- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-23
- Bylos Nr.
- ATP-911-319/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05823-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“, Akcinės bendrovės (AB) (duomenys neskelbtini) bankas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo A. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. N. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu už administracinio teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau– ATPK) 129 straipsnyje, 127 straipsnio 3 dalyje, 123 straipsnio 1 2 ir 5 dalyse padarymą, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinus, nubaustas galutine nuobauda – 1 448 eurų (keturiasdešimt trijų eurų) bauda, su transporto priemonės - automobilio ,,BMW 520D“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be valstybinio numerio ženklo, VIN kodas WBAFW11050D265970, priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, 134682975, Kranto al. 54-8, Kaune, konfiskavimu.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad surinktų įrodymų visumos pakanka pripažinti A. N. kaltu padarius šiuos pažeidimus ir skyrė jam minėtų ATPK straipsnių sankcijose numatytas nuobaudas. Apeliaciniame skunde UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo dalį dėl transporto priemonės konfiskavimo panaikinti. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ leido ar suteikė teisė asmeniui po darbo valandų savavališkai vairuoti automobilį, ar žinojo, kad automobilis bus panaudotas administraciniams pažeidimui padaryti, todėl prašo vadovautis teismų praktika panašaus pobūdžio bylose ir nekonfiskuoti pažeidėjui nepriklausančio automobilio, kai savininkas nežinojo apie jo panaudojimą. Apeliaciniame skunde AB (duomenys neskelbtini) banko atstovas prašo Kauno apylinkės teismo nutarimo dalį dėl transporto priemonės ,,BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (VIN: (duomenys neskelbtini),) konfiskavimo panaikinti. Nurodo, kad AB (duomenys neskelbtini) bankas ir UAB „(duomenys neskelbtini)" sudarė finansinio lizingo sutartį Nr. . (duomenys neskelbtini), (priedas Nr. 1), kuria šalys susitarė, kad AB (duomenys neskelbtini) bankas nupirks ir lizingo gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduos valdyti ir naudotis automobilį ,,BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad po to, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai atsiskaitys už šį automobilį, jis taps šios įmonės nuosavybe. Vykdydamas finansinio lizingo sutartį, AB (duomenys neskelbtini) bankas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. . (duomenys neskelbtini), priedas Nr. 2), kurios pagrindu AB (duomenys neskelbtini) bankui buvo parduotas Automobilis. Tą pačią dieną UAB „(duomenys neskelbtini)" tiesiogiai perdavė minėtą automobilį naudotis ir valdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie tai, kad 2016 n. rugpjūčio 24 d. buvo priimtas Kauno apylinkės teismo nutarimas konfiskuoti jiems nuosavybės teise priklausantį automobilį, banką informavo Kauno apskrities VPK atstovas, vėliau buvo gauta ir nutarimo kopija. Skunde nurodo, kad banko sutikimas pažeidimą padariusiam asmeniui naudotis šiuo automobiliu nebuvo gautas. Apeliantui nebuvo žinoma, kad jam priklausantis automobilis autoįvykio metu buvo apgadintas, taip pat, kad nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla ir kad automobilis gali būti konfiskuotas. Skundžiamame 2016-08-24 d. nutarime nurodoma, kad automobilis yra konfiskuojamas, kadangi transporto priemonės konfiskavimas yra numatytas ATPK 129 straipsnyje ir 127 straipsnio 3 dalyje, kurių pagrindu administracinėn atsakomybėn yra traukiamas A. N., tačiau, kaip matyti iš nutarimo, automobilio savininkas, kaip to reikalauja teisminė praktika, į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą nebuvo kviečiamas. Apeliantas teigia, kad banko, kaip trečiajam asmeniui šioje situacijoje, kuris nėra susijęs su nagrinėjami pažeidimu, jam nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimas neteisėtai suvaržytų jo nuosavybės teises. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti teismo nutarimą ir netaikyti automobilio ,,BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo. Nurodo, kad bendrovė niekaip nesusijusi su pažeidėju A. N., dėl kurio kaltės konfiskuotas automobilis, nedavė jam sutikimo naudotis šia transporto priemone, todėl jai negali atsirasti ir neigiamos pasekmės. Teigia, kad kai jie rinkosi automobilį ir kai jis buvo perkamas per banką, apie galimą jo konfiskavimą ir kad vyksta byla, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jų neinformavo, todėl jie negalėjo apie tai žinoti. Atsiliepimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą Kauno apskries VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus Viršininkas nesutinka su prašymu nekonfiskuoti transporto priemonės, tačiau pripažįsta, kad į posėdį neiškvietus automobilio savininko, buvo pažeistos jo teisės, todėl mano, kad byla turi būti grąžinta į apylinkės teismą nagrinėti iš naujo. Atsiliepimus į apeliacinius skundus pateikė tie patys asmenys, kurie pateikė apeliacinius skundus, t. y. AB (duomenys neskelbtini) bankas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuose pritariama apeliaciniuose skunduose išdėstytiems argumentams ir prašoma juos tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjų UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB (duomenys neskelbtini) banko atstovų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas panaikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.Už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnyje padarytus pažeidimus numatyta papildoma administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje, taikant konfiskavimo nuobaudą, yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, tad nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką transporto priemonės, kuri gali būti konfiskuota, savininko teisėms. Nesuteikiant galimybės asmeniui įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrinamas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba. Todėl asmeniui, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, turėtų būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog transporto priemonės konfiskavimas paminėtus ATPK pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartys administracinėse bylose Nr. N575 - 3213/2010, N575-2114/2011). Tačiau pažymėtina ir tai, jog pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas gali būti pripažintas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, kai toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus. Dėl to teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisė pažeidimo bylose Nr. 2AT-23/2012, 2AT-18/2013). Tokiais atvejais, kai yra duomenų, patvirtinančių, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas naudojantis transporto priemone, nuosavybės teise priklausančia ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, ir byla išnagrinėjama nepranešus šiam apie teismo posėdžio laiką ir vietą, konstatuojama, kad nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas bei efektyvi savininko teisių gynyba ir taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1/2012). Kaip matyti iš policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo (b. l. 4), pažeidėjo A. N. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo K. A. paaiškinimų (b. l. 5, 9) nustatyta, kad A. N. Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį ,,BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei patvirtino, kad automobilis buvo apgadintas. Byloje nėra duomenų apie tai, ar vadybininkas K. A. ar į įvykio vietą atvykęs ir pažeidimus konstatavę bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę policijos pareigūnai pranešė apie įvykį transporto priemonės savininkui. Šių aplinkybių išaiškinimui į teismą nebuvo iškviestas nei K. A., nei įvykį fiksavęs pareigūnas. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad transporto priemonės ,,BMW 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri kaip konfiskuotinos transporto priemonės savininkas nurodyta ir skundžiamame nutarime. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę. Byloje nėra konkrečių rašytinių duomenų, jog automobilis ,,BMW 520“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio dieną buvo būtent UAB „(duomenys neskelbtini)" nuosavybė, tačiau kaip matyti iš aukščiau nurodytų duomenų (policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo apie įvykį, K. A. paaiškinimo), automobilis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje ir jis buvo parduodamas. Skunde UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nenurodė, kad šį automobilį būtų įsigiję jau po įvykio, t. y. po 2016 m. liepos 30 d., be to, apie automobilio konfiskavimą policijos pareigūnai pranešė taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, kaip daikto savininko atstovui. Iš apeliacinių skundų bei prie jų pridėtų dokumentų paaiškėjo, kad jau po įvykio, t. y. 2016 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) bankas ir UAB „(duomenys neskelbtini)" sudarė finansinio lizingo sutartį, kuria AB (duomenys neskelbtini) bankas nupirko ir lizingo gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė valdyti ir naudotis automobilį ,,BMW 520“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vykdydamas finansinio lizingo sutartį, AB (duomenys neskelbtini) bankas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu AB (duomenys neskelbtini) bankui buvo parduotas automobilis. Tą pačią dieną UAB „(duomenys neskelbtini)" tiesiogiai perdavė šį automobilį naudotis ir valdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad įvykio metu automobilio ,,BMW 520“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“.Be to, pažymėtina, kad tiek AB (duomenys neskelbtini) banko, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų skunduose nurodyta, kad jie nieko nežinojo apie šiuo automobiliu padarytą autoįvykį, kas suponuoja išvadą, jog po įvykio automobilis buvo suremontuotas. Byloje nėra duomenų, kas ir kokiomis aplinkybėmis remontavo apgadintą automobilį. Akivaizdu, kad neištyrus aukščiau paminėtų aplinkybių, nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kas iš tiesų įvykio padarymo metu buvo automobilio ,,BMW 520“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir ar automobilio savininkas žinojo apie autoįvykį.Taigi, iš skundžiamo teismo nutarimo matyti, kad spręsdamas dėl nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo A. N. skyrimo už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 129 straipsnyje padarytus pažeidimus, teismas neišsiaiškino, kas buvo transporto priemonės savininkas ir neinformavo automobilio savininko apie administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje jis yra suinteresuotas asmuo, nagrinėjimą, taip pat nesiėmė priemonių iškviesti jį į teismo posėdį išsiaiškinti, ar automobilio savininkas leido A. N. vairuoti jam priklausantį automobilį, jei taip, ar jis žinojo, kad pažeidėjas yra neblaivus bei kitas aplinkybes, turinčias reiškės aptariamos nuobaudos skyrimo klausimui nagrinėti.Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai neišsiaiškinęs aukščiau nurodytų ginčytinų ir svarstytinų aplinkybių, skundžiamoje nutartyje padarė skubotą išvadą, kad buvo pakankamas pagrindas taikyti A. N. sankcijoje už jam inkriminuotą pažeidimą numatytą nuobaudą - kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad siekiant užtikrinti asmens teisės į gynybą realumą bei suteikti transporto priemonės savininkui ar teisėtam valdytojui galimybę pateikti savo argumentus bei įrodymus dėl automobilio buvimo A. N. žinioje teisėtumo, skundžiamas nutarimas naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla šių aplinkybių nuodugniam ištyrimui grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Priimant aukščiau nurodytą sprendimą - grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teisme, aukštesnysis teismas nesprendžia dėl kitų apeliacinių skundų motyvų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.