ginties sąlygomis. Kaip parodė pats M. J., tuo metu, kai jis suklupo nuo P. R. smūgio, nukentėjusysis stovėjo už pusantro metro nuo jo, taigi, atsistojęs M. J. dar turėjo prieiti prie nukentėjusiojo, kad galėtų šiam durti. Aplinkybę, kad apie galimai vyksiančias muštynes buvo žinoma iš anksto, patvirtino pats kaltinamasis ir liudytojai M. N., J. S., kaltinamasis su draugais važiavo į sutartą vietą, žinodamas, kad teks aiškintis santykius. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus, akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Byloje nėra duomenų, kad po suduoto smūgio P. R. būtų ir toliau kėsinęsis į M. J. sveikatą ar gyvybę, jis rankose neturėjo jokio ginklo ar kito daikto, kurį būtų galėjęs pavojingai panaudoti prieš kaltinamąjį, taip pat vizualiai jis neatrodė fiziškai žymiai stipresnis už kaltinamąjį, kas kaltinamajam leistų pagrįstai manyti, kad kėsinimasis yra realus ir akivaizdus, tuo tarpu kaltinamasis į susitikimą vežėsi peilį, kurį ir panaudojo prieš nukentėjusįjį. Liudytojas J. S. parodė, jog jis iškart nustūmė P. R., tai rodo, kad kaltinamasis po smūgio sulaukė draugo pagalbos, ginantis nuo nukentėjusiojo. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas laiko, kad kaltinamojo veiksmai negali būti vertinami kaip būtinoji gintis ir yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę M. J., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į žmogaus sveikatą. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, jis buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį, jį atsiprašė, be to, nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis paties nukentėjusiojo asmens elgesys. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis neteistas (1 t., b.l. 116), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (1 t., b.l. 115), jis oficialiai niekur nedirba (1 t., b.l. 112), psichiatro-narkologo įskaitoje neįrašytas (1 t., b.l. 118). Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, todėl bausmė jam skiriama, remiantis BK 55 straipsnio nuostatomis - t.y. nesusijusi su laisvės atėmimu. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, jauną kaltinamojo amžių, skirtina pakankama ir geriausiai kaltinamojo asmenį, turtinę padėtį bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į teigiamą kaltinamojo asmenybę, pirmiau įvertintą jo veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį ir kitas reikšmingas teisingos bausmės paskyrimui aplinkybes, kaltinamajam skirtina teismo parinktos rūšies bausmė, savo dydžiu mažesnė nei įstatymo apibrėžtas jos dydžio vidurkis, t.y. 8 mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose ir pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktai)

Kardomoji priemonė kaltinamajam - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina nepakeista ir panaikintina, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Kauno teritorinės ligonių kasos, byloje pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b.l. 41-42) dėl 2114,59 litų turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje VšĮ Kauno klinikų Vaikų chirurgijos ir Vaikų reanimacijos skyriuose nuo 2011 m. vasario 11 d. iki 2012 m. vasario 15 d. ir 2012 m. vasario 11 d. VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje suteiktą ambulatorinę ortopedo traumatologo konsultaciją. Už gydymą sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kaltinamasis M. J. neginčijo šio civilinio ieškinio. Civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis, tyčiniais nusikalstamais veiksmais padaręs žalą ieškovės turtui, privalo ją visiškai atlyginti (BPK 109 straipsnis, CK 6.263 straipsnis). Civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš kaltinamojo M. J. priteistina 2114,59 litų nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. R. byloje pareiškė civilinį ieškinį (2 t., b.l. 2-4) dėl nusikalstama veika padarytos 400 litų turtinės ir 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo, ieškinyje nurodė, kad dėl M. J. nusikalstamos veikos jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus. Stiprų fizinį skausmą jautė atgavęs sąmonę po įvykio, taip pat po operacijos, kai nustodavo veikti nuskausminantys medikamentai. Dvasiniai išgyvenimai ir emocinė depresija pasireiškė po įvykio suvokus, kad yra sužalotas dūriu į pilvą ir neaišku, ar išgyvens, kad bus operuojamas, kamavo nežinomybė, ar pasveiks visiškai, kiek laiko truks sveikimo procesas, stipriai išgyveno matydamas, kaip dėl jo sužalojimo išgyvena jo tėvai. Nepatogumai pasireiškė gydymo ligoninėje ir namie metu patirtais įvairiais apsunkinimais, kai iki pasveikimo negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo. Striukę ir megztinį buvo gavęs dovanų iš giminaičių, striukę vertina 200 litų, megztinį - 100 litų, džemperį įsigijo pats, jį įvertina 100 litų. Teisiamajame posėdyje P. R. parodė, kad kaltinamasis buvo atvažiavęs atsiprašyti nukentėjusiojo, jo mamos, siūlė 4000-5000 Lt, bet nukentėjusysis norėjo gauti 6000 Lt. Savaitę ar dvi jis gydėsi ligoninėje. Buvo atleistas nuo pamokų, bet nemano, kad tai jam padarė labai didelę įtaką. Nervinosi dėl aplinkinių, kaip čia jis atrodo. Iš lovos negalėjo keltis 3-4 dienas, po to galėjo vaikščioti. Iš namų negalėjo išeiti 2 savaites. Mokyklos nelankė 2-3 savaites. Liko randas pilve, bet komplikacijų nebuvo, vėl sportuoja. Vidaus organai nebuvo pažeisti, žaizda negili.

Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino iš dalies. Sutiktų atlyginti 400 Lt turtinę žalą, taip pat 4000-5000 Lt neturtinės žalos, bet prašo mažinti priteistinos žalos dydį. Dirba neoficialiai, pajamos 1000 Lt per mėnesį. Gyvena su mama, tėtis miręs 2004 m. Gyvena močiutės namuose. Kito turto neturi.

P. R. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) turi būti priežastinis ryšys.

Ginčo tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo dėl turtinės žalos dydžio nėra. Civilinis ieškinys turtinei žalai dėl sugadintų nukentėjusiojo rūbų atlyginti yra tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui P. R. iš M. J. priteistina 400 litų, nes ši žala buvo padaryta dėl jo nusikalstamų veiksmų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai jinai padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) yra priežastinis ryšys. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką asmens sveikatai, kaip fundamentaliai asmeninei neturtinei vertybei. Asmens sveikata yra viena svarbiausių ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl yra itin saugoma. Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl fizinio smurto patyrė stiprų skausmą, taip pat neigiamų emocijų – buvo operuojamas, kurį laiką negalėjo išeiti iš namų, sportuoti. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog nenustatyta, kad nukentėjusysis dėl traumos būtų patyręs kokių nors sunkių pasekmių, pagal Valstybinės ligonių kasos pateiktus duomenis, jis ligoninėje buvo gydomas trumpai – 4 dienas, o ne 1-2 savaites, kaip nurodė teisiamajame posėdyje, vėliau gydėsi ambulatoriškai, padaryta žaizda nebuvo gili, jokie vidaus organai nebuvo pažeisti, gijimo procese jokių komplikacijų nekilo, nenustatyta, kad dėl patirtos traumos būtų kokių nors liekamųjų reiškinių P. R. sveikatai – jis pas gydytojus nebesilanko, toliau sportuoja. Kaip parodė pats nukentėjusysis, sužalojimas neturėjo įtakos jo mokymosi rezultatams. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog fizinio smurto panaudojimą išprovokavo pats nukentėjusysis, kuris pirmas sudavė smūgį M. J., būtent nukentėjusysis buvo kilusių muštynių iniciatorius.

Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo esamą turtinę padėtį bylos nagrinėjimo metu: jis neturi oficialaus pajamų šaltinio, dirba atsitiktinius darbus, jo parodymais, per mėnesį gauna 1000 litų, turi tik nedidelės (apie 1290 litų) vertės savo turto bendrojoje dalinėje su kitais asmenimis nuosavybėje (1 t., b.l. 113, 119-125), gyvena pas motiną, tėvas miręs (1 t., b.l. 114). Be to, vertintina ir tai, kad iš kaltinamojo yra priteisiama dar 2114,59 litų turtinės žalos atlyginimo kitai civilinei ieškovei – Valstybinei ligonių kasai. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko - pusiausvyra, kad žalos dydis netaptų nepakeliama našta nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Įvertinęs įstatymo numatytus kriterijus, anksčiau aptartas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį 2000 Lt, tokia suma užtikrins balansą tarp padarytos veikos bei jos sukeltų padarinių ir kaltinamojo turtinės padėties bei kitų teismo vertintų kriterijų. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. R. iš kaltinamojo M. J. priteistina 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Byloje yra pateiktas advokato orderis ir pinigų priėmimo kvito kopija (1 t., b.l. 158, 2 t., b.l. 5), patvirtinantys, jog nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. R. patirtos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 1500 litų. Tačiau įstatymas numato, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismo nuomone, ši nukentėjusiojo prašoma priteisti suma yra per didelė, nes byla nėra sudėtinga, kaltinamasis neneigė savo kaltės, jo turtinė padėtis yra pakankamai sunki, šioje byloje iš kaltinamojo priteista iš viso 4514,59 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo civiliniams ieškovams, todėl teismas sprendžia, kad advokato padėjėjo G. T. prašoma priteisti 1500 Lt suma turi būti sumažinta iki 900 Lt.

Daiktiniai įrodymai, saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate, – sugadinti rūbai: juodos spalvos striukė, bordo spalvos megztinis ir juodas sportinis džemperis, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai (Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigoti M. J. bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23 iki 6 val. būti namuose ir pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą ir panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš M. J. 2114,59 Lt (du tūkstančius vieną šimtą keturiolika litų 59 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo P. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš M. J. 400,00 Lt (keturis šimtus litų 00 ct) turtinei ir 2000,00 Lt (du tūkstančius litų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš M. J. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. R. 900,00 Lt (devynis šimtus litų 00 ct) proceso išlaidų už jam suteiktą advokato padėjėjo teisinę pagalbą.

Daiktinius įrodymus, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate – juodos spalvos striukę, bordo spalvos megztinį ir juodą sportinį džemperį sunaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.