- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-28
- Bylos Nr.
- 1-140-446/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28901-2016-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Nukentėjusysis
- D. M., A. R., E. K.
- Kaltinamasis
- R. G.
- Advokatai
- Petras Simėnas
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. G., (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas:
1) 1994-08-11 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 90 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m., bausmės vykdymą atidedant 1 m.;
2) 1995-01-31 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 278 str. 1 d. 300 Lt bauda;
3) 1996-02-19 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 274 str. 2 d., subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, laisvės atėmimu 2 m. 1 mėn. su 300 Lt bauda;
4) 2013-12-12 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 m., įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems A. R. ir E. K. padarytą turtinę žalą, 2014-11-25 Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi 1 m. laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą, 2015-04-24 atliko bausmę, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis R. G. 2016 m. birželio 20 d. apie 14 val. 10 min viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 18, - įžūliu elgesiu, vieną kartą kumščiu suduodamas D. M. į veido sritį, taip padarydamas D. M. muštinę žaizdelę lūpų dešinio kampo srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis R. G. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2016 m. birželio 20 d. į namus grįžo apie pietus, iš kaimynės sužinojus apie incidentą dėl išpjautų miestelio gyventojų vištų. Pamatęs pro šalį gatve važiuojantį seniūną, jį susistabdė. Besikalbant su seniūnu prie jų privažiavo D. M., kurią jis pažinojo tik iš matymo. Išlipusi iš automobilio, ji pirma užsipuolė jį. Kaltino, kad jo šuo išpjovęs vištas, reikalavo, kad jis atlygintų šuns padarytą žalą. Jis pasakęs, kad už išpjautas vištas nemokėsiąs, nes jo šuo nekaltas. D. M. ėmė grasinti jam teismais, jį ir jo šeimą įžeidinėti, vadindama juos debilais. D. M. veiksmus jis vertina puolimu, grasinimu ir reketavimu. Jis jokių smūgių D. M. nesudavė, jos necenzūriniais žodžiais nekoliojo, susidorojimu negrasino. Po kurio laiko į jo namus atvyko policijos pareigūnai. Jis įsitikinęs, kad miestelio gyventojai nusistatę prieš jį, nori jam pakenkti, apkaltinti nebūtais dalykais. Jo nuomone ir tyrėja A. Keblerienė yra papirkta miestelio gyventojų, nes veikia išvien su jais. Pareigūnė į jo namus iškvietė seniūną R. K., jam atvykus, kažką pašnibždėjo į ausį. Pareigūnė reikalavo, kad seniūnas visiems girdint pasakytų matęs, jog jis, R. G., sudavė D. M.. Tačiau seniūnas nurodė, jog smūgių nebuvo, buvęs tik kažkoks prisilietimas. Jo įsitikinimu, jį sulaikius ir išvežus į Kelmės rajono PK, seniūnijoje pareigūnė A. Keblerienė, socialinė darbuotoja D. M. ir seniūnas R. K. tarėsi, kaip jį apkaltinti, iškelti jam baudžiamąją bylą, sukurti kaltinimus.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. G. kaltė pažeidus viešąją tvarką įrodyta.
Nukentėjusioji D. M. parodė, kad ji dirba socialine darbuotoja Kražių seniūnijoje, 2016 m. birželio 20 d. po pietų lankė vienišus senyvo amžiaus žmones. Važiuodama (duomenys neskelbtini) buvo priversta sustoti, nes siauroje gatvelėje stovėjęs Kražių seniūno automobilis trukdė pravažiavimui. Pamačius seniūną kalbantis su R. G., ji taip pat išlipo iš automobilio. Priėjusi prie jų, paklausė R. G., ką jis ruošiasi daryti su jo šuns sudraskytomis vištomis. Po šio klausimo R. G. ėmęs ją plūsti necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, rodė net nepadorius gestus, apie kuriuos ji nenorinti net pasakoti, todėl neužsiminė ikiteisminio tyrimo metu, nenori kalbėti apie tai ir teisme. Įpykęs R. G., sugniaužęs kumščius, pradėjo eiti link jos, užsimojo ir trenkė jai vieną kartą kumščiu, pataikė į lūpų dešinę pusę ir prakirto lūpą. Seniūnas, tuo metu, kai R. G. užsimojo, puolė ją ginti, stojo jiems į tarpą, ranka užstodamas ją, tačiau smūgio ji neišvengė. Seniūnas žodžiu sudrausmino R. G.. Iš karto po šio incidento seniūnas ir ji sėdo į savo automobilius ir išvažiavo, grįžusi namo ji paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu ir pranešė apie R. G. neteisėtus veiksmus.
Liudytojas R. K., Kražių seniūnijos seniūnas, parodė, kad 2016 m. birželio 20 d. apie 14 val. jį, važiuojantį (duomenys neskelbtini), sustabdė R. G.. Jiems besikalbant apie incidentą, kilusį dėl šuns sudraskytų vištų, prie jų privažiavo socialinė darbuotoja D. M.. Išlipusi iš automobilio, ji paklausė, kaip R. G. atsilygins už vištas, liepė jam susitvarkyti šunį. R. G. ėmė teisintis, kad ne jo šuo pjauna vištas, tarp R. G. ir D. M. kilo žodinis konfliktas. Jis jokių necenzūrinių žodžių nei iš vieno jų negirdėjęs, grasinant nužudymu ar minint B. pavardę jis taip pat negirdėjo. R. G. D. M. vadino savivaldybės parsidavėle, šūdų valytoja. Konflikto metu jis stovėjęs viduryje, šalia R. G. ir M., atsisukusių vienas į kitą. Gerai matė, kaip R. G. kairės rankos kumščiu trenkė D. M. į veidą. Po smūgio jis atsistojo tarp R. G. ir M. veidu į R. G., norėdamas nutraukti įsiplieskusį konfliktą, liepė skirstytis. Ar buvo praskelta D. M. lūpa, nematė, nes sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Nuvažiuodamas automobilio veidrodėlyje matė dar vis gatvėje stovinčius ir vienas kitam kažką sakančius D. M. ir R. G., tačiau žodžių negirdėjęs. Atvykus pareigūnams, aiškinantis konflikto aplinkybes, jis iš karto nenorėjo pasakoti apie suduotą smūgį, apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu taip pat bandė švelninti padėtį, nes tikėjosi, kad R. G. ir D. M. išsiaiškins tarpusavyje, susitaikys ir baudžiamosios bylos nebus.
Liudytoja D. G. parodė, kad konflikto, įvykusio tarp jos sutuoktinio R. G. ir D. M., metu namuose nebuvo ir apie šį įvykį nieko paaiškinti negali.
Iš telefoninių pranešimų informacijos (8 b. l.) matyti, kad 2016 m. birželio 20 d. 14 val. 30 min BPC telefonu D. M. pranešė, kad prieš penkias minutes kaimynas G. užsipuolė ją, trenkė kumščiu į veidą, grasino.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje, atlikus D. M. tyrimą, nurodyta, jog jai nustatyta muštinė žaizdelė lūpų dešinio kampo srityje, šis sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, griuvimui nebūdingas. D. M. nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2016 m. birželio 20 d. apie 14 val. 10 min. kumščiu suduodant į veido sritį.
Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiosios D. M. parodymais. Iš karto po konflikto telefonu paskambinusi į BPC ji nurodė, kad jai buvo suduotas vienas smūgis, tokios pat pozicijos laikėsi viso ikiteisminio tyrimo metu, akistatos su R. G. metu (46-47 b. l.) patvirtino savo parodymus dėl suduoto smūgio į veidą. R. G. suduodant kairės rankos kumščiu D. M. į veidą matė šalia nukentėjusiosios ir kaltinamojo įvykio vietoje buvęs R. K.. Pastarasis liudytojas teismo posėdžio metu logiškai ir įtikinamai paaiškino savo nenorą ikiteisminio tyrimo metu pasakoti apie konfliktą ir smūgio sudavimą. R. K. – Kražių seniūnas, todėl jo siekimas taikaus seniūnijos gyventojų gyvenimo, mėginimas švelninti padėtį, yra akivaizdus ir pateisinamas, tačiau jo parodymų teisme nemenkina. Jo logiškais parodymais abejoti teismui nėra pagrindo. Be to, ir kaltinamasis teisme patvirtino, kad nei su nukentėjusiąja, nei su seniūnu R. K. jis nėra susipykęs, nukentėjusioji žalos atlyginimo iš kaltinamojo nereikalauja, todėl apkalbėjimo galimybė atmestina. Smūgio sudavimą, jo pasekmės patvirtina teismo medicinos specialisto išvada.
Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis R. G. panaudojo prieš D. M. fizinį smurtą gatvėje – sudavė smūgį jai į veidą kito asmens, nedalyvavusio tarp jų kilusiame žodiniame konflikte, akivaizdoje.
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas savo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2006, 2K-117-303/2016).
Iš kaltinamojo paaiškinimo, nukentėjusios ir liudytojo parodymų visumos matyti, kad konfliktas tarp nukentėjusios ir kaltinamojo kilo po to, kai, nukentėjusioji paragino kaltinamąjį atlyginti jo šuns padarytą žalą dėl sudraskytų vištų. Kaltinamasis R. G., būdamas įsitikinęs, kad D. M. jį apkalba, įsiplieskus žodiniam ginčui tarp jų, konfliktą ėmė spręsti jėga – sudavė smūgį kumščiu į veidą D. M.. Smūgio sudavimas laikytinas įžūliu elgesiu. Tai, kad dėl šių kaltinamojo R. G. veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina ne tik aplinkybė, kad prieš kitą asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, nukentėjusiajam nežymiai sutrikdant sveikatą, bet ir tai, kad nukentėjusioji turėjo nutraukti savo darbą teikiant paslaugas neįgaliems, kreiptis į policiją. Nuteistojo smurtinius veiksmus viešoje vietoje matė ir pašalinis asmuo – Kražių seniūnas. Be to, smūgis buvo suduotas miestelio gatvėje, dienos metu, laisvai prieinamoje kiekvienam asmeniui vietoje, šį konfliktą galėjo stebėti ir kiti miestelio gyventojai. Konflikto chuliganišką, o ne privatų pobūdį, patvirtina ir tai, kad iki įvykio nukentėjusioji ir kaltinamasis nebuvo pažįstami, o smurtą prieš nukentėjusiąją jis panaudojo dėl menkavertės priežasties – nepatikus nukentėjusios išsakytoms mintims dėl jo šuns. Toks konflikto pobūdis, fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje patvirtina, kad kaltinamasis suprato, jog tuo bus sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo R. G. padarytas viešosios tvarkos pažeidimas negali būti vertinamas kaip nedidelis chuliganizmas pagal ATPK 174 straipsnį. Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tarpusavyje atskiriamos pagal kaltininko atliktų veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. ATPK 174 straipsnio (nedidelis chuliganizmas) dispozicija nenumato padarinių, o tik konkrečius veiksmus, būtent: necenzūrinius žodžius, gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ir kitus panašius veiksmus; BK 284 straipsnio 1 dalis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus ir numato padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Kaltinamojo R. G. veiksmai – fizinio smurto prieš nukentėjusiąją D. M. panaudojimas – atitinka įžūlų elgesį, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, t. y. vieną iš alternatyvių BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo būdų. Tokie veiksmai nenumatyti ATPK 174 straipsnio dispozicijoje ir savo pavojingumu negali būti prilyginti šiame straipsnyje numatytai veikai. Dėl neteisėtų R. G. veiksmų (smūgio sudavimo) kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas, o ATPK 174 straipsnis gali būti taikomas, kai dėl viešosios tvarkos pažeidimo tokių padarinių nekyla. Taigi R. G. padaryta veika pagal jos požymių turinį ir pasireiškimą užtraukia ne administracinę atsakomybę, o baudžiamąją atsakomybę ir kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Nusikalstamos veikos kvalifikavimui kaltinamojo R. G. pasakyti žodžiai reikšmės neturi, todėl iš kaltinimo išjungiamos inkriminuotos kaltinamojo konflikto metu pasakytos frazės.
Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo R. G. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, jo įžūlus elgesys truko gana trumpą laiką, buvo suduotas tik vienas smūgis, kas rodo padarytos veikos nedidelį pavojingumą. Tačiau jis kaltės nepripažino, teistas, turi neišnykusį teistumą už analogišką veiką, kas leidžia daryti išvadą, kad jis linkęs pažeidinėti įstatymus, keistis neketina, išvadų nedaro. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių jam skirtina vidutinio griežtumo bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje, – laisvės apribojimas. Siekiant užtikrinti, kad šiuo nuosprendžiu paskirtąja bausme būtų pasiekti bausmių tikslai, atsižvelgiant į tai, kad R. G., būdamas darbingo amžiaus, niekur nedirba, jam skirtinas įpareigojimas neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, įpareigoti R. G. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. birželio 20 d. iki 2016 m. birželio 22 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.