Panevėžio apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. M. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta .

9. Nagrinėjamu atveju, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo CPK 137 straipsnio 2 straipsnio 4 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

11. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą.

12. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pateiktą pareiškimą, konstatavęs, kad pareiškėjas analogišką pareiškimą jau buvo pateikęs teismui ir Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4164-664/2024 atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą, o pareiškėjas minėtos nutarties neskundė apeliacine tvarka. Teismas taip pat nurodė, kad nesutikdamas su Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2024 m. balandžio 26 d. priimta nutartimi, pareiškėjas galėjo ją skųsti Panevėžio apygardos teismui (apskundimo tvarka pareiškėjui buvo išaiškinta minėtoje nutartyje), o ne teikti teismui analogišką pareiškimą.

13. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutikti neturi pagrindo, o pareiškėjo atskirąjį skundą laiko iš esmės pagrįstu.

14. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose 2024 m. balandžio 22 d. gautas pareiškėjo K. M. pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo ir praleisto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kuriuo buvo prašoma nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. D. nuosavybės teise iki nacionalizacijos Ignalinos mieste valdyta 130 ha žemės buvo kitos paskirties; atnaujinti pareiškėjui praleistą Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti; išreikalauti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos E. D. Ignalinos mieste valdytos žemės nuosavybės teisių atkūrimo bylą. Prie pareiškimo buvo pridėti tokie priedai – Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Komisijos 2023 m. gruodžio 6 d. protokolas, knygos ištrauka, publikacijos kopija. Pareiškimą pareiškėjas grindė tuo, kad nuosavybės teisių atkūrimą vykdančiai institucijai trūksta duomenų dėl to kokios paskirties buvo E. D. Ignalinos mieste valdyta žemė ir tam yra būtina nustatyti juridinį faktą. Utenos apylinkės teismas 2024 m. balandžio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4164-664/2024 atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą, konstatuodamas, kad buvusios savininkės turėtos 130 ha žemės kartografavimas nėra atliktas, o žemės, į kurią atkuriamos nuosavybės teisės, paskirtis gali būti nustatoma tik po to, kai atliktas turėtos nuosavybės kartografavimas, nustatyta buvusios žemėnaudos lokalizacija bei ribos, kas priskirtina išskirtinai viešojo administravimo subjekto kompetencijai. Dėl to teismas sprendė, kad pareiškimu siekiamas įtvirtinti faktas neatitinka CPK 444 – 445 straipsniuose įtvirtintų nuostatų, kadangi pareiškėjas neįrodė, jog šio fakto negalima patvirtinti kitu būdu (pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą).

15. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 6 d. pateikė Utenos apylinkės teismui pakartotinį pareiškimą, kurio dalykas tapatus prieš tai teiktam pareiškimui, tačiau nurodydamas papildomą aplinkybę dėl buvusios savininkės turėtos 130 ha žemės kartografavimo. Pareiškime teigiama, kad kartografavusi buvusios savininkės turėtos žemės ribas Komisija posėdžio metu priėmė išvadą, kad iš turimų dokumentų ir archyvinės medžiagos negali nustatyti kokia buvo žemės paskirtis ir negalima nustatyti E. D. konkrečios žemės buvimo vietos Ignalinos miesto administracinėse ribose. Prie pakartotinai pateikto pareiškimo pareiškėjas pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais pareiškėjas, jo teigimu, patikslino pirminį pareiškimą, argumentuodamas, kad, priešingai nei nurodyta Utenos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-4164-664/2024, kompetentinga institucija yra atlikusi buvusios savininkės žemių kartografavimą, su naujai pateiktu pareiškimu yra pateikta kartografijos kopija, kuri nebuvo pridėta prie pirminio pareiškimo.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje tik formaliai nurodydamas, kad ši civilinė byla ir civilinė byla Nr. e2YT-4164-664/2024 yra tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nevertino naujai pateikto pareiškimo ir jame papildomai pareiškėjo nurodytų argumentų dėl atliktos kartografijos ir tai patvirtinančių naujai teikiamų rašytinių įrodymų, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pakartotinai pateikto pareiškimo pagrindas yra tapatus anksčiau teiktam pareiškimui, kurį atsisakyta priimti įsiteisėjusia nutartimi. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į pareiškėjo naujai nurodomas aplinkybės apie žemių kartografavimą ir tik jas įvertinęs spręsti, ar su naujais įrodymais pateiktas pareiškimas nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, bet ne atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 straipsnio 4 punkto pagrindu.

17. Pažymėtina, jog jokių kitų argumentų, išskyrus pareiškimo tapatumą, skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, tačiau, nevertindamas Utenos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 26 d. įsiteisėjusios nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4164-664/2024 teisėtumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą, turi būti vertinami pareiškėjo argumentai, kad jam nėra galimybės gauti duomenis kitokia tvarka. Pagal aktualų teisinį reglamentavimą, siekiant nuosavybės teisių atkūrimo pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, pirmiausia pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nagrinėja nuosavybės teises atkurianti institucija ir tik esant išvadai, kad pateiktų dokumentų nepakanka, asmuo gali kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjo pateikto Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Komisijos 2023 m. gruodžio 6 d. protokolo turinys galimai patvirtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūra negali būti baigta, nes kompetentingai institucijai trūksta duomenų apie buvusios savininkės valdytos žemės paskirtį. Nustačius tokias aplinkybes, tačiau konstatavus, kad pareiškėjas neįrodė, jog šio fakto negalima patvirtinti kitu būdu, gali susidaryti situacija, kai pareiškėjui atimama teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis).

18. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertindamas pareiškimą kaip tapatų, netinkamai aiškino ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, netinkamai nustatė teisingam klausimo išsprendimui aktualias aplinkybes, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą. Dėl to, apelianto atskirasis skundas tenkinamas, Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nutartis naikinama, o pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalis 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo K. M. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.